Vokiečių PRANEŠIMAS apie lėktuvo „Lituanica“ avariją

2-me psl. – Vokiečių PRANEŠIMO priedai
3-me psl. – Vokiečių PRANEŠIMO komentaras

1-as pusl.

N u o r a š a s .
-----------------

Brandenburgo provincijos
ir Berlyno oberprezidentas
O. P. L. u 1119/33.
-------------------------------

Šarlotenburgas 1933 – VII – 24 d.

P r a n e š i m a s .-

Apie lėktuvo „Lithuanica“ avariją prie Soldin 1933 metų liepos mėn. naktį iš 16 ir 17 d. apie 0.30 val.

1933 m. liepos mėn. 17 d. tarp 7 – 8 val. viena darbininkė rado miške apie 500 m į pietų rytus nuo kaimo Kuhdamm prie Soldino pušyne nepažįstamo sudužusio lėktuvo liekanas (žr. pr. 1 ir žemėlap. ištrauką 3). Abu lakūnai buvo negyvi po lėktuvo laužu (žr. pav. 2). Darbininkė tuojau pranešė eiguliui, kuris apie tai tuojau pranešė mano įstaigai. Man įsakius apie 13 val. mano oro susisiekimo referentas policijos majoras Hattendorff ir oro susisiekimo policijos vyr. leit. Baumert (iš policijos oro apsaugos Tempelhofe) vietoj padarė šį katastrofos ištyrimą.

Katastrofos vietoj (žr. žemėlap. 3) rastas visiškai sudaužytas lėktuvas Nr. 688 E modelio Remodeled Bellanca C.H. 300. Lėktuvas turėjo vardą „Lituanica“ ir pagal užsibrėžtą maršrutą skrido per vandenyną iš New-Yorko į Kauną. Skrido du Amerikos piliečiai:

1) Lakūnas kapitonas Steponas D a r i u s, gimęs Lietuvoje 1897 m. sausio mėn. 9 d., turįs liudymą „Transport Pilot Rating authority Class II, Lizenz Nr. 1862, 1930 m. kovo mėn. 7 d.“

2) Lakūnas leitenantas Stasys G i r ė n a s (Girch), gimęs Lietuvoje 1894 m. spalių mėn. 15 d., turįs liudymą „Transport Pilot, S. Rating authority Class I, Lizenz Nr. 18695 1931 m. sausio mėn. 17 d.“

Abu lakūnai buvo po lėktuvo laužu su sunkiais sužalojimais galvoje ir sąnariuose, dėl ko spėjama, kad jie buvo užmušti prie smūgio vietoje.

Lėktuvo skeveldros buvo išsklaidytos apie 80 m diametro rate. Iš rastų katastrofos vietoje pėdsakų galima nustatyti; kad lėktuvas darydamas dideliu greičiu plokščią posūkį kairėn kliuvo kairiuoju sparnu už maždaug 14 m aukščio pušies viršūnės, ir toliau besisukdamas kairėn dėl įvykusio staigaus sustabdymo lėktuvas nukrito pryšakiu žemyn. Prie pirmo pušies palietimo kairiuoju sparnu, galas sparno buvo nuplėštas, o per 25 metrus motoras sudavė 10 m aukštyje į 12 m aukščio pušį (žr. pried. 4); tolimesnis sukimasis kairėn pasibaigė ir prasidėjo paskutinė kritimo fazė. Per 50 m nuo šitos pušies lėktuvas susidavė į žemę išmušdamas apie 30 cm gilumo duobę. Visai sutriuškintas lėktuvo liemuo gulėjo apie 15 m pusiau kairėj ir priekyje nuo susidavimo vietos ir buvo atsirėmęs į storą medį. Motoras buvo išplėštas ir gulėjo apie 8-10 m nuo lėktuvo laužo (žr. pried. 4 pav.). Skridimo greitis buvęs labai didelis, nes per paskutinius kritimo 50 m 4 storos pušys smūgio vietoje visai lygiai nulaužtos (žr. pav. 4). Iš 5 benzino bakų 3 buvo išplėšti ir išmėtyti, o du buvo sutriuškintam liemenyje. Jokių žymių išbėgusio benzino negalima buvo pažinti. Jei benzino bakuose būtų buvę daugiau benzino, tai tikrai lėktuvas prie smūgio būtų užsidegęs.

Nagrinėjant avariją, negalima buvo manyti, kad katastrofa būtų galėjusi įvykti dėl sugedimo svarbių lėktuvo dalių ore. Katastrofos liudininkų nebuvo, nes katastrofa įvyko tamsią naktį. Remiantis vienintelio asmenio girdėjusio katastrofą (žr. kvot. priedą 5), rastais žemėlapiais ir pažymėjimais, taip pat atsižvelgiant, kad katastrofos vietoje nerasta daug benzino ir kad nuo 23 val. 45 min. iki 0.15 val. lėktuvas buvo girdėtas ir matytas tarp Königsberg N/M. ir Berlinchen, galima dėl skridimo ir katastrofos daryti šią apytikrę išvadą:

Lėktuvas Nr. 688 E 1933 m. liepos mėn. 15 d. 11 val. 30 min. Berlyno laiku pakilo iš New-York. Benzino turėjo apie 680 galonų – 3080 litrų. Spėjama, kad radio aparato nepaėmė, norėdami išvengti per didelio lėktuvo apkrovimo. Oro stovis per vandenyną pagal Berlyno meteorologijos stotį aprašytas priede 6.

