Lietuvos Aero Klubas 1927-1940 m.




VIRTUALI PARODA
SKIRTA LAK ĮKŪRIMO 90 METŲ SUKAKČIAI


Prieš 90 metų, 1927 m. gegužės 1 d. buvo įkurtas Lietuvos Aero Klubas (LAK). Pradėjęs veiklą nuo skraidymo lėktuvais, lakūnų rengimo, vėliau įtraukė sklandymą, aviamodeliavimą, leido įvairius leidinius ir periodiką, organizavo įvairias šventes. Per neilgus, bet labai prasmingai nugyventus metus, Lietuvos Aero Klubas tapo ne tik lakūnus rengianti organizacija, bet ir pagrindine aviacijos populiarintoja, aviacinės žinios nešėja, užauginusi nepaprastą kartą talentingų kūrėjų ir skraidytojų, ypatingai praturtinusių Lietuvos aviacijos istoriją. Apie juos ir papasakosime šioje virtualioje parodoje.




LAK pirmininkas 1928-40 metais prof. Zigmas Žemaitis
1927 m. gegužės 1 d. Kaune įkurtas Lietuvos aeroklubas ( LAK) . Jo pirmąją valdybą sudarė: gen. S. Žukauskas ( pirmininkas), gen. V. Nagevičius, pulk. I. Pundzevičius, K, Petrauskas, prof. Z. Žemaitis, J.Romanas, B. Blavesčiūnas, J. Narakas, V. Jablonskis, J. Pyragius, A. Mačiuika, T. Daukantas, prof. A. Janulaitis, inž. V. Žemkalnis, L. Peseckas.
Pagrindinis LAK uždavinys buvo populiarinti aviacines žinias. Klubo lėšas sudarė pajamos iš aviacijos švenčių, loterijų, mokestis už skraidymo mokslą, nario mokestis bei visuomenės aukos. LAK leido originalias bei verstines aviacinės tematikos knygas, o 1935-1940 metais žurnalą "Lietuvos sparnai".
Klubo veikla žymiai suaktyvėjo, 1928 m. jo pirmininku išrinkus žinomą matematiką prof. Zigmą Žemaitį (1884-1969 m.).
Z.ŽEMAIČIO BIOGRAFIJA




Pirmoji LAK civilinių lakūnų laida 1930 m. birželio 28 d. Kauno aerodrome
Iš kairės: J.Narbutas, V.Civinskas, instruktorius J.Garolis, L.Perednius, T.Zauka




Mokomasis sklandytuvas „Gandras“ (RRG-23 „Zögling“) Kauno aerodrome 1932

1931 m. LAK’as Vokietijoje nupirko tris šio mokomojo sklandytuvo brėžinių komplektus. Vienas buvo įteiktas Klaipėdos šaulių būriui vadovaujamam mokytojo Antanaičio. 1931 m. lapkričio 1 d. klaipėdiškiai pirmieji pasistatė sklandytuvą (pavadino jį „Aitvaru“) ir netrukus skraidymų metu jį sudaužė. Visiems sklandymo būreliams mokomųjų skraidymų metu pasitaiko laužyti sklandytuvus ir juos remontuoti. Tačiau Klaipėdoje remontuoti sulaužytą sklandytuvą entuziastų neatsirado, ir sklandymo būrelis iširo. Antrąjį „Zögling“ brėžinių komplektą LAK’as perdavė A.Gustaičiui, o jis – aviacijos dirbtuvių staliui – Brinkiui, ir paprašė sklandytuvo statybą prižiūrėti aviacijos leitenantų Petro Skurausko ir Vitalio Milevičiaus. Sklandytuvas 1931 m. lapkritį buvo pastatytas ir 14 d. išbandytas ore. 1932 m. balandžio 22 d. per parodomuosius skraidymus, po stipraus amortizatorinio starto, aviacijos kursų lankytojos O.Steponaitytės nesuvaldytas sklandytuvas nukrito ir buvo palaužtas. Suremontuotu “Cioglingu” 1932 m. rugsėjį skraidė Sklandymo mokyklos Pažaislyje mokiniai. Čia jis irgi neišvengė palaužimų, o 1933 metais nukeliavo į Nidos sklandymo mokyklą ir joje baigė savo eksploataciją.
Dar du „Zögling“ egzemplioriai, pavadinti „Gandrais“, LAK’o užsakymu buvo pagaminti Aviacijos dirbtuvėse 1932 m. 1933 m. nugabenti į Nidos sklandymo mokyklą, skraidė iki 1936 metų.
PLAČIAU APIE SKLANDYTUVĄ „GANDRAS“ (RRG „Zögling“)




Karo aviacijos viršininkas A.Gustaitis sveikina civilinius lakūnus, baigusius LAK skraidymo kursus ir gavusius civilinio lakūno pažymėjimus
Iš viso per 1930-1939 metus kursus baigė 58 civiliniai lakūnai.
L.KINAITIS - KAIP AŠ MOKIAUSI SKRAIDYTI




Prezidento A.Smetonos sveikinimas Aeroklubui 5-erių metų proga
Lėkčiau, lėkčiau, kad galėčiau,
Paukščio sparnus, kad turėčiau.
Šie žodžiai paimti iš dainos, lietuvio sudėtos prieš keliasdešimtį metų, kada žmonės dar neįmanė skraidyti. Mūsų poetui vaidenosi, tačiau ne prietaisai oran lakstyti, o greitasis laikas, kuriuo jis norėjo išvysti pasiilgtą tėvynę. Štai dabar sapnas yra virtęs tikru daiktu: žmonės laksto oran ne prasčiau (gal dar geriau) už paukščius. Sparnuotomis mašinomis, kaip didžiuliai arai, leidžiasi tolimon kelionėn, grumiasi su audromis ir sūkuriais, sklando padebesiais ir už debesų pakyla, nei jūros jų nebaido, nei aukštieji kalnai nesulaiko. Nori visur greitai patekti ir visa pamatyti. Kas pirma buvo toli, nūnai radosi arti. Visas Žemės rutulys tarytum viena visų žmonių tėvynė tapo. Oro ženkle gyvename, oran siekiamės lyg nebebūtų jokių ribų.
Taigi ir lietuviams mokėti skraidyti yra neatsilikti nuo kitų tautų. Spėjama, kad ir kare įveiksiąs tas, kuris ore stipresnis būsiąs.
Bet kas aukštai pakyląs, tas žemai krentąs. Skraidyti, vadinas, pavojinga?.. Ne, skraidymas yra prakilnus daiktas. Jis ne tik miklina žmogų, bet ir auklėja: pratina įveikti baimę, tvirtina valią, moko greitai susivokti. Skraidymas, be to, taurus jaunimui sportas. Kas mūsų nėra svajojęs pakilti aukštumon ir iš ten plačiai pasižvalgyti?
Penkerių metų sukakties proga sveikinu Lietuvos Aero Klūbą ir geidžiu jam geriausios kloties dirbant šulną ir įdomų darbą.
A.Smetona




Prezidento A.Smetonos sveikinimas Aeroklubui 10-ies metų proga




LAK dokumentų framentai




LAK dokumentų framentai





Manaitų kaimo "Da-GI" būrelio nariai 1938 m. pavasaris
Iš kairės: B.Pranskėtis, J.Beneševičius, P.Beneševičius, S.Špokevičius, A.Pranskėtis, P.Pranskėtis.
PLAČIAU APIE AVIAMODELIAVIMĄ TARPUKARIO LIETUVOJE



Manaitų kaimo "Da-GI" būrelio modeliuotojų varžybų komisija
1938 m. balandžio 24 d.

Iš kairės: P.Motiekaitis, S.Špokevičius ir būrelio pirmininkas A.Pranskėtis
PLAČIAU APIE AVIAMODELIAVIMĄ TARPUKARIO LIETUVOJE




P.Motiekaitis prie LAK lėktuvo
Petras Motiekaitis, gimęs 1920 m. sausio 29 dieną, o miręs 1988 m. sausio 21 d., lig šiol yra ne tik įžymiausias Lietuvos aviamodeliuotojas, bet ir apskritai įžymiausias Lietuvos sportininkas.
P.Motiekaitis, kaip joks kitas Lietuvos sportininkas, per savo gyvenimą pasiekė 16 pasaulio ir 22 tuometinės TSRS rekordus aviamodeliavimo srityje. Jis yra pripažintas ir kaip 5 odos apdirbimo bei 2 spalvotosios fotografijos išradimų autorius.
Suprojektavo ir pastatė 4 savos konstrukcijos skraidymo aparatus, vienas jų motorizuotas.
Motiekaitis aktyviai domėjosi ne tik aviacija, bet ir gamta. Jis surinko 460 dieninių ir naktinių drugių kolekciją, o vienas iki tol nežinomas jo atrastas drugelis buvo pavadintas atradėjo pavarde.
2000 m. jo vardu pavadinta gatvė Zokniuose.
PLAČIAU APIE PETRĄ MOTIEKAITĮ




Kvietimas į pirmosios sklandymo mokyklos Pažaislyje atidarymą
1932 m. rugpjūčio 15 d.

1931 metais Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje susibūrę aviacijos entuziastai įkūrė sklandymo būrelį. Vadovaujami B. Oškinio, perdirbusio ir patobulinusio sklandytuvo "Zögling" brėžinius, jie pastatė aparatą "Technikas-1", kuris savo pirmąjį skridimą atliko 1932 m. rugpjūčio 14 d., o sekančią dieną Kaune, Petrašiūnuose, atidaryta pirmoji Lietuvoje sklandymo mokykla.
V.AŠMENSKAS - LIETUVOS SKLANDYMO UŽUOMAZGA IR RAIDA




Pirmoji sklandytojų grupė Pažaislyje 1932 m. rugpjūčio 15 d.
O kam kardas, o kam - gėlės
O kam pinigas brangus...
Likit sveikos, mergužėlės,
Mums, sklandytojams, - dangus!

B.OŠKINIO BIOGRAFIJA




B.Oškinio T-1 (Technikas-1) Pažaislyje 1932 m.
Aukštesniojoje technikos mokykloje statant pirmąjį sklandytuvą, didžiausias entuziastas buvo Br. Oškinis, tada aštuoniolikmetis jaunuolis, elektrotechnikų skyriaus 4-sios klasės moksleivis. Jis smarkiai koregavo vokiškus brėžinius. Br. Oškinio pasiūlymu buvo padaryta eilė patobulinimų: išmetamas pagrindinio rėmo — liemens priešakinis spyris, vadinamas ,,kaktamušiu" (mat šis spyris buvo sukonsfruotas prieš pat piloto kaktą ir, stipriau atsitrenkus į žemę, kakta pasiekdavo spyrį), sustiprinama apatinė liemens dalis — pavaža, atsisakoma virš sparnų esamo medinio trikampio ir trosų konstrukcija sparnams palaikyti pakeičiama tuščiaviduriais, profiliuotais, iš dviejų dalių klijuotais spyriais. Lonžeronai padaryti ne iš vieno medžio gabalo, o su frezuotomis išėmomis. Sparnų galai suapvalinti.
Taip gimė pirmasis lietuviškos konstrukcijos mokomojo tipo sklandytuvas, kurį vėliau Br. Oškinis dar labiau patobulino. Pirmąjį sklandytuvą ATM aviacijos būrelis pavadino „Techniku -1", o sutrumpintai T-1.
PLAČIAU APIE B.OŠKINIO T-1 (BRO-1)




B.Oškinio T-1 (Technikas-1) Pažaislyje 1932 m.
PLAČIAU APIE B.OŠKINIO T-1 (BRO-1)




RRG Zögling “Gandras” Nemune Pažaislyje 1932 m.
1931 m. LAK’as Vokietijoje nupirko tris šio mokomojo sklandytuvo brėžinių komplektus. Vienas buvo įteiktas Klaipėdos šaulių būriui vadovaujamam mokytojo Antanaičio. 1931 m. lapkričio 1 d. klaipėdiškiai pirmieji pasistatė sklandytuvą (pavadino jį „Aitvaru“) ir netrukus skraidymų metu jį sudaužė. Visiems sklandymo būreliams mokomųjų skraidymų metu pasitaiko laužyti sklandytuvus ir juos remontuoti. Tačiau Klaipėdoje remontuoti sulaužytą sklandytuvą entuziastų neatsirado, ir sklandymo būrelis iširo. Antrąjį „Zögling“ brėžinių komplektą LAK’as perdavė A.Gustaičiui, o jis – aviacijos dirbtuvių staliui – Brinkiui, ir paprašė sklandytuvo statybą prižiūrėti aviacijos leitenantų Petro Skurausko ir Vitalio Milevičiaus. Sklandytuvas 1931 m. lapkritį buvo pastatytas ir 14 d. išbandytas ore. 1932 m. balandžio 22 d. per parodomuosius skraidymus, po stipraus amortizatorinio starto, aviacijos kursų lankytojos O.Steponaitytės nesuvaldytas sklandytuvas nukrito ir buvo palaužtas. Suremontuotu “Cioglingu” 1932 m. rugsėjį skraidė Sklandymo mokyklos Pažaislyje mokiniai. Čia jis irgi neišvengė palaužimų, o 1933 metais nukeliavo į Nidos sklandymo mokyklą ir joje baigė savo eksploataciją.
Dar du „Zögling“ egzemplioriai, pavadinti „Gandrais“, LAK’o užsakymu buvo pagaminti Aviacijos dirbtuvėse 1932 m. 1933 m. nugabenti į Nidos sklandymo mokyklą, skraidė iki 1936 metų.
PLAČIAU APIE SKLANDYTUVĄ „GANDRAS“ (RRG „Zögling“)




LAK ženkleliai
Didelis ir pirmas nuo viršaus - suvenyriniai, 2 nuo viršaus - tikrojo LAK nario, 3 nuo viršaus - civilinio lakūno, 4 nuo viršaus - kvalifikuoto aviamodeliuotojo, apatiniai trys, iš kairės: A, B ir C sklandytojų.




LAK ženkleliai




Sklandytojai šalandoje prieš kelionę Nemunu į Nidą
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai": Į Nidą plaukė devyni vyrukai. Be Broniaus, čia buvo ir daugiau ištikimų sparno draugų - Butkevičius, Antanas Paknys, Ašmenskas, Miliūnas, Mozė Aronzonas, Jurgis Steikūnas, Dovydaitis. Bronius išsiėmė užrašų knygutę ir įrašė: "1933 metų rugpiūčio 2 diena, 14 valanda."
NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA FOTOGRAFIJOSE




Nidos angaro fermų montavimas 1933 m.
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai": Bronius išsitraukė popieriuką ir ėmė braižyti angaro stogo konstrukciją. Fermos bus savotiškos. Medinės, lenktos. Reik gerai paskaičiuoti fermų varžtus, numatyti, kiek žiemą sniego guls ant stogo, ar nesugniuš jis ir nesuslėgs į blyną sklandytuvų...
NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA FOTOGRAFIJOSE




Angaro statytojai iškėlė vainiką 1933 m
TRUMPA NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA






Statomas Nidos sklandymo mokyklos bendrabutis 1934 m.
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai": Architektas Vytautas Landsbergis - Žemkalnis buvo padaręs Nidos sklandymo mokyklos projektėlį. Tai nemažas, šviesus namelis su dideliu stikliniu langu į Nidos kopas. Salė - valgykla, miegamieji penkiasdešimt dviem žmonėm, virtuvė, sandėliukas.
TRUMPA NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA




Nidos sklandymo mokyklos bendrabučio fasadas 1934 m.
Architektas Vytautas Landsbergis - Žemkalnis.
1927 m. Vytautas Landsbergis - Žemkalnis dalyvavo įkuriant Lietuvos aero klubą, netgi mokėsi skraidyti. Suprojektavęs ir pastatęs žymiausius prieškariniais metais monumentus S.Dariui ir S.Girėnui - paminklą Soldine ir laikiną rūsį - mauzoliejų Kaune jis tapo penktuoju LAK garbės nariu. 1939 - 1940 metais vadovavo LAK Vilniaus skyriui, 1989 m. sveikino atkuriamą LAK, o 1991 m. džiaugėsi šios organizacijos Garbės Prezidentu išrinkus jo sūnų Vytautą. Bendraudamas su artimu bičiuliu V.Ašmensku, iki pat mirties domėjosi aviacijos problemomis. Labai rūpinosi, kad Kaune būtų pastatytas paminklas Dariui ir Girėnui, 1988 m. liepos 27 d. Kultūros fondo patalpose įvykusiame pasitarime netgi buvo pasiūlytas paminklo statybos komiteto Garbės pirmininku.
PLAČIAU APIE V.LANDSBERGĮ - ŽEMKALNĮ




Nidos sklandymo mokyklos bendrabučio salė - valgykla.
TRUMPA NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA




Nidos sklandymo mokyklos bendrabučio miegamasis.
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai": Atsirado ir "Didžiojo oro pirato kalavijas". Jis buvo įteikiamas palaužusiam sklandytuvą. Įteikiamas iškilmingai, visiems susirinkus pietų ar vakarienės. "Oro piratų taryba" visiems stovint perskaitydavo apdovanojimo aktą ir užkabindavo medinį kalaviją. Iš gėdos raudonuojantį sklandytoją būrelis lydėdavo bendrabutin, "didvyris" kalaviją kabindavo prie savo lovos...
TRUMPA NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA




Nidos sklandymo mokyklos vėliavos projektas
1937 m. balandžio 4 d. Vidaus Reikalų ministro patvirtintas Nidos sklandymo mokyklos vėliavos projektas




Mokomasis sklandytuvas „Gandras“ (RRG-23 „Zögling“) Nidos kopose
Du „Zögling“ egzemplioriai, pavadinti „Gandrais“, LAK’o užsakymu buvo pagaminti Aviacijos dirbtuvėse 1932 m. 1933 m. nugabenti į Nidos sklandymo mokyklą, skraidė iki 1936 metų.
PLAČIAU APIE SKLANDYTUVĄ „GANDRAS“ (RRG „Zögling“)






B.Oškinis prieš bandomąjį skrydį savo konstrukcijos sklandytuve T-2 (BrO-2)
1934m. balandį

Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai": Visą žiemą Bronius triūsė prie T-2. Tai naujos konstrukcijos skraidantis aparatas su pusiau dengtu liemeniu - kabina.
PLAČIAU APIE T-2 (BRO-2)




B.Oškinio T-2 (BrO-2) Kauno aerodrome 1934m. balandį
PLAČIAU APIE T-2 (BRO-2)




Sklandytojai prie sklandytuvo T-2 Nidoje 1934 m.
Iš kairės: J.Steikūnas (1), G.Heidrikis (2), V.Ašmenskas (5), J.Pyragius (6), J.Dovydaitis (7)
NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA FOTOGRAFIJOSE




B.Oškinis prie savo konstrukcijos sklandytuvo BRO-3 “Pūkas” 1936 m.
1936 m. balandžio 19 d. Kauno aerodrome atlikti pirmieji BrO-3 skrydžiai. Sklandytuvą bandė pats konstruktorius. Iš pradžių du kartus paskrido neaukštai, išsviestas guminiu lynu (amortizatoriumi), paskui lėktuvas išvilko į 900 m aukštį. Kai Oškinis įtikino, kad sklandytuvas pavaldus ir pakankamai pastovus, surietė ir keletą akrobatinių figūrų. Pabandė sklęsti didesniu greičiu, įsibėgėdamas iki 150 km/val., ir įsitikino, kad jokių pavojingų virpesių nekyla. Normalus geriausios sklendimo kokybės greitis buvo apie 60 km/val. Konstruktorius liko patenkintas, kad sklandytuvas visiškai atitiko į jį dėtas viltis.
PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-3




B.Oškinio konstrukcijos Bro-4 "Rūta"
Įgijęs patyrimo, bestatydamas mokomuosius ir lavinimosi tipo sklandytuvus, konstruktorius Br. Oškinis ryžosi sukurti sklandytuvą velkamiems perskridimams. Tačiau pradėjus projektuoti tokį sklandytuvą, paaiškėjo, kad jį reikia pritaikyti ir figūriniams skraidymams. Darbo laikas buvo labai ribotas — su šiuo sklandytuvu Lietuvos aviatoriai turėjo dalyvauti 8-jame nacionaliniame sklandymo sąskrydyje 1937 m. Elmiroje (Amerikoje).
PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-4




B.Oškinis savo konstrukcijos sklandytuve BRO-5 “Rūta-II”
1938 metais įvertinus BRO-4 trūkumus ir juos ištaisius gimė naujas kūrinys — akrobatinis sklandytuvas BRO-5 „RŪTA"
PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-5




Pirmasis sklandymo instruktorius Lietuvoje - karo lakūnas j.ltn. Grigorius Radvenis (Heidrikis) prie sklandytuvo RRG Falke “Sakalas” Nidoje 1933 m..
1931 atostogų metu baigė vokiečių Rasytės sklandymo mokyklą Kuršių nerijoje.
1931 10 21 tapo pirmuoju kvalifikuotu sklandytoju Lietuvoje, suteiktas „C“ kat. sklandytojo vardas.
1932 Pažaislyje įsteigus Lietuvos sklandymo mokyklą buvo jos sklandymo instruktoriumi.
1933 vasarą vadovavo Lietuvos aeroklubo organizuotai sklandymo mokyklai Nidoje.
G.RADVENIO (HEIDRIKIO) BIOGRAFIJA




LAK dokumentai




RRG Falke “Sakalas” Nidoje 1933 m.
Lavinimosi sklandytuvas „Falke“ buvo pastatytas Aviacijos dirbtuvėse 1933 m. pradžioje, pagal Vokietijoje (bendrovėje RRG) pirktus brėžinius, ir pavadintas „Sakalu“. Su juo pasiekti pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai. 1934-06-26 G.Heidrikis išskriejo 5 valandas. 1934-08-30 Jonas Pyragius išskriejo 12,5 val.1935-06-05 J.Pyragius nuskrido 75 km iš Nidos į Palangą. 1936 birželio 16 – 17 d. J.Pyragius pasiekė išsilaikymo trukmės rekordą 22,5 val.
PLAČIAU APIE RRG FALKE "SAKALĄ"




Nidos sklandymo mokyklos viršininkas Jonas Pyragius Nidoje prie sklandytuvo RRG Falke “Sakalas” 1934 m.
PLAČIAU APIE J.PYRAGIŲ




"Pajūrio" viršelyje J.Pyragius po skrydžio
PLAČIAU APIE J.PYRAGIŲ




Atgarsiai užsienio spaudoje
Iš J.Pyragiaus prisiminimų : "Skubiai kiek šilčiau apsirengęs ir pasiėmęs papirosų bei degtukų atsargą, porą skardinių kavos, citriną ir šokolado plytelę vykstu į kopą, kur grupė jau tempia į kalną „Sakalą“. Chronometristai I.Vylius, A.Paknys ir A.Gysas sutikrina laikrodžius, ir 16 val. 05 min. grupė nustūmė „Sakalą“ nuo kopos viršūnės..."
PLAČIAU APIE J.PYRAGIAUS 22.5 VAL. TRUKMĖS SKRYDĮ




Grunau Baby IIa “Nida” 1935 m.
Įsigijus Vokietijoje brėžinius, 1934–1935 metų žiemą Nidos sklandymo mokykloje pastatytas sklandytuvas „Grunau Baby IIa“ ir pavadintas „Nida“. Statė J.Pyragius, S.Kontrimas ir G.Miliūnas.
PLAČIAU APIE GRUNAU BABY IIa




Grunau Baby IIa “Nida” aviacijos šventėje
„Nida“ dalyvavo daugelyje LAK’o organizuotų aviacijos švenčių ir Tautinės olimpiados sklandymo varžybose 1938 m.
PLAČIAU APIE GRUNAU BABY IIa LIETUVOJE




P-1 “Uodas”
1936 m. vasarą Nidoje buvo baigtas statyti ir išbandytas A.Paknio kūrinys P-1, pavadintas „Uodu“. A.Paknys tuo metu buvo LAK Nidos sklandymo instruktorius.
PLAČIAU APIE A.PAKNIO SKLANDYTUVĄ P-1 "UODAS"
ARCHYVINĖ VIDEO MEDŽIAGA




A.Paknio ir A.Gyso P- 2 "PAGY"
Nepraėjus nė pusmečiui po P-1 išbandymo, konstruktorius A. Paknys nusprendė pastatyti pirmą Lietuvoje dvivietį sklandytuvą. Šį sklandytuvą A.Paknys statė kartu su A.Gysu. Jis buvo pavadintas PAGY (vėliau — P-2) ir 1936 m. lapkričio mėn. išbandytas Nidos sklandymo mokykloje. Bandomajam skrydžiui P-2 paleistas guminiu amortizatoriumi. Pilotas skrido ir su keleiviu, ir be jo. Vėliau P-2 vilko lėktuvas maršrutu Nida-Klaipėda-Kaunas.
APIE SKLANDYTUVĄ P-2 "PAGY"




P-3 “Nerija”
Sėkmingai išbandęs dvivietį P-2, konstruktorius A. Paknys sukonstravo medinį sklandytuvą šlaito skridimams. 1937 m. rugpjūčio 15 d. jis išbandomas ir pavadinamas „Nerija" (P-3). Tai trečiasis A. Paknio kūrinys.
PLAČIAU APIE A.PAKNIO KONSTRUKCIJOS P-3 "NERIJA"




Sklandytuvas MOG Nidoje 1936 m.
B.Oškinio, G.Miliūno ir A.Gyso konstrukcijos sklandytuvas MOG. Sklandytuvas MOG skirtas pradiniam mokymui, ir turėjo Nidoje pakeisti sudėvėtus atatampinių sparnų sklandytuvus RRG „Gandras“. Sklandytuvą kūrė G.Miliūnas ir A.Gysas, panaudodami B.Oškinio įdirbį – T-2 sparnus, todėl sklandytuvo pavadinimas ir susideda iš trijų konstruktorių inicialų (Miliūnas-Oškinis-Gysas). Kaip ir „Gandro“ – MOG sparnus laikė atatampos. 1936 metų pavasarį buvo pagaminti ir Nidos sklandymo mokykloje skraidė du MOG. Sklandytuvas MOG pastatytas 1936 m
APIE SKLANDYTUVĄ MOG




Sklandytojo J.Murausko sklandytojo pažymėjimas
VšĮ Plieno Sparnai su keletu bendraminčių 2015 m. vasarą aplankė 101 metų amžiaus Lietuvos kariuomenės savanorį, eil. Joną Murauską, kuris pasidalino prisiminimais apie 1932-1934 m. tarnybą Karo aviacijos štabo foto tarnyboje, 1936 m. vasarą, praleistą Nidos kopose mokantis skraidyti sklandytuvu. Turime nusikopijavę nepaprastai įdomų J.Murausko darytų fotografijų albumą, kurį paskelbsime www.plienosparnai.lt artimiausiu metu.




V.Rudzinskas (dešinėje) su sklandymo instruktoriumi S.Kontrimu prie sklandytuvo „Gandras“ (RRG-23 „Zögling“) Nidoje
V.RUDZINSKAS - PARUOŠTA! IŠTEMPK! LEISK!




RRG Falke “Žaibas” Nidoje 1937 m.
1936 m. Nidoje sudaužius RRG Falke „Sakalą“, panaudodamas jo metalines dalis 1937 m. už 3000 litų A.Gysas LAK’ui pastatė antrąjį egzempliorių, kuris pavadintas „Žaibu“. Su juo A.Gysas 1938 m. pasiekė naują Lietuvos išsilaikymo rekordą – 26 val. Rekordas iki šiol nepagerintas.
PLAČIAU APIE REKORDINĮ 26 VAL. SKRYDĮ




Aukščio rekordo 2500 m. barograma
Tai nsklandytojo ir konstruktoriaus A.Gyso aukščio rekordas pasiektas 1937 m. birželio 15 d. su sklandytuvu Grunau Baby IIa "Nida"
PLAČIAU APIE REKORDĄ




Malūnsparnis Cierva Avro C.30A ir lėktuvas De Havilland DH.60T "Moth" Nidoje
TRUMPA NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA




Nidos sklandymo mokykla iš oro 1936 m.
NIDOS SKLANDYMO MOKYKLOS ISTORIJA FOTOGRAFIJOSE




B.Karvelis savo konstrukcijos sklandytuve BK-1 "Vanagas"
1936 – 1937 žiemą intensyviai dirbdamas (apie 4000 darbo val.!) B.Karvelis gamino savos konstrukcijos sklandytuvą BK-1 „Vanagas“. Šis sklandytuvas buvo treniruočių tipo, skirtas skriejimams termikuose. Jo aerodinaminė kokybė siekė 23 – daugiau negu bet kurio kito iki tol pagaminto lietuviškos konstrukcijos sklandytuvo. Tai parodė Balio Karvelio aviacinį išprusimą. Savamokslis aviakonstruktorius nebaigęs jokių aukštųjų mokslų, iš karto sugebėjo sukurti aukščiausios klasės sklandytuvą. Su šiuo sklandytuvu B.Karvelis pats dalyvavo 1938 metais Tautinės olimpiados sklandymo varžybose.
BALIO KARVELIO BIOGRAFIJA




Trijų naujų sklandytuvų: BK-1 "Vanagas", Grunau Baby IIa "Šarka" ir EL-2-M "Šilkasparnis" krikštynos Kauno aerodrome 1938 m. liepos mėn.
Pirmame plane - B.Karvelio konstrukcijos sklandytuvas BK-1 "Vanagas". 1937—1938 metais Balys Karvelis sukonstravo ir pastatė pirmąjį vienvietį aukštos klasės sklandytuvą velkamiesiems ir terminiams skridimams BK-1. Savo kūrinį konstruktorius pavadino „Vanagu".
PLAČIAU APIE B.KARVELIO BK-1 "VANAGAS"




Grunau Baby IIa “Šarka” krikštynos
1938 m. L.Reimeris pagamino kitą lietuvišką Grunau Baby IIa egzempliorių, kuris pavadintas „Šarka“
PLAČIAU APIE GRUNAU BABY IIa LIETUVOJE




LAK sklandytuvai prie buv. karo aviacijos angaro Linksmadvaryje




EL-2M Šedy vlk
“Šilkasparnis”

Dvivietis sklandytuvas EL-2-M „Šedy vlk“, Lietuvoje pavadintas „Šilkasparniu“, buvo pirmasis ir vienintelis LAKo sklandytuvas pirktas užsienyje.
PLAČIAU APIE "ŠILKASPARNĮ"




Nekrologas žuvusiam LAK sklandytojui P.Kvietkauskui
Su „Šilkasparniu“ 1939 m. rugpjūčio 24 patyrė katastrofą P.Kvietkauskas, tapdamas pirmuoju ir vieninteliu žuvusiu Lietuvos aeroklubo sklandytoju.
PLAČIAU APIE KATASTROFĄ




Į Kauno aerodromą atskraidinti Atlantą įveikusių S.Dariaus ir S.Girėno palaikai 1933 m.
1933 m. liepos 19 d. į Kauno aerodromą susirinko 50 tūkst. žmonių minia. Lakūnų palaikus į Kauną parskraidinęs keleivinis trimotoris kompanijos Deruluft lėktuvas Rohrbach RO VIII „Roland“ lydimas šešių "fiatų" tris kartus apskrido miestą. Nutūpė 16 val. 20 min.
S.Dariaus karstą iš lėktuvo išnešė Karo aviacijos lakūnai, o S.Girėno - LAK lakūnai.
PLAČIAU APIE DARIAUS IR GIRĖNO SKRYDĮ LITUANICA PER ATLANTĄ




Minia suformavo Gediminaičių stulpus belaukdama Felikso Vaitkaus Kauno aerodrome 1935 m.
Transatlantinis lakūnas F.Vaitkus, įveikęs Atlanto vandenyną, praskridęs 5100 km, dėl techninių priežasčių nutūpė Airijoje 1935 m. rugsėjo 22 d. Į Lietuvą atvyko traukiniu per Karaliaučių, Tilžę ir Pagėgių geležinkelio stotyje jį sutiko Mažosios Lietuvos patriarchas M.Jankus, visuomeninių organizacijų atstovai, didelė grupė Klaipėdos krašto ir Tauragės apskrities gyventojų.
Iš Klaipėdos, Rumpiškių aerodromo F.Vaitkus į Kauną buvo atskraidintas Lietuvos karo aviacijos lėktuvu ANBO IV Nr.61. Pasitikti atskrendančio ANBO IV Nr.61 pakilo 6 Lietuvos karo aviacijos naikintuvai FIAT CR.20. Lėktuvas vėlavo apie pusę valandos, o laukimo minutės buvo ilgos. Pagaliau vakarų pusėje pasirodė septynių lėktuvų siluetai. Juos pamačiusi minia džiaugsmingai suūžė. Atskridę iki aerodromo lėktuvai apsuko ratą, o jiems nusileidus žemiau pirmajame lėktuve buvo matyti mojuojantis žmogus. Tai buvo Felikso Vaitkaus pasveikinimas kauniečiams. Pagaliau lėktuvas, atsiskyręs nuo palydovų, pradėjo leistis arčiau laukiančios minios. Ir čia įvyko tai, ko niekas nesitikėjo ir nenumatė. Žmonių minia prasiveržė pro apsaugos užtvarą ir puolė prie žeme riedančio lėktuvo. Lakūnui išjungus variklį nelaimės pavyko išvengti. Reikia tik stebėtis, kaip tokios grūsties metu aplink lėktuvą svečiui ir jį lydintiems aviacijos karininkams bei LAK atstovams pavyko išeiti sveikiems.
PLAČIAU APIE ANTRĄJĮ TRANSATLANTINĮ SKRYDĮ




F.Vaitkus ir LAK nariai prie malūnsparnio Cierva Avro C.30A, fone LAK angaras, 1935 m.
Transatlantinis lakūnas F.Vaitkus, įveikęs Atlanto vandenyną, praskridęs 5100 km, dėl techninių priežasčių nutūpė Airijoje 1935 m. rugsėjo 22 d. Į Lietuvą atvyko traukiniu per Karaliaučių, Tilžę ir Pagėgių geležinkelio stotyje jį sutiko Mažosios Lietuvos patriarchas M.Jankus, visuomeninių organizacijų atstovai, didelė grupė Klaipėdos krašto ir Tauragės apskrities gyventojų.
Iš Klaipėdos, Rumpiškių aerodromo F.Vaitkus į Kauną buvo atskraidintas Lietuvos karo aviacijos lėktuvu ANBO IV Nr.61. Pasitikti atskrendančio ANBO IV Nr.61 pakilo 6 Lietuvos karo aviacijos naikintuvai FIAT CR.20. Lėktuvas vėlavo apie pusę valandos, o laukimo minutės buvo ilgos. Pagaliau vakarų pusėje pasirodė septynių lėktuvų siluetai. Juos pamačiusi minia džiaugsmingai suūžė. Atskridę iki aerodromo lėktuvai apsuko ratą, o jiems nusileidus žemiau pirmajame lėktuve buvo matyti mojuojantis žmogus. Tai buvo Felikso Vaitkaus pasveikinimas kauniečiams. Pagaliau lėktuvas, atsiskyręs nuo palydovų, pradėjo leistis arčiau laukiančios minios. Ir čia įvyko tai, ko niekas nesitikėjo ir nenumatė. Žmonių minia prasiveržė pro apsaugos užtvarą ir puolė prie žeme riedančio lėktuvo. Lakūnui išjungus variklį nelaimės pavyko išvengti. Reikia tik stebėtis, kaip tokios grūsties metu aplink lėktuvą svečiui ir jį lydintiems aviacijos karininkams bei LAK atstovams pavyko išeiti sveikiems.
PLAČIAU APIE ANTRĄJĮ TRANSATLANTINĮ SKRYDĮ



Mokomasis lėktuvas Letov Š.18 prie LAK angaro 1934 m.
Šį lėktuvą LAK'as 1934 m. vasarą perėmė iš J. Kumpikevičiaus, kuris buvo jį įsigijęs Čekoslovakijoje. Lietuvos pasiuntinybės Čekoslovakijoje vairuotojas Julius Kumpikevičius Prahos aeroklube išmokęs skraidyti ir įsigijęs čekišką mokomąjį lėktuvą Letov Š.18, paveiktas Dariaus ir Girėno skrydžio 1934 m. kovo mėnesį iš Prahos su nuotykiais ir keliais tarpiniais nutūpimais dėl gedimų atskrido į Kauną.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ LETOV Š.18
PLAČIAU APIE J.KUMPIKEVIČIAUS SKRYDĮ IŠ PRAHOS Į KAUNĄ




LAK loterijos bilietas
1931 m. LAK išplatino 17500 bilietų, 1932-1933 m. po 25000 bilietų, vėlesniais metais ir daugiau. LAK loterija buvo vienas iš pagrindinių LAK lėšų šaltinių, teikdavusių iki 250000 litų pelno.




Malūnsparnio Cierva Avro C.30A pristatymas Kauno aerodrome 1935 m.
Lietuvos aeroklubas 1934 metais Anglijoje užsakė malūnsparnį Cierva C.30A. Įvaldyti šį nepaprastą skraidantį aparatą buvo patikėta aviacijos majorui Jeronimui Garoliui, kuris 1935 metų balandžio mėnesį Londono Air Park Teltheng aerodrome baigė permokymo kursą.
Firmoje The Cierva Autogiro Company Limited pagamintą malūnsparnį mūsų pilotas į Kauną atskraidino tų pačių metų gegužės mėnesį, ir 23 dieną Aleksoto aerodrome jis buvo oficialiai pristatytas. Reprezentacijos ceremonijoje dalyvavo LAK Garbės pirmininkas, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, LAK vadovybė, vyriausybės ir spaudos atstovai, civiliniai ir karo lakūnai.
PLAČIAU APIE MALŪNSPARNĮ CIERVA AVRO C.30A




Malūnsparnis Cierva Avro C.30A
Lietuvos aeroklubas 1934 metais Anglijoje užsakė malūnsparnį Cierva C.30A. Įvaldyti šį nepaprastą skraidantį aparatą buvo patikėta aviacijos majorui Jeronimui Garoliui, kuris 1935 metų balandžio mėnesį Londono Air Park Teltheng aerodrome baigė permokymo kursą.
Firmoje The Cierva Autogiro Company Limited pagamintą malūnsparnį mūsų pilotas į Kauną atskraidino tų pačių metų gegužės mėnesį, ir 23 dieną Aleksoto aerodrome jis buvo oficialiai pristatytas. Reprezentacijos ceremonijoje dalyvavo LAK Garbės pirmininkas, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, LAK vadovybė, vyriausybės ir spaudos atstovai, civiliniai ir karo lakūnai.
PLAČIAU APIE MALŪNSPARNĮ CIERVA AVRO C.30A




Malūnsparnis Cierva Avro C.30A
Lietuvos aeroklubas 1934 metais Anglijoje užsakė malūnsparnį Cierva C.30A. Įvaldyti šį nepaprastą skraidantį aparatą buvo patikėta aviacijos majorui Jeronimui Garoliui, kuris 1935 metų balandžio mėnesį Londono Air Park Teltheng aerodrome baigė permokymo kursą.
Firmoje The Cierva Autogiro Company Limited pagamintą malūnsparnį mūsų pilotas į Kauną atskraidino tų pačių metų gegužės mėnesį, ir 23 dieną Aleksoto aerodrome jis buvo oficialiai pristatytas. Reprezentacijos ceremonijoje dalyvavo LAK Garbės pirmininkas, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, LAK vadovybė, vyriausybės ir spaudos atstovai, civiliniai ir karo lakūnai.
PLAČIAU APIE MALŪNSPARNĮ CIERVA AVRO C.30A




LAK plakatai ir leidiniai išleisti per pirmuosius 10 metųl
Apie LAK leistus "Lietuvos Sparnus" : Plėsdamas savo veiklą ir stiprėdamas Lietuvos Aero Klubas visą laiką jautė aviacinio periodinio leidinio trūkumą. Buvo didžiulis poreikis informuoti plačiąją visuomenę ne tik apie LAK veiklą, bet ir pasaulinės aviacijos naujienas, taip pat konkrečiau nušviesti įvairias oreivybės rūšis, gyvuojančias Lietuvoje.
Lig tol vienas privatus bandymas leisti aviacinį žurnalą („Sparnai" 1934 m., red. V. Adomavičius) baigėsi išleidus vieną numerį - pajamos už nupirktus egzempliorius nepadengė išlaidų.
Todėl LAK taryba suvokdama, jog iš pradžių periodinis leidinys neatsipirks ir bus nuostolingas, 1934 m. gruodį vis tiek ryžosi pradėti jį leisti (tuomet LAK turėjo apie ketvirčio milijono litų metinį biudžetą). Buvo tikimasi, išvysčius reklaminę akciją ir sukūrus platintojų sistemą visoje Lietuvoje, tą nuostolingumą, jeigu ir nepanaikinti, tai bent žymiai sumažinti, nes egzemplioriaus kaina buvo numatyta labai maža (50 centų), kad jį galėtų nusipirkti moksleiviai - kad aviacinės idėjos sėkmingai plistų tarp Lietuvos jaunimo.
1935 metų sausį išėjo pirmasis LAK periodinio leidinio numeris:
LIETUVOS SPARNAI




J.Pyragius (kairėje) ir B.Oškinis laive pakeliui į Ameriką 1937 m.
1937 m. LAK pasiuntė du mūsų sklandytojus – J.Pyragių ir B.Oškinį į JAV sklandymo varžybas-sąskrydį, vykusias Elmiroje (Niujorko valstija). Buvo nusiųsti ir sklandytuvai. Tuo metu B.Oškinis baigė statyti savos konstrukcijos sklandytuvą BrO-4 „Rūta“. Kitas sklandytuvas – Gö-3 „Minimoa“, pavadintas „Biržiečiu“, buvo pastatytas pagal Vokietijoje pirktus brėžinius. Statybai lėšas suaukojo Biržų apskrities gyventojai. Šie du sklandytuvai ir buvo pasiųsti į Ameriką.
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai": "Jau nupirkti du bilietai iš Kauno ligi Niujorko. Sklandytojus aptarnaus prancūzų transatlantinių laivų bendrovė. Ligi Havro uosto jie važiuos geležinkeliu.
Tris savaites Bronius mokėsi anglų kalbos, kuri jam buvo visai nepažįstama. Iškalė ir keliolika prancūziškų žodžių. Tai kelionei laivu." .
PLAČIAU APIE LIETUVOS SKLANDYTOJUS AMERIKOJE




Konteineriai LAK sklandytuvais Amerikoje 1937 m.
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai" : "Niujorke sklandytojus pasitiko keli Amerikos lietuviai, deleguoti sportininkų priėmimo komiteto. O kitą rytą, kai reikėjo atsiimti iš prekybos uosto atkeliavusius sklandytuvus, prasidėjo bėdos. Pasirodė, kad ne taip paprasta juos atgauti. Muitinė reikalavo rašto, kurį turėjo išduoti Amerikos konsulatas Kaune, bet tokio rašto jie neatsivežė...
– Neturite rašto, klokite dvidešimt penkis procentus sklandytuvo vertės grynais pinigais. Tai bus garantija, kad, neapmokėję muito, kažkam neparduosite...
Kur gauti devynis šimtus dolerių?"
PLAČIAU APIE LIETUVOS SKLANDYTOJUS AMERIKOJE




Konteineriai LAK sklandytuvais Amerikoje 1937 m.
Iš J.Dovydaičio knygos "Žmogaus Sparnai" : "Transporto bendrovės agentas, žvilgtelėjęs į krovinį, pasakė: reiks dviejų sunkvežimių su priekabomis ir leidimo važiuoti keliais, nes dėžės nestandartinės („Biržiečio dėžė devynių metrų ilgio, „Rūtos“ – kiek mažesnė).
– Ne Amerikos standartas, – pakartojo agentas, pamatavęs dėžę. – Reiks signalinių vėliavėlių ir leidimų.
– Kiek kainuos ligi Elmairos?
– Pusantro šimto dolerių.
Sklandytojai nustėro. Šitiek pinigų vien už transportą? Siaubas!"
PLAČIAU APIE LIETUVOS SKLANDYTOJUS AMERIKOJE




B.Oškinis (sklandytuve BRO-4 "Rūta"_ ir J.Pyragius, Elmaira 1937 m.
Iš J.Dovydaičio knygos: "Žmogaus Sparnai" : "Kaip sudominti amerikiečius kuklia Lietuvos komanda? Kaip ją pagarsinti tenykščiuose laikraščiuose? Kaip efektingiausiai panaudoti „Rūtą“? O juk „Rūta“ – vienintelis akrobatinis sklandytuvas Elmairoje."
PLAČIAU APIE LIETUVOS SKLANDYTOJUS AMERIKOJE




Bro-4 "Rūta" ir "Biržietis" Elmairoje
Iš J.Dovydaičio knygos: "Žmogaus Sparnai" : "„Rūta“ tikrai pašlovino Lietuvos sklandymą ir konstruktorių Oškinį, ją daug sykių filmavo ir fotografavo, apie jos akrobatiką daug rašė reporteriai. Ji pelnė žiūrovų pagyrimų. Bronius turėjo atsakinėti į laikraštininkų klausimus, pasakoti apie savo konstrukcijas.
Sužinojęs, kad reikės skraidyti su „Biržiečiu“, Bronius atsakė ekipos vadovui*:
– Aš labai menkai pažįstu „Biržietį“... Bet jeigu mano lengvas svoris pasitarnaus sporto garbei – galiu ryžtis.
Jie nuėjo apžiūrėti aerodromo. Tūpimo ir kilimo aikštelės įrengtos ant kalno, o apačioje žaliuoja upės išgraužtas slėnis. Aerodromo plotis – kokie trys šimtai metrų, o ilgis – šeši ar septyni šimtai. Iš slėnio pučia vėjas, tad galimi čia ir šlaitiniai skridimai.
Bronius vaikščiojo, žvalgėsi, o ausyse skambėjo vadovo žodžiai:
– Turime labai tausoti abu sklandytuvus. Negalima jų „padžiauti“ Elmairoje, nes laukia dar ir Čikagos lietuviai."
PLAČIAU APIE Bro-4 "Rūta"
PLAČIAU APIE „Biržietis“ (Gö-3 „Minimoa“)
PLAČIAU APIE LIETUVOS SKLANDYTOJUS AMERIKOJE




Prierašas prie B.Oškinio skridimo "Biržiečiu" barogramos
p. Oškini,
Tai yra jūsų skrydžio 1937 metų liepos 5 d. barograma. Išsaugokite ją, kaip savo sidabrinio C ženklelio įrodymą
Sėkmės. Laimingų nusileidimų.
Vardas, pavardė

Sužinoję, kad B.Oškinis "C" kategorijos ženklelį jau turi 4 metus - sakinį apie "C" ženklelį nubraukė.
PLAČIAU APIE LIETUVOS SKLANDYTOJUS AMERIKOJE




A.Gustaičio konstrukcijos ANBO-II
Nuo 1928 iki 1930 metų lėktuvas tarnavo jaunųjų karo lakūnų mokymo reikalams, o po kapitalinio remonto -1931 m. buvo padovanotas Lietuvos aero klubui ir tarnavo civilinių lakūnų mokymui ir treniruotėms.
PLAČIAU APIE ANBO-II


v

LAK lakūnai prie ANBO-II Kauno aerodrome
1929 metais LAK įsigijo pirmąjį lėktuvą "Albatros" B.II. 1930 metų vasarą juo parengti pirmieji civiliniai lakūnai. 1931-aisiais LAK įsigijo A. Gustaičio konstrukcijos mokomąjį lėktuvą ANBO-II. Nuo tada lakūnai pradėjo mokytis elementarių aukštojo pilotažo figūrų - daryti suktuką, kilpą, pervirtimą, skristi žemyn galva.
PLAČIAU APIE ANBO-II




LAK lakūnai prie ANBO-II Kauno aerodrome
PLAČIAU APIE ANBO-II




Pirmoji Lietuvos lakūnė A.Liorentaitė lėktuve ANBO-II
A.Liorentaitė yra ir pirmoji moteris parašiutininkė Lietuvoje. Juokaudama ji yra sakiusi, kad pats pirmasis jos gyvenime šuolis buvęs Žvirgždaičių klojime nuo sijos ant šiaudų. Tada ji buvusi tokio amžiaus, kad ją reikėjo užkelti ant pirmojo kopėčių skersinio, nes pati jo nepasiekė. Savo pirmąjį tikrąjį šuolį A.Liorentaitė atliko 1936 m. birželio 7 d. Tauragėje aviacijos propagandos dieną. Ji pati pasisiūlė tai padaryti. Paprastai pirmojo šuolio metu parašiutas išsiskleidžia automatiškai, bet tuo metu pūtė labai stiprus vėjas, nešantis į šoną. Antanina, nenorėdama nutūpti tiesiai į Jūros upę, išskleidė parašiutą pati ir nusileido trijų metrų atstumu nuo vandens. Lietuvos aeroklubo leidžiamas žurnalas „Lietuvos sparnai“ apie šį šuolį rašė: „...nusistebėjimą žiūrovams sukėlė panelė lakūnė A.Liorentaitė, iššokdama iš lėktuvo su parašiutu. Pradžioje žiūrovai net nenorėjo tikėti, kad tą drąsų žygį atliko moteris. Tačiau tauragiškiai netrukus įsitikino, kad tai tikrai moters žygis, ir karštai sveikino pirmąją Lietuvos moterį, iššokusią su parašiutu“.
PLAČIAU APIE ANTANINĄ LIORENTAITĘ




LAK ir karo aviacijos lakūnai prie LAK angaro 1933 m.
Lėktuvai: kairėje - ANBO-II, dešinėje - De Havilland DH.60T „Moth" . Asmenys iš kairės: mechanikas B.Požėra, kpt. M.Leonaitis, A.Liorentaitė, kpt. I.Vylius, V.Tomkevičius, ltn. S.Mockūnas, V.Civinskas, V.Juodis, L.Perednius, K.Pūras.
V.PETRAUSKAS - IR IŠSKLEIDŽIAU SPARNUS




1931 m. Lietuvos Aero Klubui perleistas A.Gustaičio konstrukcijos ANBO-II Kauno aerodrome
Nuo lėktuvo pastatymo 1928 iki 1930 metų lėktuvas tarnavo jaunųjų karo lakūnų mokymo reikalams, o po kapitalinio remonto -1931 m. buvo padovanotas Lietuvos aero klubui ir tarnavo civilinių lakūnų mokymui ir treniruotėms.
PLAČIAU APIE ANBO-II




LAK lakūno Vaclovo Juodžio katastrofa su ANBO-II
Lietuvos aeroklube ANBO-II buvo eksploatuojamas beveik 4 vasaras. Katastrofa, lėktuvui sulūžus ore įvyko 1934.VIII.26
PLAČIAU APIE V.JUODĮ IR KATASTROFĄ ANBO-II




LAK prijaučiančio nario bilietas




LAK prijaučiančio nario bilieto šaknelė




Tautinės olimpiados fragmentai 1938 m.
Reikšmingiausia lietuvių sportui – pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada vykusi 1938 m. liepos 17-31 d. Kaune ir Klaipėdoje (buriavimo ir irklavimo varžybos). Organizatoriai Kūno kultūros rūmai, iniciatorius Vytautas Augustaitis. Joje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, kitose pasaulio šalyse – Brazilija (3 sportininkai), Didžioji Britanija (9 sportininkai), JAV (24 sportininkai), Latvija (65 sportininkai ir 57 turistai), t.p. Vilniaus krašte (24 sportininkai) gyvenančių lietuvių sportininkų. Vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas. Pagrindinė arena – S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Varžėsi ir LAK nariai - modeliuotojai, lakūnai, sklandytojai.




Tautinės olimpiados fragmentai 1938 m.
1938 metais vyko Tautinė olimpiada, kurios programoje buvo ir sklandymas. Sklandymo varžybose nugalėjo J.Pyragius, nuskridęs 173 km.




LAK skrajutė kviečianti į tarptautinę aviacijos šventę 1939 m.




Sklandytuvai Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu, 1939 metais, rugpjūčio 14-19 d.
1939 m. Kaune vyko Baltijos šalių orinio sporto varžybos. Tarp sklandytojų nugalėjo A.Gysas ir Lietuvos komanda (A.Gysas, J.Pyragius, B.Oškinis), aplenkusi estus bei latvius. Atskirose rungtyse A.Gysas parodė tokius rezultatus: nuskrido 169 km (II vieta), išskriejo 5 val. 49 min. (I vieta) ir pakilo į 1750 m aukštį (II vieta).
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Rekordinis sklandytuvas „Biržietis“ (Gö-3 „Minimoa“) 1939 metais, rugpjūčio 14-19 d. Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu.
Aukštos sklendimo kokybės sklandytuvą Gö-3 „Minimoa“ pagal vokiečių Schempp-Hirth firmos brėžinius 1937 m. už 8500 litų pastatė A.Mainelis. Sklandytuvo krikštynos įvyko gegužės 16 d. Krikšto tėvai buvo prezidento žmona S.Smetonienė ir Švietimo ministras prof. J.Tonkūnas. Didelę dalį statybos išlaidų padengė Biržų visuomenės auka, todėl sklandytuvas pavadintas „Biržiečiu“.
PLAČIAU APIE „Biržietis“ (Gö-3 „Minimoa“)
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu,
1939 metais, rugpjūčio 14-19 d.

Iš kairės: karo aviacijos vadas br. gen. inž. A.Gustaitis, Ministras Pirmininkas ats. br. gen. J.Černius, LAK Pirmininkas prof. Z.Žemaitis.
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu,
1939 metais, rugpjūčio 14-19 d.

Kairėje: LAK Sportinės eskadrilės vadas L.Taunys. Vėliau aktyvus partizanas - Tauro apygardos vadas Kovas.
PLAČIAU APIE LEONĄ TAUNĮ
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu,
1939 metais, rugpjūčio 14-19 d.

Figūrinio skraidymo ekipos narys L.Kinaitis (dešinėje) 1939 metais Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu. Už jo lėktuvas Bucker-133 C "Jungmeister". Lietuvą figūrinio skraidymo rungtyse atstovavo - K.Rimas, L.Kinaitis, J.Dovydaitis, J.Steikūnas
LEONO KINAIČIO BIOGRAFIJA
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Baltijos Šalių ( Suomija, Estija, Latvija, Lietuva - SELL) orinio sporto varžybų prizai 1939 m. Kauno aerodromas
1939 m. rugpjūčio 14-19 d. įvyko SELL šalių ( Suomija, Estija, Latvija, Lietuva - SELL) varžybos. Stebėtojais jose dalyvavo Vokietijos ir Lenkijos atstovai. Aviamodeliuotojai rungtyniavo sklandytuvų, modelių su gumos ir vidaus degimo varikliais klasių aviamodeliais. Lakūnai rungėsi perskridimo Talinas - Ryga - Joniškis - Palanga - Kaunas ( nusileidžiant Rygoje ir Palangoje) tikslumo bei aukštojo pilotažo varžybose. Sklandytojai rungtyniavo skridimo į tolį, aukščio ir išsilaikymo ore rungtyse. Pergalę iškovojo Lietuvos komanda, surinkusi 360 taškų. Estijos komanda surinko 286 taškus, Suomija - 157, Latvija - 113.
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Vienas iš varžybų prizų
ISTORINĖ VARŽYBŲ VIDEO MEDŽIAGA




Lietuvos Aero Klubo lėktuvo De Havilland DH.82 „Tiger Moth" krikštynos
Krikštamotė - LAK pirmininko 1928-40 metais prof. Zigmo Žemaičio dukra Liuda Žemaitytė
PLAČIAU APIE DH.82 "TIGER MOTH"




LAK De Havilland DH.82 „Tiger Moth" atlieka pratimą.
Svarbesnius taktinius pranešimus lėktuvas gali paimti tam tikru kabliu nenutūpdamas. Tam tikslui 20 m. viena nuo kitos įkalamos dvi karteles. Jų aukštis 5 m. Pačioje viršūnėje kartelės yra dvišakos, kad būtų galima užkabinti virvelę, prie kurios pritvirtintas pranešimas. Ryškumo dėlei, prie virvelės pririšamos vėliavėlės. Kartelės statomos tokioje vietoje, kad lėktuvui būtų gera prieiga — nedengtų aukšti medžiai ar pastatai, ir kad pranešimą būtų galima paimti prieš vėją, 4 m. atstume už kartelių tiesiamas kryžius iš dviejų signalinių marškų, kurio kryžiškas galas rodo lėktuvui skridimo kryptį. Lėktuvas tam tikru kabliu užkabina virvelę, ir žvalgas ją įsitraukia į lėktuvą. Norint duoti lėktuvui paimti pranešimą, rodomas ženklas „Paimkite pranešimą“. Šis susirišimo būdas yra tuo geras, kad galima duoti pilną įsakymą ar pranešimą lėktuvui ir išlaikyti slaptumą. Trūkumas yra tas, kad pranešimo paėmimas užtrunka tam tikrą laiką ir surištas su kai kuriuo pavojumi.
PLAČIAU APIE AVIACIJOS UŽDAVINIUS




Lietuvos Aero Klubo "hevilendai"
LY-LAL - De Havilland DH.60T „Moth" pakrikštytas "Karveliu", LY-LAM ir LY-LAT - De Havilland DH.82 „Tiger Moth" vadinti "Kregžde" ir "Kovu"
PLAČIAU APIE DH.82 "TIGER MOTH"




LAK lėktuvai Kauno aerodrome, prie Linksmadvario angaro, apie 1937 m.
Iš dešinės: De Havilland DH.82 „Tiger Moth, De Havilland DH.60T „Moth", Letov Š.18




Į lėktuvą De Havilland DH.60T „Moth" pilami degalai prieš kelionę į Suomiją
1935 metų rugsėjį penki Lietuvos Aeroklubo lakūnai leidosi į kelionę po kaimyninių valstybių sostines. Trimis skraidymo priemonėmis - malūnsparniu, lėktuvu ir sklandytuvu aplankė Rygą, Taliną, Helsinkį ir sėkmingai grįžo atgal
PLAČIAU APIE GRUPINĮ SKRYDĮ Į SUOMIJĄ




Malūnsparnis Cierva Avro C.30A Suomijoje 1935 m.
1935 metų rugsėjį penki Lietuvos Aeroklubo lakūnai leidosi į kelionę po kaimyninių valstybių sostines. Trimis skraidymo priemonėmis - malūnsparniu, lėktuvu ir sklandytuvu aplankė Rygą, Taliną, Helsinkį ir sėkmingai grįžo atgal
PLAČIAU APIE GRUPINĮ SKRYDĮ Į SUOMIJĄ
PLAČIAU APIE MALŪNSPARNĮ CIERVA AVRO C.30A




De Havilland DH.82 „Tiger Moth" "Kregždė" prieš skrydį
PLAČIAU APIE DH.82 "TIGER MOTH"




LAK lėktuvas De Havilland DH.82 „Tiger Moth" bendrovės "LIETŪKIS" reklamoje




LAK lėktuvas de Havilland DH 60T „Moth" - „Karvelis"
Lietuvos Aero Klubas šį lėktuvą pirko Anglijoje 1933 m.
D.H.60T pirmajam Lietuvoje surengta (po jo kitiems naujiems lėktuvams ir sklandytuvams tapusi tradicija) vadinamoji „krikštynų" ceremonija, suteikiant vardą „Karvelis". D.H. 60T gavo registracijos ženklus - LY-LAL.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ




LAK lėktuvas DH.60T „ Moth" virš stadiono ir greta jo
Populiarinant sportinę aviaciją 1934 m. pavasarį, futbolo sezono atidarymo proga sumanyta į LFLS stadioną numesti sviedinį iš lėktuvo. Šį uždavinį pasišovė atlikti S. Jurevičius ir K. Pūras, tačiau būdami nepatyrę lakūnai, išmetę sviedinį, užkliuvo už vieno iš ąžuolų, supančių stadioną. Lėktuvas nukrito ir buvo smarkiai aplaužytas, S. Jurevičiui lūžo koja, K. Pūras apsibrozdino.




Bucker 131 D "Jungmann" ir Farman 393 krikštynos Kauno aerodrome 1939 m.
Lėktuvą Bucker 131 D "Jungmann" LAK įsigijo Vokietijoje 1939 m. vasarą. Liepos 12 d. įvyko krikštynos (kartu su prancūzišku Farman.393, apie kurį rasite tolimesnėse parodos nuotraukose). Bucker 131 D "Jungmann" pakrikštytas "Merkurijumi", gavo registracijos numerį LY-LAC. Naudotas mokymui, treniruotėms, pilotažui.




LAK gyvenimo akimirkos




LAK gyvenimo akimirkos




I.Plyčiūtės LAK lakūnų kursų teorijos baigimo pažymėjimas
Iš I.Plyčiūtės - Baleišienės prisiminimų: "Gavau šalmą, akinius, kombinezoną. Uždėjo parašiutą – ir į lėktuvą. Lygiai 3 valandą pakilome. Pakilę į 1000 m aukštį, artinamės prie šuolio taško. Lakūnas davė ženklą pasiruošti. Instruktorius atidarė dureles, o aš užėmiau poziciją tarpduryje. Į mane švilpdamas pūtė stiprus vėjas. Įsikibusi į durų rėmą laukiau instruktoriaus signalo. Netikėtai išgirdau:
– Jei bijai, nešok.
Žiūriu žemyn. Ten Žagariškių kaimo daržai, balos, ūkininkų namai. Lyg žaibas pralėkė mintis: „Jei kas blogo nutiks dėl mano kaltės, neišsiskleis parašiutas, aš žūsiu. Jeigu nešoksiu – mirsiu iš gėdos“. Po kelių sekundžių išgirdau:
– Šok!"
IZABELĖS PLYČIŪTĖS - BALEIŠIENĖS ATSIMINIMAI




Kvietimas į LAK šventę Telšiuose




Kvietimas į ATM Aviacijos būrelio rengiamą vakaronę 1937 m. sausio 2 d.




LAK Aviacijos švenčių fragmentas




Aviacijos šventės provincijoje fragmentas




Aviacijos šventės provincijoje fragmentas
Lakūnas S.Mockūnas prisimena: "Anais laikais „Aero Klubo" tikslas buvo aviacijos populiarinimas Lietuvoje. Kiekvieną vasarą savaitgaliais kur nors Lietuvoje buvo rengiamos aviacijos dienos. Daugumoje jų ir man teko dalyvauti su „Aero Klubo" eskadrile. Žinoma, tuo dažnai nuskriausdavau savo šeimą, nes savaitgaliai būdavo užimti skraidymams. Be to, už tai mums niekas nemokėjo. Išskyrus eskadrilės vadą, kuriam buvo mokama alga, mes kiti skraidėm tik dėl malonumo.
Tipiška aviacijos diena vykdavo maždaug taip. Šeštadienio popietę, vienas ar du iš mūsų išskrisdavo iš Kauno į vietovę, kurioje buvo rengiama diena. Užduotis - atrasti patogią vietą aviacijos dienos aerodromui ir ją nužymėti ženklais, rodančiais kur leistis, kilti ir pan. Tais laikais aerodromus Lietuvoje turėdavo tik didesni miestai, todėl dažniausiai mums reikėdavo ieškoti patogios pievos ar ganyklos. Sekmadienio rytą atskrisdavo visi kiti eskadrilės lakūnai. Programoje - J.Dženkaitis su vienviečiu darydavo figūras ir skraidydavo su malūnsparniu; J.Steikūnas, kartais A.Liorentaitė, šokdavo su parašiutu, V.Dovydaitis arba kitas kuris iš sklandytojų sklandydavo, o man ir kitiems, kaip tai J.Dovydaičiui, J.Jasinskui, tekdavo vežioti norinčius paskraidyti. Aš skraidydavau su triviečiu, raudonai dažytu, prancūzų gamybos "Caudron". Buvo paskraidinama, arba kaip aviacijoje sakydavo "gaudavo oro krikštą", daug žmonių. Aviacijos dienos man davė progą pamatyti iš oro visą Lietuvą."
S.MOCKŪNO PRISIMINIMAI




Transporto - sanitarinis Farman.393 "Dr. V.Kudirka" LY-LRK
LAK šį lėktuvą Prancūzijoje įsigijo 1939 m. Oro keliu parskraidintas į Kauną 1939 m. birželio 30 d., o liepos 12 d. pakrikštytas "Dr. V.Kudirka", gavo registracijos numerį LY-LRK, kas reiškė ryšį su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, nes turėta minčių lėktuvą naudoti ir medicinos pagalbos tikslais.




Transporto - sanitarinis Farman.393 "Dr. V.Kudirka" LY-LRK
LAK šį lėktuvą Prancūzijoje įsigijo 1939 m. Oro keliu parskraidintas į Kauną 1939 m. birželio 30 d., o liepos 12 d. pakrikštytas "Dr. V.Kudirka", gavo registracijos numerį LY-LRK, kas reiškė ryšį su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, nes turėta minčių lėktuvą naudoti ir medicinos pagalbos tikslais.




Transporto - sanitarinis Farman.393 "Dr. V.Kudirka" LY-LRK
LAK šį lėktuvą Prancūzijoje įsigijo 1939 m. Oro keliu parskraidintas į Kauną 1939 m. birželio 30 d., o liepos 12 d. pakrikštytas "Dr. V.Kudirka", gavo registracijos numerį LY-LRK, kas reiškė ryšį su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, nes turėta minčių lėktuvą naudoti ir medicinos pagalbos tikslais.




Transporto - sanitarinis Farman.393 "Dr. V.Kudirka" LY-LRK
LAK šį lėktuvą Prancūzijoje įsigijo 1939 m. Oro keliu parskraidintas į Kauną 1939 m. birželio 30 d., o liepos 12 d. pakrikštytas "Dr. V.Kudirka", gavo registracijos numerį LY-LRK, kas reiškė ryšį su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, nes turėta minčių lėktuvą naudoti ir medicinos pagalbos tikslais.




Turistinis lėktuvas Caudron "Phalene"
Šis naudotas lėktuvas įsigytas iš garsaus Prancūzijos lakūno Dieudonne Costes 1936 m.
Į Kauną iš Paryžiaus lėktuvas parskraidintas oro keliu 1936 m. kovo 17 d. Lėktuvu buvo vežiojami žmonės LAK švenčių metu.
DIEUDONNE COSTES BIOGRAFIJA




Turistinis lėktuvas Caudron "Phalene" aviacijos šventėje
Lėktuvas Prancūzijoje įsigytas 1936 m. pavasarį. Lėktuvu buvo vežiojami žmonės LAK švenčių metu.




LAK Aviacijos dienos provincijoje
Lakūnė Izabelė Plyčiūtė - Baleišienė prisimena: "Iš tolo pastebėjau aerodromą, kurį puošė „Meteoras“ (Bü-133), „Merkurijus“ (Bü-131), „Kregždė“ (DH-82), malūnsparnis (C-30P), Kaudronas (Caudron „Phalene“), iš kurio šokau parašiutu. Žmonių, atrodė, susirinko visa Žemaitija. Nusileidusi, greta kitų pastačiau savąjį „Kovą“."
I.PLYČIŪTĖS - BALEIŠIENĖS PRISIMINIMAI




Lietuvos Aero Klubo "hevilendai" virš minios šventės metu.




Lėktuve Bucker-133 C "Jungmeister" L.Kinaitis prieš skrydį 1939 m.
Bucker-133 C "Jungmeister" LAK įsigijo 1938m. pavasarį Vokietijoje. Birželio 15 d. įvyko krikštynos, lėktuvas pakrikštytas "Meteoru", gavo registracijos numerį LY-LAD. Naudotas akrobatikai.
LEONO KINAIČIO BIOGRAFIJA




J.Dovydaitis prie lėktuvo Bucker-133 C "Jungmeister" 1939 m.
1933–1938 m. lankė Nidos sklandymo mokyklą ir vienas pirmųjų iš Lietuvos sklandytojų gavo aukščiausią „C“ piloto kvalifikaciją.1937 m. baigė Kauno aviacijos mokyklą, 1938 m. Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1938 m. Tautinės olimpiados metu vykusiose aukštojo pilotažo varžybose nugalėjo privalomųjų ir laisvųjų figūrų rungtyse. 1939 m. kartu su komanda tapo Baltijos šalių čempionu.




Pabaltijo valstybių aeroklubų II konferencijos dalyviai.
Sėdi iš dešinės: Kariuomenės tiekimų viršininkas ir Latvijos aero Klubo vicepirmininkas gen. Ruškevics, LAK pirmininkas prof. Z.Žemaitis, Latvijos Susisiekimo ministras ir Latvijos Aero Klubo Tarybos pirmininkas inž. Einbergs, Estijos Susisiekimo ministerijos juriskonsultantas Tiitso, Latvijos Vidaus reikalų viceministras ir Latvijos Aero Klubo vicepirmininkas Berzinš, Estijos orinio susisiekimo inspektorius inž. Org, Stovi iš dešinės: Latvijos Susisiekimo ministro sekretorius, orinio susisiekimo inspektorius inž. Jėrinš, Paštų valdybos direktorius Resnais, Latvijos Aero Klubo valdybos vicepirminkas karo lakūnas plk. Bulmans, Lietuvos Aero Klubo Sklandymo komiteto pirminkas J.Pyragius, Lietuvos orinio susisiekimo inspektorius J.Špokevičius ir Latvijos Aero Klubo sekretorius karo lakūnas vyr. ltn. Graudinš.




V.Morkus V.Lansbergio - Žemkalnio automobilyje pakeliui į FAI konferenciją Dubrovnike
FAI - Fédération Aéronautique Internationale, liet. Tarptautinės aeronautikos federacija. Lietuvos Aero Klubas tikruoja FAI nariu tapo 1931 m.
VLADO MORKAUS BIOGRAFIJA




LAK raštas gimnazijų direktoriams 1937 m




Pirmojo masinio parašiutininkų šuolio dalyviai 1936 m.
Sėdi (iš kairės): P.Marciulionis, A.Liorentaitė, P.Žalkauskas, B.Civinskaitė, R.Heinrikas. Stovi: V.Ašmenskas, A.Gysas, K.Vasiliauskas, J.Martinkaitis
PLAČIAU APIE LAK PARAŠIUTŲ SPORTĄ




Parašiutas Kauno aerodrome
LAK švenčių metu buvo demonstruojami šuoliai parašiutais. Iš pradžių savų parašiutų neturėta - juos iš karo aviacijos skolinosi, vėliau įsigyta savo. 1936 m. - angliškų "Irving", 1937 m. suomiškų "PAK".
PLAČIAU APIE LAK PARAŠIUTŲ SPORTĄ




Tolimųjų skrydžių rekordininkė Jean Batten Kaune 1939 m. vasario mėn.
1939 m. vasario 22-25 d. lankėsi Lietuvoje. Susitiko su karo ir LAK lakūnais, skaitė paskaitas. Viešnia pabrėžė, jog yra girdėjusi apie S. Darių ir S. Girėną, Lietuvoje statomus lėktuvus. Jai suteiktas LAK garbės narės vardas.
JEAN BATTEN BIOGRAFIJA




LAK lėktuvo Taylor J-2 "Cub" LY-LAB "Žūsis" krikštynos 1937 m.
LAK šį lėktuvą įsigijo JAV 1937 m. Lėktuvo krikštynos įvyko 1937 m. spalio 24 d. Lėktuvą pirko LAK narių rėmėjų loterijai, tačiau laimėtojas vietoje lėktuvo pasirinko piniginį prizą - 10000 litų, o lėktuvas liko LAK.




Lėktuvo Bro-7 statybos metu
B.Oškinis 1938 m. suprojektavo ir pradėjo statyti lengvą vienvietį lėktuvą BrO-7. Pradėjus mokslus užsienyje, lėktuvas neužbaigtas.




Lėktuvo Bro-8 fragmentas statybos metu, apie 1940 m.
Lėktuvas baigtas statyti 1941 m. tačiau prasidėjus karui išbandytas nebuvo ir pražuvo.




V.Tomkevičiaus statytas lėktuvėlis "Dangaus blusa"
Greta garsiųjų Lietuvos konstruktorių, kuriuos jau minėjome šioje parodoje yra ir kitų, gal kiek mažiau žinomų pavardžių - V.Mačiulaitis, J.Čepaitis, V.Tomkevičius.
1940 m. pradžioje, V. Tomkevičius Papilėje pradėjo statyti miniatiūrinį turistinį lėktuvėlį, pavadintą „Dangaus blusa" (pagal tuo metu populiarų prancūzo H.Mignet projektą), tačiau prasidėjus okupacijai, lėktuvėlis liko neužbaigtas.
V.TOMKEVIČIAUS BIOGRAFIJA
LAK KONSTRUKTORIAI




B.Karvelio (centre) antroji konstrukcija BK-2 Aukštagiryje 1940 m.
Prasidėjus politinių permainų sūkuriui, sovietų valdžia 1940 metais nutarė Lietuvos sklandymo centrą iškelti į Aukštagirį – buvusią lenkų sklandymo mokyklą. Čia buvo įkurta ”Dariaus ir Girėno” vardo sklandymo mokykla. Į ją iš Kauno buvo pergabenti visi Lietuvoje turėti sklandytuvai.
Pradžioje šiai mokyklai vadovavo A.Gysas, vėliau – B.Karvelis, po jo – L.Taunys. Skraidė daugiausia vienviečiais lenkiškais sklandytuvais "Wrona", "Czajka" ir "Salamandra". Čia buvo išbandytas B.Karvelio rekordinis sklandytuvas BK-2. Iki 1940 metų pabaigos Aukštagirio mokykloje parengti 115 “A” klasės ir 42 “B” klasės pilotai.
SKLANDYTUVAS BK-2




Vokiečių kariai apžiūri buvusį LAK lėktuvą Bucker 131 D "Jungmann" paženklintą sovietiniais simboliais...
1940 m. rudenį sovietai Kauno aerodrome buvo surengę aviacijos šventę. Tai šventei trys 1-16 buvo nudažyti raudonai su auksinėmis žvaigždėmis. Jie demonstravo akrobatiką. Kapitonas Rimas demonstravo akrobatiką su Bucker Jungmeister. Lietuviškų ženklų jau nebuvo, buvo tik laikinai savotiški ženklai. Aš radau vokiškoje knygoje tą lėktuvą su tais ženklais. Aš taip pat mačiau Anbo 41 eskadrilę su tais ženklais. Ženklai buvo ant sparnų ir uodegos. Fotografuoti negalėjau, nes jau buvau perspėtas, kad galiu pakliūti į kalėjimą fotografuojant sovietų lėktuvus. Nuotraukos kopiją pridedu. Bucker posūkio vairas buvo nudažytas baltai, ženklo apskritimai - raudonas ir žalias, o vidury raudona žvaigždė. Pastebėkite, kad informacija ant liemens yra lietuviška.
Davetas Dulaitis, Sun City, JAV
S.ČEKANAUSKAS - MAČIAU PASKUTINES LIETUVOS AERO KLUBO DIENAS



Parodą parengė Nerijus Korbutas 2017 gegužės 1 d.
Parodoje naudotos nuotraukos iš:
LAM fondų ir leidinių, LAK leidinių, J.Murausko, N.Korbuto, B.Ivanausko, E.Radvenio rinkinių.
Internetinių svetainių www.vgc.lt www.plienosparnai.lt www.epaveldas.lt

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis