Mūsų karo aviacijos pirmasis dvidešimtmetis

Gen. št. plk. ltn. Jankauskas 1938

Lapkričio mėn. 23 d. minima kaipo mūsų kariuomenės įkūrimo diena. Tai įvyko prieš 20 metų.
Kad būtų galima aiškiau suprasti kokiose sąlygose kūrėsi mūsų kariuomenė, reikia prisiminti tuos laikus ir tas aplinkybes, kuriuose mes kūrėmės, atgimė Lietuva kaipo nepriklausoma valstybė.
Didžiojo karo griuvėsiuose atgimė eilė valstybių, tame skaičiuje ir Lietuva. Galinga ir didžiulė Vytauto laikų Lietuva, XVIII amžiuje buvo eliminuota iš Europos žemėlapio, o lietuvių tauta buvo pasmerkta išnykti. Nors ir įvairiausiais būdais mūsų prispaudėjai stengėsi išplėšti lietuvių tautinį susipratimą — nepajėgė. Atsiranda vienas po kito dvasios galiūnai, kurie žadina, jau apsnūdusią tautinę sąmonę ir vis labiau ją gaivina. Jau tas faktas, kad tauta, kuri 40 metų neturėjo savo laisvo spausdinto žodžio, ir tik 14 metų praėjus nuo spaudos atgavimo sugebėjo atkovoti ir išlaikyti nepriklausomybę, rodo, kiek atspari ir gaji tauta.
Tačiau ta aplinkybė — caristinės Rusijos pastangos nutautinti — negalėjo neturėti pasekmių, ir tai pasireiškė. Nepriklausomybę, atstatant tai jautėsi visose srityse. Taigi ir kariuomenėje.
Kuriant kariuomenę reikalinga buvo lėšos ir toj srityje patyrę žmonės — specialistai. Mums stigo ir vieno ir kito. Bet tvirta valia ir pasiryžimas vadovaujančių asmenų, sugebėjo nepriklausomo gyvenimo troškimą giliai įskiepyti plačiojoj visuomenėj ir visos tautos pastangomis nugalėti visus sunkumus.
Nekalbėsiu apie kariuomenės kūrimąsi visumoje ir jos nueitus kelius per pirmąjį dvidešimtmetį, bet paliesiu tik tam tikrą jos dalį, tik vieną ginklų rūšį, būtent — aviaciją.
Jau Didžiojo karo metu aviacija buvo pagalbinė ginklų rūšis, kuri, ypač vakaru fronte, kai kada vykdė ir savarankius uždavinius.
Pokarinėse, kad ir mažų valstybių kariuomenėse, neįmanoma apsieiti be aviacijos.
Mūsų kariuomenės kūrimąsi matome, kad lygiagrečiai su lauko karaliene — pėstininkais, kuriamos ir kitos ginklų rūšys. Jau 1919 m. sausio mėn. 30 d. prie inžinerijos bataliono kuriamas aviacijos būrys. Taigi pradžia kukli, net ir labai kukli.
Jei iš viso savų prityrusių žmonių - specialistų stoka jautėsi kariuomenei besikuriant ir buvo reikalas steigti sava karo mokykla, kad papildžius negausingas vadų - karininkų eiles, juo labiau skubiai buvo reikalinga karo aviacijos-mokykla, kuri pa ruoštų savų lakūnų, nes aviacijai kuriantis jų visai nebuvo.
Aviacijos įsikūrimo pradžia reikia laikyti 1919 m. sausio mėn. 30 d,, kai prie inžinerijos bataliono buvo įkurtas aviacijos būrys. Tačiau tada jis neturėjo nei lėktuvų, nei lakūnų.
Aviacijos būrys greit išsivysto į kuopą), o tų pačių metų kovo mėn. 12 d. jau veikia savarankiai ir pavadinta „Oro laivynu". Tuo metu Oro laivynas jau turi 9 lėktuvus; vieną „Sopwith" (tai pirmas mūsų lėktuvas), kuris vasario mėn. S d. ties Jėznu pateko mums kaipo karo grobis iš rusų ir 8 lėktuvai LVG CVI pirkti Vokietijoje. Vėliau (apie birželio mėn. pabaigą) buvo įsigyti mokomieji lėktuvai Alb. B11. Tai mūsų senesniųjų lakūnų motina. Alb. BIT buvo pradinio skraidymo mokymo lėktuvas iki 1931 m.; 1932 m. jį galutinai išstūmė, kaipo atgyvenusį savo epochą, jau pokarinių laikų naujosios kartos kūrinys — Anbo V,
Pagaliau tais pačiais metais Radviliškyje patenka į mūsų rankas didelis priešo aviacinės medžiagos grobis, tarp kurio buvo lėktuvų, aviacinių bombų ir kitų reikmenų.
1919 m. gruodžio mėn, aviacijos mokykla išleido pirmą ir paskutinę laidą, kuri davė mūsų jaunai aviacijai jauna, energingo ir ryžtingo elemento.
Aviacijos mokykla, išleidusi vieną laidą, mirė. Vėliau lakūnų komplektavime mėginama įvairių būdų. Bene daugiausiai buvo renkami karininkai iš kitų ginklų rūšių ir paruošiami aviacijos tarnybai tam tikruose specialiuose kursuose, Tie kursai irgi pergyveno' tam tikrą evoliuciją.
Reikia pasakyti, kad ir svetimose kariuomenėse dar nėra nusistovėjęs skraidančiojo personalo komplektavimas, pergyvena tam tikrų evoliuciją, daromi įvairius bandymai. Juo labiau, kad padidėjęs ginklavimasis, ypač aviacijos srityje, stato nepaprastai didelius pareikalavimus, o jei prie to dar pridėti, kad gyvenimas kiekvienais metais pareikalauja iš aviacijos aukų, tai skraidančiojo personalo papildymo skaičius dar padidėja. Todėl nestebėtina, kad skraidančiojo personalo papildymui ieškoma naujų būdų.
Tokiai būklei esant, nieko stebėtino, jei ir pas mus šioje srityje daromi įvairus bandymai, ieškomi nauji, tobulesni būdai.
1919 tu. vokiečiams kraustantis iš Kauno aerodromo, angaras (dabartinis Susisiekimo Ministerijos), cepelino angaras ir eilė kitų menkesnės vertės trobesių atiteko mūsų aviacijai.
Keletą, žodžių dėl tuometinio aerodromo. Tiek kariams, tiek ir plačiajai visuomenei mūsų dabartinis Kauno aerodromas gerai žinomas, nes jame jau eilė metų vyksta aviacijos dienos, pastaruoju laiku ir kariuomenės paradai. 1919 m. aerodromas buvo toje pačioje vietoje, tik žymiai mažesnis ir kas svarbiausia, rudenį ir pavasarį didesnė dalis aerodromo virsdavo ežeru. Skraidymų pertraukos, ypač pavasarį, būdavo gana ilgos. Šiandien tas viskas kitaip atrodo. Didelis, lygus aerodromas, kuriame jau ištisus metus gali kilti ir tūpti ir sunkieji šių laikų lėktuvai. Be aukščiau minėto angaro matome dar trejetą naujoviškos statybos angarų ir keletą kitokios paskirties pastatų. Bet tai dar ne viskas, tai tik dalis mūsų karo aviacijos, Be to, dar turime eilę kitų aerodromų, kuriuose ar tai nuolat ar tam tikrais laikotarpiais stovi mūsų aviacijos daliniai. Žodžiu, jau turime susidarę aerodromų tinklą.
Lygindami aviacijos medžiaginę dalį 1919 m. su dabartine kaip kokybiniai taip ir kiekybiniai, matome milžinišką skirtumą dabarties naudai.
Lygiagrečiai su aviacijos augimu, auga, stiprėja ir plečiasi ir aviacijos dirbtuvės, Aišku, kad neturint specialistų ir medžiaginių išteklių, pradžioje ir užsimojimas buvo kuklus, Pradėta keliais darbininkais, paprasčiausiais įrankiais, nepritaikytose patalpose remontuoti lėktuvus. Laikui bėgant pradedama pas save statydintis naujus lėktuvus, savos konstrukcijos pavieniui ir pagaliau pereinama prie serijinės gamybos, Ir šioje srityje padaryta milžiniška pažanga,
Prisiminę aviacijos kūrimosi pradžią, turėdami galvoje, kad mūsų karo aviacija kūrėsi neturėdama nei lėktuvų, nei savų lakūnų, šiandien matydami ją galingą kitų ginklų rūšių talkininke, turime su pasigėrėjimu konstatuoti, kad mūsų aviacija pirmame dvidešimtmetyje parodė aukštą potenciją ir pasiekė didelių laimėjimų.
Nors mūsų aviacija sunkiai ir vargingai kūrėsi, tačiau mūsų nepriklausomybės karuose 1919—1920 m. dalyvauja greta kitų ginklų rūšių Kiek skridimų į frontą iš viso atlikta 1919 m., tikslių žinių nėra. 1920 m. į lenkų frontą atlikta 93 skridimai. Jų įvertinimą savo laiku padarys istorija. Už pasižymėjimą kautynėse su lenkais
buvo apdovanoti I-os rūšies Vyčio Kryžiaus ordinais 6 lakūnai-leitenantai.
Kautynėse žuvo ltn. Kumpis — 1920 m. spalio mėn. 5 d. ties Varėna pašautas į galvą,
Viso per pirmąjį dvidešimtmetį žuvo eidami tarnybos pareigas 36 lakūnai.
Balansuojant mūsų kariuomenės gyvenimo pirmąjį dvidešimtmetį, reikia pripažinti, kad jos vienas elementas, t. y. aviacija, kūrėsi gal dar kiek sunkesnėse sąlygose nei kiti kariuomenės daliniai, nes neturėjo nei specialistų, nei savo pagrindinio ginklo — lėktuvo. Bet nepaprastai gaivalinga tautos dvasia ir šioje srityje tiek pasireiškė, kad per palyginamai trumpą laiką mūsų aviacija (pradėjusi plikom rankom) tiek išsivystė ir jau 1919—1920 m. dalyvauja mūsų nepriklausomybės karuose, kitaip tariant, kai mūsų tautai ir valstybei buvo pastatytas egzaminas, ar jai išlaikyti popieriuje pripažintą nepriklausomybę, savystovų gyvenimą, ar ir toliau likti vergauti, mūsų jauna aviacija aktingai prisidėjo prie pripažintos nepriklausomybės išlaikymo.
Baigiant mūsų karo aviacijos pirmojo dvidešimtmečio trumpa apžvalgą, reikia pasakyti, kad šiandien ji yra puiki talkininkė mūsų lauko karalienei — pėstininkams.
Žengiant į naują dvidešimtmetį reikia linkėti, kad ir sekančiame dvidešimtmetyje mūsų aviacija sparčiai tobulėtų visais atžvilgiais, kad būtų pirmose eilėse ne tik techninio, bet ir taktinio pasiruošimo žvilgsniu.

Šaltinis: Mūsų žinynas. 1938, Nr.11-12
El. publikavimui parengė: Julius Jurgelėnas

GRĮŽTI Į KARO AVIACIJOS JUBILIEJAI

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis