B.Oškinio T-2 (BrO-2) 1934 m.


Br. Oškinis stengėsi suprojektuoti tokį sklandytuvą, kuriuo būtų galima atlikti ne tik pirmuosius mokomuosius startus, bet ir lavintis jau pramokusiems skraidyti. Jis norėjo sukurti standartinį to laiko sąlygoms pritaikytą sklandytuvą.




Konstrukciją Br. Oškinis parinko tokią, kad tuos pačius sparnus būtų galima pritaikyti ir spyriniam liemeniui (mokymui), ir pusiau dengtam (lavinimuisi). Viena opiausių to meto problemų – sklandytuvo kaina. Statyba buvo vykdoma privačia iniciatyva pačių Aukštesniosios technikos mokyklos studentų lėšomis. Iš ATM sklandymo būrelio Lietuvos Aeroklubas nupirko pirmąjį sklandytuvą T-1. Kasoje atsirado pinigų, tuo pačiu ir noras pastatyti ką nors naujesnio, geresnio. Br. Oškinio pasiūlytas naujo tipo sklandytuvo projektas buvo priimtas su entuziazmu, ir jau 1933 – 34 m. žiemą pasirodė darbo vaisiai – gimė naujas, savarankiškos konstrukcijos kūrinys, mokomojo - lavinamojo tipo sklandytuvas T-2.

Jis turėjo pusiau dengtą liemenį. Ekonominiais sumetimais buvo atsisakyta statyti du atskirus sklandytuvus su tokio pat profilio sparnais: vieną mokymuisi, kitą lavinimuisi. Spyrinio liemens atskirai pastatyti neteko.

Sklandytuvo konstrukcija nesudėtinga. Sparnai paprasti, iš medinių nerviūrų, aptraukti drobe. Dvi paskutinės sparno galo nerviūrų poros – mažesnio profilio. Sparnas, lyginant su T-1, ilgesnis ir siauresnis (t.y., sumažintas šoninis santykis). Tai aerodinaminiu atžvilgu turi nemaža privalumų, nes sumažėja pasipriešinimo jėgos koeficientas.


T-2 gamyba


T-1 ir T-2 sparnų plotis labai mažai skiriasi (T-1 – 1,60 m, o T-2 – 1,50 m), tačiau antrojo sklandytuvo sklendimo kampas daug mažesnis. Sparno profilis paimtas toks, kad, esant atitinkamam atakos kampui, duotų maksimalią kėlimo jėgą ir minimalią pasipriešinimo jėgą.

Kabinos griaučiai mediniai, apkalti klijuote. Įrengti du kabliai: vienas paprastas rankinis – amortizatoriniams startams, kitas specialus – automobilinio išvilkimo startams.

Apskritai, didelių skirtumų nuo kitų tokio pat tipo tuometinių sklandytuvų nebuvo.
T-2 praktiškai pasirodė pastovus, tinkamas lavinimuisi. Juo pats Br. Oškinis 1934 m. vasarą Nidoje yra atlikęs ir ilgesnį skridimą. Panaudojęs šlaito antvėįį, audros metu jis išsilaikė ore 3 val. 57 min.

Nuo 1936 m. T-2 buvo naudojamas Kauno aerodrome autostartams.

T-2 projekcijos


Techniniai duomenys:

Sparnų ilgis11,25 m
Sparnų plotis1,50 m
Sparnų plotas16 m²
Sparnų profilisGött. 532
Proilgis8
Tuščio sklandytuvo svoris100 kg
Įkrovimas11,0 kg/m²
Sklendimo kampas1:13,5
— esant greičiui14 m/s
Žemėjimo greitis1,04 m/s
Minimalus žemėjimo greitis0,94 m/s


Inž. V. AŠMENSKAS
Šaltinis: SPARNAI, 1969/2

Nuotraukos iš Benvenuto Ivanausko archyvo
Sklandytuvo T-2 projekcijos Gyčio Ramoškos

Elektroniniam publikavimui parengė: N.Korbutas


Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis