Virtuali paroda "Dirižablio angarui Kaune - 100"
|
Cepelino namas, dirižablio namas - taip jį vadindavo to meto kauniečiai. Ši virtuali paroda papasakos jums apie šio milžiniško pastato, pastatyto prieš 100 metų - 1916 m. Kauno pakraštyje, greta tuomečio Žagariškių kaimo, istoriją. Nėra abejonių - pastatas savo didybe gniaužė kvapą ne tik, iš provincijos Nepriklausomybės aušroje atvykusiems savanoriams, bet ir patiems miestiečiams. Šia virtualia paroda norime papasakoti šio pastato istoriją, bei pabandyti jus įtikinti, kad tai ne tik statinys, bet ir gyva mūsų istorijos dalis. Juk tai ir bene pirmieji "cepelinų" skrydžiai Lietuvoje, o nuo 1919 m. - pirmieji mūsų lakūnai, pirmieji lėktuvai, Nepriklausomybės kovos, čia gimė pirmieji DOBI, čia brendo A.Gustaičio vizija, čia kūrėsi aviacijos dirbtuvės, čia liūdėta, ir čia švęsta. Džiugu, kad Kauno aerodromas pergyvenęs karus, sovietmetį, urbanizaciją, visgi sugebėjo mums išsaugoti mažytę dalelę, to kas mena šį "cepelino namą" - grindinio plytelių fragmentus. Lankydamiesi Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome turite galimybę jas rasti, ant jų atsistoti, ir mintimis nusikelti į tuos laikus, apie kuriuos ir pasakojame, šioje, virtualioje parodoje. Kauno aerodromas iš oro, apie 1920 metus. Tuometiniame Kauno pakraštyje, kairiajame Nemuno krante, Aleksoto valsčiuje, buvusį aerodromą sudarė pietiniame pakraštyje prie Žagariškių kaimo pastatytas dirižablio angaras (nuotraukoje – kairėje) su pagalbiniais statiniais, ir šiauriniame pakraštyje prie lygiagrečios Nemuno šlaitui Linksmadvario gatvės pastatyti du lėktuvų angarai ( 1919 m. vienas jų sudegė). Nuo pastarųjų angarų iki lauką kertančio į Žagariškių kaimą vedusio gruntkelio buvo tinkamas lėktuvams nusileisti plotas ( maždaug 500 x 400 m). Tarp gruntkelio ir dirižablio angaro driekėsi nelygi pelkėta pieva, todėl nustoję naudoti dirižablį, vokiečiai pastatė medinį tiltą-gatvę (matosi nuotraukoje), kuria iš nusileidimo lauko į dirižablio angarą buvo ridenami lėktuvai. Didėjant lėktuvų greičiams, tinkamas nusileidimui plotas tapo per mažas, todėl nuo 1926 metų prasidėjo lauko plėtimo, lyginimo ir melioravimo darbai. 1915 m. pabaigoje - 1916 m. pradžioje Kauno aerodromo pietinėje pusėje, šalia tuometinio Žagariškių kaimo pastatytas 240x55x40 m dydžio, surenkamų metalinių konstrukcijų, dirižablio angaras. Vokiečiams užėmus Kauną, čia atsikėlė mobilus karo aviacijos dalinys. Kadangi iš anksto buvo planuota šiame mieste įkurti dirižablių bazę, netrukus, 1915 metų spalio pradžioje, atvyko specialaus angaro statybininkų dalinys (Luftschiffhallenbaukommando Kowno). Angarą statė firma B. Seibert Eisenhoch & Bruckenbau-Werke iš Saarbrūckeno. Per maždaug 3-4 mėnesius pastatytas 240x55x40 m dydžio, surenkamų metalinių konstrukcijų, lentomis ir toliu dengtas dirižablio angaras. Turėjo atidaromus vartus, grindinys klotas 20x20 cm betoninėmis plytelėmis. Grindinio fragmentai išlikę iki šių dienų. Vokiečių kariuomenės dirižablio LZ 86 įgulos narys ltn. Heinrich Benner 1916 m. Kauno aerodrome, prie dirižablio angaro.
Grupė vokiečių karininkų ir šuo Bobis Kauno aerodrome 1916 m.
Dirižablis LZ 86 virš Kauno aerodromo 1916 m. Pirmasis Kaune įsikūrė vokiškas dirižablis LZ 86(gamybos numeris LZ 56), iš Konigsbergo bazės atskridęs 1916 m. vasario 18 d. Jo ilgis 178,5 m, tūris - 35 800 kub. m, variklio galingumas - 930 AJ, maksimalus greitis - 26,2 m/sek. Savo pirmą skrydį jis buvo atlikęs 1915 m. spalio 10 d. Dar iki persikėlimo į Kauną dirižablis LZ 86 jau anksčiau du kartus buvo skridęs per Lietuvos teritoriją bombarduoti Daugpilį (pietryčių Latvija). Pirmą sykį tai buvo 1915 m. lapkričio 15-16 d., tada numetė 3500 kg bombų iš 2600 m aukščio; antrą kartą -1916 m. vasario 5 d. numetė 1600 kg sprogmenų iš 3000 m aukščio. LZ 86 atvyko į Kauną esant nepalankioms oro sąlygoms, todėl tolimesni skrydžiai prasidėjo tik balandžio pradžioje. Tada per kelias savaites jis bombardavo Minsko ir Rezeknės (rytų Latvija) geležinkelio stotis, nuo Daugpilio į šiaurę einantį geležinkelio ruožą, strateginę geležinkelio liniją tarp Minsko ir Molodečno ir tt. Gegužės viduryje dirižablis LZ 86 buvo nuskraidintas į Dresdeno dirbtuves remontuoti ir pailginti, tačiau iš ten jis grįžo ne į Kauną, bet buvo nusiųstas į Szentandraso bazę Vengrijoje, kur viena jo naujųjų užduočių buvo bombarduoti Rumunijos naftos laukus Ploesti apylinkėse. Po vieno sėkmingo antpuolio lapkričio 4-5 d. LZ 86 besileisdamas sudužo, žuvo kapitonas ir visas ekipažas. Dirižablis LZ 86 tempiamas į angarą Kauno aerodrome 1916 m. Dirižablis LZ 86 buvo pirmasis, bet ne paskutinis "cepelinas" dislokuotas Kaune. Įvairių šaltinių teigimu, vėliau Kaune bazavosi Schūtte-Lanz firmos dirižablis SL VII, po jo 1916 pabaigoje į Kauną atskraidintas LZ 98, 1917 m. pavasarį - LZ 120, o paskutinis Kaunui priskirtasis buvo karo laivynui priklausantis L 30. Išskyrus LZ 86, apie kitų dirižablių buvimą liudijančių fotografijų kol kas nesame aptikę.
Dirižablis LZ 86 angare, Kauno aerodrome 1916 m.
Aviacijos mokyklos mokiniai ir civilis svečias (?) prie dirižablio angaro 1919 m. 1919.02.14 angarą ir gretimus pastatus perėmė Lietuvos kariuomenė. Čia ilgą laiką buvo saugomi ir remontuojami Lietuvos karo aviacijos lėktuvai.
Dirižablio angaras ir pagalbiniai statiniai, apie 1919 m. Dirižablio angaras - tai ne tik vienišas milžiniškas statinys plyname lauke, bet ir visa su juo susijusi infrastruktūra: dujų gamykla, remonto dirbtuvės, įgulų gyvenamosios patalpos bei daugybė kitų statinių.
Aviacijos mokyklos mokiniai pievelėje prie dirižablio angaro 1919 m. Aviacijos mokyklos mokiniai ir vokiečių karininkas prie dirižablio angaro 1919 m. Lietuvos karinės aviacijos vadai prie lėktuvo LVG C.VI, 1919 m.
Lietuvos karinės aviacijos vadai prie lėktuvo LVG C.VI, 1919 m. Fotografija puikiai iliustruoja angaro dydį.
Dirižablio angaras Kauno aerodrome, apie 1920 m. Iš karo lakūno L.Pesecko prisiminimų apie Jurgį Dobkevičių: "Jis pirmasis mūsų aviacijoje išrietė "mirties kilpą". Ši figūra mums dar buvo nežinoma, apie ją tik kalbėdavome. Dobkevičius viską ramiai apgalvojo ir, pakilęs su "Fokeriu", padarė. Už tai buvo nubaustas, nes neprašė viršininkų leidimo. Gal ir būtų apsieita be bausmės, bet kaip tyčia aerodrome aplink šieno kupetas vaikštinėjo aviacijos viršininkas generolas Kraucevičius, dairydamasis, kaip čia pat ganosi jo karvės."
Prie dirižablio angaro ruošiamas skridimui Nepriklausomybės oro kovų dalyvis – dvivietis žvalgybinis lėktuvas LVG C.VI. Šio tipo lėktuvai atliko daugiausia kovinių skrydžių. Kaunas, 1920 m. vasara.
Dvivietis žvalgybinis lėktuvas LVG C.VI dirižablio angare, 1919 - 1920 m. Lėktuvo LVG C.VI liemuo dirižablio angare, 1920 m. Tai vienas pirmųjų LVG C.VI, kariavęs Nepriklausomybės kovos. Lakūnui tūpiant aerodrome apsivertė ir sulaužė kilį bei posūkio vairą. Mokomasis lėktuvas Albatros B.II dirižablio angare, 1919-1920 m. Albatros B.II sukonstruotas 1913 m. kaip žvalgybinis, vėliau tapo populiariausiu mokomuoju lėktuvu. Lietuvos karo lakūnai mokėsi šiuo tipu skraidyti iki 1931 m. Alb. B.II buvo medinės konstrukcijos dvisparnis su vandeniu aušinamu 120 AG šešių cilindrų varikliu Mercedes. Didžiausias greitis – 110 km/h.
Aviacijos mokyklos mokiniai prie dviviečio atakos lėktuvo Halb. CL.IV dirižablio angare 1919 metų vasarą. Varomas 160 AG variklio jis išvystydavo 165 km/h greitį. Tokio tipo lėktuvų Lietuvos karinė aviacija buvo įsigijusi iš viso 13, tačiau maždaug per trejus metus jie visi sudaužyti avarijose ir katastrofose, pagarsėjo „skraidančių karstų” vardu.
Dirižablio angare sukrautas aviacinis turtas: propeleriai, ratai, padangos, kameros, sparnai ir kt. 1919 m.
Dirižablio angare sukrauti aviaciniai varikliai, 1919 m.
Sopwith „1 ½ Strutter” liemuo su Sovietų Rusijos ženklais dirižablio angare 1919 m. Lėktuvai ir personalas dirižablio angare, 1920 m.
Lėktuvai dirižablio angare, 1920 m.
Lėktuvai dirižablio angare, 1920 m. Iki tvorelės esančiame skyriuje, kuriame buvo montuojami ir remontuojami lėktuvai, iš dešinės stovi: Friedrichshafen G.IIIa, Halberstadt C.V, Fokker D.VII. Tolimesnis skyrius – lėktuvų sandėlis, kuriame buvo sukrauti išardyti tinkami ir remontuotini lėktuvų liemenys, sparnai ir uodegų plokštumos, varikliai, radiatoriai, ratai, propeleriai ir kt. 1920 metais Lietuvos aviacija jau turėjo virš šimto veikiančių ir neveikiančių lėktuvų, kurie buvo įsigyti 1919-20 metais trimis būdais: paimti kaip trofėjai (apie 25 lėkt.), vokiečių perduoti pagal Antantės įsakymą (24 lėkt.), pigiai (nelegaliai, nes Versalio taikos sutartis draudė Vokietijai pardavinėti karinę techniką) nupirkti iš vokiečių (virš 50 lėktuvų). Dvimotoris Friedrichshafen G.IIIa remontuojamas dirižablio angare 1921 m. Šalia stovi (vilkintis kostiumu) dirbtuvių inžinierius Adolfas Bliumentalis
Dvimotoris Friedrichshafen G.IIIa remontuojamas dirižablio angare 1921 m. Šalia stovi (vilkintis kostiumu) dirbtuvių inžinierius Adolfas Bliumentalis
Pamaldos prieš aviacijos šventę dirižablio angare 1921.05.29. Pirmoji Lietuvos karo aviacijos šventė prasidėjo pamaldomis dirižablio angare, vyko lėktuvų pasirodymai, vaišės Aviacijos karininkų ramovėje ir pnš. Dalyvavo tuom. Respublikos Prezidentas A.Stulginskis su žmona ir gausybė kitų garbių svečių.Panašiai vyko ir vėlesnių metų šventės.
Į Aviacijos šventę Kauno aerodrome renkasi svečiai, 1923 m. gegužės 29 d.
Aviacijos šventės fragmentai Kauno aerodrome, 1923 m. gegužės 29 d.
Aviacijos šventės fragmentai Kauno aerodrome, 1923 m. gegužės 29 d. Tolimosios žvalgybos lėktuvo Dobi-II surinkimas dirižablio angare. 1923 m. ruduo. DOBI-II – pirmasis lietuviškas, J.Dobkevičiaus konstrukcijos žvalgybinis lėktuvas – projektuotas 1922 m., pastatytas greičiau nei per metus ir buvo dešimtasis (Nr.10) dirbtuvių gaminys. Fotografijoje - 200 AG variklis „Benz” dar neuždengtas profilinėmis skardomis, priekiniai mediniai sparnų spyriai taip pat dar neprofiliuoti medžio klijuote. Avariją Kauno aerodrome patyręs Rumpler C.I 1920 m. Dešinėje matyti dirižablio angaro bei pagalbinių statinių fragmentas Lietuvos Karo aviacija turėjo tris šio modelio lėktuvus, kurie dėl prastų skridimo charakteristikų gana greit buvo nurašyti.
Karo aviacijos dirbtuvės šalia dirižablio angaro, 3-as deš. 1919 - 1924 m. Karo aviacijos dirbtuvės veikė prie dirižablio angaro buvusiuose pagalbiniuose statiniuose. Per tą laiką jų plotas išaugo iki 800 m² , jose įsikūrė šaltkalvių, variklių remonto, skardininkų, kalvių, suvirinimo, dailidžių skyriai. Nuo 1923 m. dirbtuvėse pradėtas kapitalinis lėktuvų remontas, propelerių ir slidžių , skirtų skraidymams žiemą, gamyba. Nuo 1924 m. dirbtuvės iškeltos į buvusių artilerijos dirbtuvių patalpas Aukštojoje Fredoje.
Propelerį dirbtuvėse prie dirižablio angaro balansuoja A.Mainelis (kairėje) ir propelerių gamybos Aviacijos dirbtuvėse pradininkas – Mykolas Adamčikas. Kaunas, 1923 m.
Sparno nerviūrų gamyba ir remontas dirbtuvėse prie dirižablio angaro 1922 m. Viduryje – būsimasis medžio apdirbimo cecho vyr. meistras A.Mainelis.
Karo aviacijos dirbtuvėse šalia dirižablio angaro meistrai tvarko išardytą 160 AG variklį „Mercedes”. Kairėje – P.Bagdonavičius. 1920 metais
Karo aviacijos dirbtuvėse šalia dirižablio angaro remontuojamas 200 AG variklis „Benz”. Apie 1920 m. Dešinėje – Pranas Bagdonavičius, vėliau tapęs motorų skyriaus vyr.meistru.
Į Aviacijos parko sandėlius sunkvežimiais „Komnick” atgabentos benzino statinės kraunamos ant siaurojo geležinkelio platformų. Apie 1920 m. Aerodrome buvo kelios siaurojo geležinkelio atšakos gabenti kroviniams tarp sandėlių dirižablio angaro rajone ir lėktuvų angarų šiaurinėje aerodromo dalyje. Pagalbiniai dirižablio angaro pastatai, Kauno aerodromas, 3-as deš.
Žvalgybinis lėktuvas SVA-10, su karo lakūno J.Mikėno individualiu ženklu ant liemens, Kauno aerodrome žiemą. Fone - dirižablio angaras, apie 1924 m. Griaunamas dirižablio angaras 1929 m. Tai vienintelė mums žinoma angaro fotografija, kurioje užfiksuotas jo griovimas. Matyti pradėti ardyti vartai.
1928 m. pastatyti žvalgybinės (kairėje) ir naikintuvų eskadrilių angarai, statomas Meteorologijos ir Fotografijos tarnybų pastatas bei nugriauto dirižablio angaro pamatai Kauno aerodromo pietiniame pakraštyje 1930 metais.
1932 m. dirižablio angaro vietoje pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras
Dalyje dirižablio angaro vietos 1932 m. pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras mokinio lakūno psk. K.Smetonos laidotuvių dieną – 1938.04.29. Su vėliavėle prezidento A.Smetonos automobilis „Cadillac”.
Auga nauja aviacijos karta. Senąjį dirižablio angarą primena tik likęs grindinys, aerodromo pievoje už senesnės kartos Martinside F-4 "Buzzard" bei Fokker D.VII rikiuojasi naujieji Antano Gustaičio konstrukcijos mokomieji ANBO. 4-as deš.
Apytikslė dirižablio angaro vieta dabartiniame Kauno Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. (pažymėta raudonai)
Virtualią parodą parengė Nerijus Korbutas 2016 Gruodis.
|
|
Asmenybės
Spauskite foto | | | A.Gustaitis | | | J.Dobkevičius | | | S.Darius | | | S.Girėnas | | | F.Vaitkus | | | Z.Žemaitis | | | R.Marcinkus | | | P.Hiksa | | | L.Peseckas | | | J.Pyragius | | | B.Oškinis | | P.Motiekaitis | | | V.Rauba | | | J.Kumpis |
|
| |