1939 metų pavasarį, hitlerinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, netekome sklandymo mokyklos Nidoje, kur buvo ruošiami A, B ir C klasės pilotai, kur pačių sklandytojų rankomis buvo pastatytas jaukus bendrabutis, angaras, remonto dirbtuvės, kur virš Nidos kopų buvo pasiekti pirmieji Lietuvos bemotorės aviacijos rekordai. 1937 metais A.Gysas išsilaikė ore 26 val. 3 min., pasiekdamas antrą rezultatą pasaulyje. Be Nidos sklandymo mokyklos, tada dar turėjome velkamojo skridimo mokyklą Kaune, kurioje skraidė jau žinomi sklandytojai.

1939 metais Raudonajai Armijai išvadavus Vilniaus kraštą iš Lenkijos ir grąžinus jį Lietuvai, Aukštagiryje, septynetas kilometrų nuo Vilniaus Nemenčinės link, buvo atidaryta sklandymo mokykla.

1940 m. birželį čia prasidėjo skraidymai. Panoro skraidyti dešimt entuziastų. Instruktoriumi buvo paskirtas J.Bulanavičius. Vėliau atvyko A.Paknys, B.Karvelis, J.Steikūnas bei kiti aviacijos sporto entuziastai. Ypač užvirė darbas Aukštagiryje, kai Lietuva pasuko tarybiniu keliu, kai buvo panaikintas mokestis už mokslą.

1940 metų birželį pilotas J.Steikūnas, 11 val.45 min. atsikabinęs nuo lėktuvo 800 metrų aukštyje virš Kauno, su sklandytuvu „Biržietis“ pavingiavęs tarp debesų, 14 val.45 min. nusileido Aukštagiryje. Skridimo metu jis buvo pasiekęs 2400 metrų aukštį, o ties Aukštagiriu sukinejosi 1800 metrų aukšyje. Taigi, J.Steikūnas pirmas Lietuvoje oro keliu atliko kelionę iš Kauno į Vilnių bemotoriu aparatu. Vėliau, jau dirbdamas instruktoriumi Aukštagiryje, J.Steikūnas su dviviečiu sklandytuvu atliko daug įdomių skridimų, tyrinėjo jo šlaitų sroves, dalijosi savo patirtimi su jaunimu.

Pirmuoju Aukštagirio sklandymo mokyklos viršininku buvo paskirtas Balys Karvelis, dabar žinomas aviakonstruktorius, sklandytuvo is stikplasčio BK-7 „Lietuva“ kūrėjas. Aukštagiryje jis baigė statyti ir išbandė savo konstrukcijos aukštos klasės sklandytuvą BK-2. Beje, B.Karvelis buvo ne tik Aukštagirio sklandymo mokyklos viršininkas, bet ir buhalteris, ir vyriausias inžinierius, ir maisto tiekėjas, ir būsimų lakūnų mokytojas. Kasdien virš Aukstagirio šlaitų 8 val. ryto jau sukdavo ratus sklandytuvai.

Instruktoriui J. Bulanavičiui pasisiūlius, imta dirbti iš karto su dviem grupėmis. Pradedantieji kildavo nuo žemesnio šlaito. Išleidęs čia mokinius, Bulanavičius kopdavo į viršų, kur nuo aukštesnio šlaito kildavo labiau patyrę sklandytojai. Priešpiet – 45 startai, po pietų - taip pat 45! Aukštagirio mokykloje visada buvo linksma. darbinga nuotaika, trykšte tryško jaunystės energija, kūrėsi savos tradicijos.

1940 metų lapkričio 15 dieną baigėsi pirmasis Aukštagirio sklandytojų darbymetis. Tais metais čia lankė sklandymo kursus 200 jaunuolių. Sekančiais metais Lietuvos TSR aviacijos sporto klubas numatė Aukštagiryje apmokyti 400 vaikinų ir merginų.

Bet... nelauktai užslinko juodi karo debesys nutraukė Aukštagirio mokyklos veiklą. Hitleriniai okupantai tuoj išsivežė į Vokietiją visus lėktuvus ir sklandytuvus. Antrą sykį karo banga persirito per Aukštagirį 1944 metais. Buvo sudeginti visi pastatai. Nykų tuščią plotą vėliau miškininkai užsodino pušaitėmis.

Sklandytojai veteranai, dabar atvykę į Aukštagirį, turi gerokai paklajoti, kol suranda tarp aukštų pušų vieną kitą buvusių betoninių pamatų liekaną. Kalvą užgožė tanki giria. Tačiau gerų darbų pėdsakas liko. Virš Aukštagirio dažnai praskrenda balti bemotoriai paukščiai, pakilę iš kitų, gerai įruoštų „lizdų“ Vilniaus apylinkėse.