Karo lakūnas, aviacijos kapitonas
1907-1945

Kpt. Stasys Jasiunskas gimė 1907 m. gegužės 8 d. Kamšų k., Marijampolės aps.

1929 m. baigė Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją.

1931 m. spalio 24 d. baigė PLP karo mokyklą (XIII laidą), suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas tarnauti į DLK Vytenio 9-ąjį pėstininkų pulką Marijampolėje.

1934 m. sausio 9 d. komandiruotas į Karo aviacijos karininkų kursus lakūnu mokiniu.

1934 m. rugsėjo 17 d. pirmą kartą savarankiškai skrido lėktuvu.

1935 m. liepos 19 d. baigė Karo aviacijos karininkų kursus, paskirtas į 5-ąją (naikintuvų) eskadrilę, o 1935 m. spalio 10 d. perkeltas į 1-ąją (naikintuvų) eskadrilę.

1936 m. gegužės 24 d. aviacijos šventės metu Kaune demonstravo naikintuvo FIAT CR.20 skrydį 4 eskadrilių rikiuotėje bei kituose grupiniuose naikintuvų FIAT CR.20 pratimuose.

1936 m. gruodžio 1 d. perkeltas į 5-ąją eskadrilę technikos karininku, einant ir karo lakūno pareigas.

1937 m. gegužės 1 d. perkeltas tarnybai į Zoknių įgulą Šiauliuose, skraidė (nuo 1938 m.) naikintuvais Gloster „Gladiator".

1938 m. lapkričio 23 d. Suteiktas kapitono laipsnis.

1939 m. gruodžio 1 d. perkeltas į 2-osios (artimos žvalgybos) eskadrilę Kaune ir paskirtas karo lakūnu. Karo aviacijoje skraidė 413 val. Sovietinei kariuomenei okupuojant Lietuvą tarnavo Karo aviacijos dirbtuvių raštvedžiu, nuo 1940 m. liepos 9 d. LLK Karo aviacijos Tiekimo skyriaus sandėlių viršininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 22 d. iš kariuomenės atleistas.

1940 m. įstojo į slaptą karininkų pasipriešinimo organizaciją „Šaulių mirties batalionas".

1941 m. pavasarį, organizaciją susekus, NKVD areštuotas ir tardytas.

1941 m. birželio 23-iosios naktį per 80 Kauno kalinių buvo susodinti į autobusus ir pervežti į Minsko kalėjimą. Iš čia birželio 25-osios ryte išvaryti ir naktį prie Červenės sušaudyti. S. Jasiunskui pavyko išsigelbėti. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo gestapo sekamas, slapstėsi.

1944 m. vasario 16 d. įstojo į gen. P. Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę, dirbo štabe.

1944 m. gegužės 15 d. vokiečiams likviduojant VR kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir SS dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas Salaspilyje, Latvijoje, vėliau Štuthofe, Vokietijoje. Vokietijai kapituliavus, išsilaisvino, liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, kur 1945 m. buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis". Artimai bendravo su Oldenburge gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi. Kalinimai ir kankinimai pakirto ir šio milžino sveikatą.

Mirė 1945 m. lapkričio 10 d. Miundeno karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.

APDOVANOTAS
Garbės ženklu „Plieno Sparnai" (1940 08 28).