MAK-15 – tai medinės konstrukcijos sklandytuvas, sukurtas 1953 m. Maskvos aviacijos institute, vadovaujant M.Kuzakovui. Jis buvo skirtas skriejimams šlaito antvėjuose ir termikuose. Taip pat su šiuo sklandytuvu buvo galima atlikti ir aukštojo pilotažo figūras. MAK-15 – tai prieškarinių M.Kuzakovo konstrukcijų MAK-8, MAK-12 ir MAK-13 patobulinimas.

1956 metais MAK-15 buvo pradėtas gaminti serijiniu būdu. Juo buvo aprūpinami visi buvusios Tarybų Sąjungos sklandymo klubai. Tokių sklandytuvų turėjo Vilniaus bei Kauno sklandytojai.



MAK-15 buvo savotiškos formos trumpauodegis, aukštasparnis, beliemenis sklandytuvas. Sparnų forma plane turėjo neigiamą strėliškumą ir buvo panaši į erelio-berkuto sparnus. Jie turėjo tik vieną – dešinįjį spyrį, sujungtą su gondola. Sparnai centroplane žymiai platėjantys ir tiesiog pereinantys į stabilizatorių. Statmenai stabilizatoriaus tiek į viršų, tiek į apačią buvo strėliškas kilis su kompensuojamu posūkio vairu. Sparnų ilgis 10,4 m, o dėl didelio jų pločio, prailgėjimas buvo nedidelis – tik 8,6. Todėl sklandytuvo aerodinaminė kokybė buvo maža ir tesiekė vos 1:17. Tačiau tokia konstrukcija buvo teigiama tuo, kad sklandytuvas praktiškai pats nenuvirsdavo į suktuką.

Priekyje buvo piloto kabina-gondola. Kabina – atviro tipo, priekyje turėjo nuo vėjo saugantį stiklą. Gondolos apačioje buvo įmontuotas ratukas, o priekyje jo – pavaža-slidė. Stabilizatorius turėjo spyruoklinį ramstį.



Sklandytuvo „paukštiška“ schema nebuvo ypatingai gera. Platus sparnas ekranuodavo aukštumos vairus, apsunkindamas valdymą. Tą patyrė sklandytojas V.Dovydaitis, kai labai sunkiai pavyko „Maką“ išvesti iš pikiravimo ir tik per plauką išvengė nelaimės. Nuo 1958 metų sklandymo klubams pradėtas tiekti metalinis sklandytuvas KAI-12 „Primorec“ visiškai nukonkuravo MAK-15.