Išskridimo laiku New-Yorke barometras turėjo 761 mm spaudimo. Pūtė daugiausiai vakarų vėjai nuo 20 – 25 km greičiu, keisdami per vandenyną savo kryptį tai WSW, tai WNW. Atstumas New-Yorkas – Londonas rastame žemėlapyje buvo padalytas į 30 tarpų su atstumo ir kompaso kurso nurodymu šiuo būdu:

1 tarpas 127 anglų mylios = 204,343 km kompaso kursas 63°
2 – „ – 115 – „ – = 185,035 –„– – „ – – „ – 66°
3 – „ – 90 – „ – = 144,810 –„– – „ – – „ – 70°
4 – „ – 97 – „ – = 156,073 –„– – „ – – „ – 75°
5 – „ – 91 – „ – = 146,419 –„– – „ – – „ – 81°
6 – „ – 105 – „ – = 168,945 –„– – „ – – „ – 84°
7 – „ – 94 – „ – = 151,246 –„– – „ – – „ – 89°
8 – „ – 103 – „ – = 165,727 –„– – „ – – „ – 92°
9 – „ – 100 – „ – = 160,900 –„– – „ – – „ – 94°
10 – „ – 100 – „ – = 160,900 –„– – „ – – „ – 95°
11 – „ – 100 – „ – = 160,900 –„– – „ – – „ – 100°
12 – „ – 102 – „ – = 164,118 –„– – „ – – „ – 102°
13 – „ – 103 – „ – = 165,727 –„– – „ – – „ – 104°
14 – „ – 100 – „ – = 160,900 –„– – „ – – „ – 105°
15 – „ – 103 – „ – = 165,727 –„– – „ – – „ – 106°
16 – „ – 104 – „ – = 167,336 –„– – „ – – „ – 110°
17 – „ – 107 – „ – = 178,163 –„– – „ – – „ – 110°
18 – „ – 117 – „ – = 188,253 –„– – „ – – „ – 111°
19 – „ – 109 – „ – = 175,381 –„– – „ – – „ – 113°
20 – „ – 105 – „ – = 168,945 –„– – „ – – „ – 115°
21 – „ – 109 – „ – = 175,381 –„– – „ – – „ – 115°
22 – „ – 109 – „ – = 175,381 –„– – „ – – „ – 113°
23 – „ – 103 – „ – = 165,727 –„– – „ – – „ – 116°
24 – „ – 105 – „ – = 168,945 –„– – „ – – „ – 117°
25 – „ – 100 – „ – = 160,900 –„– – „ – – „ – 117°
26 – „ – 107 – „ – = 172,163 –„– – „ – – „ – 118°
27 – „ – 102 – „ – = 164,118 –„– – „ – – „ – 117°
28 – „ – 101 – „ – = 162,509 –„– – „ – – „ – 117°
29 – „ – 93 – „ – = 149,637 –„– – „ – – „ – 120°
30 – „ – 94 – „ – = 151,246 –„– – „ – – „ – 119°
------------------------------------------------------------------------------
3095 anglų mylios = 4979,855 km

Vidutinis šito lėktuvo greitis 170 km per valandą, o per vandenyną beveik pavėjui skrendant prisidėjo dar apie 20 km per valandą vėjo greičio ir susidarė vidutinis lėktuvo greitis 190 km per valandą. Tokiu greičiu skrisdamas lėktuvas galėjo Londoną pasiekti 1933 m. liepos mėn. 16 d. prieš 14 val. Kad jie skrido per vandenyną maždaug tokiu vidutiniu greičiu ir pakeliui sutiko mūsų pažymėtas atmosferos sąlygas, galima patikrinti iš lakūnų pažymėjimų paišeliu ant žemėlapio. Pavyzdžiui pažymėta, kad per 1900 km jie pasiekė 190 km vidutinį greitį, toliau yra pažymėjimų „Tylus ramus oras“.

Kadangi iš Airijos ir Anglijos nebuvo gauta pranešimų apie oro skaidrumą, o taip pat turint galvoj, kad skrendant per vandenyną dažnai vėjas keičia savo kryptį, galima manyti, kad nuskristas atstumas iki Europos krantų buvo žymiai didesnis, kaip jų buvo pažymėtas žemėlapyje. Kada ir kur jie pasiekė Europos krantus negalima nei apytikriai pasakyti, nes ir patys lakūnai nepaliko apie tai jokių pažymėjimų ant žemėlapių, galima spėti, kad per Londoną ir jo apylinkes neskrido, nes Angliją perskristi jie būtų turėję dar šviesoj, o apie tai jokių pranešimų niekur nebuvo.

Ant žemėlapyje pažymėtos kurso linijos Londonas – Amsterdamas (83°) – Kaunas (86°) nėra jokių padalinimų ir pažymėjimų, kaip kad buvo ant kurso linijos New-Yorkas – Londonas. Spėjama, kad nusileisti Berlyne jie nebuvo numatę, nes tiksliai laikantis kurso ir esant numatytoms oro sąlygoms, vidutinis greitis būtų buvęs išlaikytas 180 km per valandą ir visas atstumas 6700 km būtų buvęs nugalėtas per 37 val. 15 min. Todėl pakely tūpti jiems nebūtų buvę reikalo. Jei motoras būtų sunaudojęs po 82 litrus per valandą, tai galima nustatyti remiantis bandymo daviniais, tai lakūnai pasiekę savo tikslą būtų dar turėję nedidelę benzino atsargą apie 30 litrų.

Vokietiją jie pasiekė greičiausiai jau tamsoje. Nuolatos blogėjantis į rytus oras (debesys 100-200 m aukšty) ir ypatingai tamsi naktis galėjo būti priežastis, kad lakūnai buvo visiškai pametę orientavimąsi. Dar besibaigiant 37 val. lakūnai turėjo susirūpinti nedidele benzino atsarga ir todėl beieškodami nutūpimo vietos – nukrito. Lėktuvas tuo laiku buvo girdėtas ir matytas į pietvakarius nuo Soldino ir Berlinchen. Kad lakūnas būtų manęs leistis į pietų rytus nuo Kuhdam tokioj netikusioj vietoj, kaip dalinai apie tai buvo pasakojama, mano tyrinėtojų nuomone, negalėjo būti.

Nusileisti šviesos lėktuvas neturėjo. Lėktuve rastos apšvietimo priemonės (kišeninė lemputė ir maža rankinė rakieta) jokiu būdu negalėjo būti pakankamai panaudotos nusileidimo vietai apšviesti. Yra pranešimai iš savanorių darbininkų stovyklos prie Berlinchen, kad jie pastebėję degančias rankines rakietas, bet tikrų žinių apie tai nėra. Dar reikia pažymėti, kad oro spaudimas toj vietoj buvo 6 mm nukritęs, kaip jiems išskrendant New-Yorke ir todėl jų aukščio rodiklis galėjo rodyti 70 m daugiau. Atsižvelgiant į tą galima manyti, kad lakūnas skrisdamas manė esąs aukščiau, kaip tikrumoj buvo. Tik tokiu būdu ir galima išsiaiškinti, kad lėktuvas su smarkiai dirbančiu motoru užkliuvo už pušų viršūnių ir taip netikėtai buvo sulaužytas. Gal dar prie to prisidėti ir nuovargis nuo per ilgo ir įtempto skridimo.

Sprendžiant iš sustojusio bortinio laikrodžio, katastrofa įvyko liepos mėn. 17 d. 0.36 val. Lėktuvas iki to laiko jau buvo išbuvęs ore 37 val. ir 06 min. ir remiantis ankstyvesniais mūsų apskaičiavimais buvo sunaudojęs 3040 litrų benzino. Viename benzino bake buvo apie 10-15 litrų benzino, o kiti bakai buvo tušti. Lakūnai nukrito ieškodami vietos nusileisti, dėl benzino trūkumo ir negalėdami dėl nakties tamsos, didelio nuovargio, nuo ilgo be patarimų skridimo apskaičiuoti aukštį.

Pakviesti gydytojai konstatavo, kad abudu lakūnai jau yra mirę ir Landsbergo teismo organai kūnus leido paimti.

Vidurnaktį mano įsakymu žuvę lakūnai, buvo pervežti eglių šakomis ir gėlėmis papuoštais sunkvežimiais – iškilmingai lydint SA – smogiamųjų trupių į Soldino kapinių koplyčią ir ten buvo pašarvoti ir apdengti svastikos vėliavomis ir gėlėmis iki atvykimo Lietuvos pasiuntinybės atstovų.

Lietuvos pasiuntinybės atstovai atvyko iš Berlyno vakare ir buvo katastrofos vietoje painformuoti apie įvykusią didelę nelaimę ir paskiau mano atstovas išreiškė jiems užuojautą dėl tragiško lakūnų likimo. Lėktuvo likučiai ir rasti žuvusiųjų daiktai buvo jiems perduoti (žiūr. pried. 7 ir 8 ) Žuvusiųjų lakūnų priėmimas į Soldino kapinių koplyčią buvo dalyvaujant Lietuvos pasiuntinybės atstovams ir glaudžiai bendradarbiaujant Soldino Landratui.

Pasirašė Dr. U s i n g e r