B.Oškinio treniruoklis




Pirmąjį treniruoklį sklandytojams sukūriau 1956 metais. Kauno sklandymo stotyje tais pat metais jj sėkmingai išbandėme. Treniruoklis buvo pripažintas išradimu, aprašytas žurnale „Krylja Rodiny“ bei užsienio aviacinėje spaudoje.

Pradžioje treniruoklis buvo plačiai naudojamas, tačiau, pasibaigus sklandytojų mokymui vienviečiu sklandytuvu ir paplitus, dviviečiams mokomiesiems sklandytuvams, — jis buvo užmirštas.

Treniruoklis buvo sudarytas iš svirties, atremtos į stulpelį su dviejų ašių šarnyru, balasto trumpajame svirties gale ir mokomojo sklandytuvo BrO-11, pakabinto ilgajame svirties gale, naudojant trijų ašių šarnyrą. Pratimai tokiame treniruoklyje žymiai sutrumpindavo mokymo laiką ir apsaugodavo sklandytuvą nuo greito susidėvėjimo. Po pratimų treniruoklyje sklandytoją galima buvo drąsiai leisti skristi įtempiant amortizatorių.

Praėjo keliolika metų. Išaugo sklandymo technika. Skraidymas sunkiais ir greitais sklandytuvais pasidarė sudėtingas, kaip ir sportinio lėktuvo valdymas. Tapo aišku, kad jaunuolius iki 17 metų mokyti skraidyti šiuolaikiniais sklandytuvais, — neįmanoma.

Ką, tada daryti paaugliams, taip be galo norintiems kuo greičiau tapti lakūnais, sklandytojais? Bepigu būsimiesiems automobilistams — jiems jau senokai išrastas kartingas! Gal vertėtų pamėgint padaryti kažką panašaus ir jauniesiems aviatoriams, — pagalvojome Eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos Raguvos filialo kolektyve. Per tris savaites buvę pastatytas visai naujas minėto treniruoklio variantas.

Pagrindinė naujo treniruoklio dalis — ne tikras mokomasis sklandytuvas BrO-11, o neskraidantis jo maketas, pagamintas iš nedeficitinių medžiagų. Toks maketas sveria tik 25 kg ir net 10 kartų pigesnis už tikrą sklandytuvą.

Labai svarbi treniruoklio dalis — 10 metrų ilgio svirtis (vietoj buvusios 7-8 metrų), kad galima būtų aukščiau „pakilti“. Svirtis gali būti ištisinė arba suduriama, medinė ar metalinė, suvirinta kaip ferma iš nestorų vamzdelių, arba sudurstyta iš metalinių vamzdžių. Atramai galima panaudoti medinį stulpelį arba 100 mm metalinį vamzdį. Balastu gali būti dėžė, kurioje tilptų apie 100 plytų, arba 0,5 m3 talpos vandens bakas.

Jau antri metai prie Palangos Pionierių namų veikia jaunųjų sklandytojų klubas. Yra dvi Palangos vidurinės ir aštuonmetės mokyklų aviacijos entuziastų grupės. Užsiėmimų metu laboratorijoje jie darė sklandytuvų, lėktuvų modelius, išėjo teorinį pasiruošimą, treniravosi sūpynėse.

Pernai liepos pabaigoje aktyviausieji jaunųjų sklandytojų klubo nariai, stovyklaudami netoli Kartenos, lankėsi Klaipėdos aviacijos sporto klubo skraidymų aikštelėje, kur iš Raguvos buvo atvežtas ir naujasis treniruoklis. Čia jie praleido ne vieną dieną. Nelabai malonūs buvo pratimai sūpynėse, ant batuto, parašiutininkų suktuvuose. O ir treniruoklis dar nevisai buvo baigtas. Reikėjo vairus aptraukti drobe, sureguliuoti, atlieti betoninį balastą.

Rugpiūčio 7 d. — vėjas 5-7 metrai per sekundę. Visi iš eilės sėdo į treniruoklį, „kilo“ aukštyn, dirbdami „iš peties“ vairalazde ir pedalais, stengdamiesi įgyti pirmųjų sklandytuvo pilotavimo įgūdžių, pajusti, kas yra skridimas. Kitą dieną vėjo nebebuvo, ir treniruoklis veikti negalėjo.

Tokius treniruoklius galėtų įsigyti visi aviacijos techniniai sporto klubai bei jaunųjų technikų stotys. Tada šimtai jaunuolių — būsimųjų aviatorių, prieš sukankant 17 metų, galėtų išeiti pasiruošimo skraidymui kursus.





Konstruktorius Br. OŠKINIS


Šaltinis: SPARNAI, 1973/1
El.publikavimui parengė: N.Korbutas



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis