Virtuali paroda "Civilinė aviacija tarpukario Lietuvoje"

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms ir stiprėjant valstybei pradėta rūpintis susisiekimo aviacijos organizavimu Lietuvoje. Atsirado poreikis oro transportu vežioti keleivius, siuntas ir paštą. 1921 m. priimtas Susisiekimo oru įstatymas. Kaune pradėjo leistis kelių užsienio bendrovių lėktuvai. Nuo 1922 m. Kaune pradėjo leistis reguliariai skraidantys RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvai, nuo 1937 m. - Lufthansa, o nuo 1938 m ir Lenkijos LOT.
1934 m. Lietuvoje įsteigta Orinio susisiekimo inspekcija, 1938 m. įsigyti du keleiviniai lėktuvai Percival Q.6. Tais pačiais metais pradėti reguliarūs Lietuvos oro linijų skrydžiai Kaunas - Palanga, o 1939 m. atidaryta linija Kaunas - Ryga. 1940 m. okupavus Lietuvą, minėti Lietuvos oro linijų lėktuvai perduoti "Aeroflot", o Lietuvos oro linijos panaikintos.

Junkers F.13 "Annelise", Kauno aerodrome 1919 m.
Lėktuvą Lietuvos karo aviacija įgijo kaip karo grobį, pagautą neleistinai skrendantį per Lietuvos oro erdvę. Įtrauktas į aviacijos parką civilinių skrydžių nebevykdė.
JUNKERS F.13 ISTORIJA LIETUVOJE

Junkers F.13 "Annelise", Kauno aerodrome 1919 m.
Prie šešiaviečio susisiekimo lėktuvo Junkers F.13 „Annelise” Kauno aerodrome 1919 m. spalio 16 d. Iš kairės: V.Jablonskis, Z.Knystautas, X, A.Stašaitis, J.Šalkauskas, X, L.Peseckas, S.Jakštys, S.Tumas, žvalgybos karininkas F.Dunajevas, G.Bezumavičius, V.Živatovas, J.Šabanavičius, X, X, X, lėktuvo mechanikas P.Maruščikas, Švezigas, A.Veinšenkas, X, lėktuvo pilotas H.Hessė, Dietrichas, Aviacijos dalies vadas P.Petronis, X, H.Rotteris, E.Kuligovskis, X, X, X, J.Grigiškis.
PLAČIAU APIE JUNKERS F.13 "ANNELISE"

Keleivinis Dancigo Junkers F.13 Kauno aerodrome apie 1921-1922 metus.
Junkers F.13 buvo pirmasis pilnai metalo konstrukcijos žemasparnis skraidantis aparatas. Jis sykiu buvo ir Vokietijos civilinės aviacijos pagrindinis lėktuvas, kurio, nepaisant ribojimų, pagaminta trys šimtai dvidešimt du egzemplioriai. Tokį lėktuvą 3-io dešimtmečio pradžioje turėjo ir Lietuvos karinė aviacija.
APIE JUNKERS F.13

Keleiviniai Dancigo Junkers F.13 Kauno aerodrome apie 1921-1922 metus.

Vokietijos susisiekimo lėktuvas Sablatnig Sab P-III ir Dancigo Junkers F.13
Kauno aerodromas apie 1921 m.

Vokietijos susisiekimo lėktuvas Sablatnig Sab P-III patyręs avariją.
Kauno aerodromas, apie 1921 m.

Deutsche Luftreedere kompanijos naudotas keleivinis Fokker-Grulich F.II.
Kauno aerodromas, 3-čio deš. pradžia

Vokiečių Junkers F-13, patyręs avariją tūpdamas šlapioje Kauno aerodromo pievoje. Apie 1923 m.
1921 metais Vokietijos susisiekimo bendrovė „Deutsche Luftreederei" iš Karaliaučiaus į Klaipėdą pradėjo vežioti paštą ir keleivius. O 1922 m. balandžio 1 d. atidaryta oro linija Karaliaučius-Kaunas-Ryga. Ją aptarnavo aviakompanijų „Aero-Lloyd" ir „Lloyd-Ost" lėktuvai.
Tų pačių metų gegužės 1 d. pradėjo veikti nauja avialinija Karaliaučius-Kaunas-Smolenskas-Maskva. Šią liniją aptarnavo bendros RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvai.

RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" kompanijos keleivinis lėktuvas Fokker F.III Kauno aerodrome, apie 1922 m.

Aero-Lloyd kompanijos naudotas keleivinis lėktuvas Dornier Do Komet II
Kauno aerodromas, 3-čias deš.

SSSR susisiekimo keleivinis lėktuvas Junkers W-33 Kauno aerodrome 1929 m.

Deutsche Lufthansa kompanijos Junkers W.34 Kauno aerodrome, 4-as deš.

RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" kompanijos plačiai naudotas sovietų gamybos (A.Tupolevo konstrukcijos) keleivinis lėktuvas ANT-9.
Kauno aerodromas 1932-1933 m.

RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvas Dornier Merkur Kauno aerodrome, 4-as deš.

RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvas Dornier Merkur, o pirmame plane Kauno pašto Fordukas.
Kaip ir kituose nusileidimo aerouostuose, taip ir Kaune bendrovė turėjo savo įgaliotinį, kuris rūpinosi keleiviais, kuru lėktuvams ir svarbiausia – aerodromo tako danga (ant ištižusio grunto orlaiviams tūpti nebuvo leidžiama). Bilietai brangūs: 1925 m. skrydis iš Kauno į Karaliaučių kainavo 150 litų, juos įsigyti buvo galima HAPAG atstovybėje Kaune, Laisvės alėja 46. Su savimi leidžiama nemokamai pasiimti 10 kg (vėliau 15 kg) bagažo. Kurį laiką Deruluftas buvo vienintelė oro linijų bendrovė, jungusi Lietuvą su pasauliu.

Keleivinis Junkers G.38 Kaune 1932 m.
Vienas iš dviejų pagamintų DERULUFT'o milžinų Junkers G.38 D-2500, lankėsi ir Lietuvoje. Kauno aerodrome keturmotoris gigantas leidosi 1932 m. rugsėjo 26 ir 29 dienomis, skrisdamas iš Berlyno į Maskvą .
PLAČIAU APIE JUNKERS G.38 VIZITĄ LIETUVOJE

Keleivinis Junkers G.38 virš Lietuvos.
Lydi: Karo aviacijos naikintuvas FIAT CR.20 1932 m.

Lietuvos Karo Aviacijos lėktuvas DE HAVILLAND 89 M "Dragon Rapide"
Lietuvos karo aviacija 1936 metais Anglijoje De Havilland Ltd. aviacijos koncerne užsakė du lėktuvus De Havilland DH-89M "Dragon Rapide".
Lėktuvai į Lietuvą atskraidinti 1937 metais. Jie bazavosi Šiaulių Zoknių aerodrome 3-oje eskadrilėje ir buvo naudojami ryšiui, transportui ir fotografavimui iš oro. Nors lėktuvai priklausė Karo aviacijai ir reguliariųjų susisiekimo skrydžių nevykdė, visgi atliko keletą vizitų į užsienį.
PLAČIAU APIE DE HAVILLAND 89 M "DRAGON RAPIDE"

RSFRS ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvas Junkers Ju 52/3m Kauno aerodrome, už jo - aerostoties pastatas, apie 1935 m.
1931 m buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis - 11x18x4,5 m dydžio mūrinis tinkuotas pastatas. Pietiniame jo fasade buvo trys įstiklintos durys, langai - visose pastato sienose, stogas - keturšlaitis, lėkštas. Šiame pastate buvo bufetas, muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos. Jame nuolat dirbo du tarnautojai: viršininkas ir sargas.

Deutsche Lufthansa bendrovės Focke Wulf Fw 200 Condor
Kauno aerodrome 1939 m.
Lėktuvas aviacijos istorijoje įdomus tuo, kad šiuo lėktuvu 1938 metais pirmą sykį buvo atliktas komercinis transatlantinis skrydis Berlynas - Niujorkas ir atgal. Šis lėktuvas tapo pionieriumi atidarant reguliariuosius tarpkontinentinius skrydžius.
APIE LĖKTUVĄ WIKIPEDIA (ang. klb.)

Lenkijos bendrovės LOT lėktuvas Kaune 1939 m.
1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą su reikalavimu užmegzti diplomatinius santykius. Skubiai suformuotas Mirono kabinetas (J. Tūbelis buvo išvykęs) ultimatumą priėmė. Nuo 1938 m. liepos 15 d. Kaune pradėjo leistis keleiviniai Lenkijos bandrovės LOT lėktuvai, skraidę maršrutu Varšuva - Vilnius - Kaunas - Ryga - Talinas - Helsinkis.

Deutsche Lufthansa bendrovės Junkers 52/3m
Kauno aerodrome 4-as deš.

Lietuvos oro linijų keleivinis lėktuvas Percival Q.6. Turėti 2 šio modelio lėktuvai. Kauno aerodromas 1938 m.
1938 m. Orinio Susisiekimo Inspekcija per "Percival" firmos atstovą Kaune, karo lakūną, inžinierių Praną Hiksą užsakė du keleivinius lėktuvus Percival Q6. Šių lėktuvų statybai einant į pabaigą, Orinio Susisiekimo Inspekcija nutarė lėktuvus iš Anglijos parskraidinti, kad lėktuvų jgulos įgytų praktikos tolimesnių atstumų skridimuose. 1938 m. rugpjūčio mėnesį lėktuvų įgulos - lakūnai Jonas Dženkaitis ir Simas Mockūnas, inž. Zigmas Rimša, radistas A.Jankūnas ir mechanikas B.Požėra buvo išsiųstos į Angliją. Į Angliją išskrido visi, išskyrus S.Mockūną, kuris per Berlyną ir Hamburgą po savaitės taip pat pasiekė Londoną. Croydono aerodrome jį pasitiko anksčiau atvykę draugai, apsistoję privačiai Londone. Užsakytieji lėktuvai buvo statomi netoli Londono esančiame Lutone, kur buvo "Percival" firmos dirbtuvės, ir lietuviai kasdien važiuodavo ten traukiniu stebėti, kaip vyksta darbai.
PLAČIAU APIE LĖKTUVUS PERCIVAL Q.6 LIETUVOJE

Lietuvos oro linijų keleivinis lėktuvas Percival Q.6. Turėti 2 šio modelio lėktuvai. Kauno aerodromas 1938-1939 m.
1938 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos oro linijoms Didžiojoje Britanijoje įsigijus du šešiaviečius keleivinius lėktuvus Percival Q6, pradėtas susisiekimas pirmąja vietine oro linija Kaunas-Palanga-Kaunas. Nuo 1939 m. rudens šie lėktuvai skraidė iš Kauno į Rygą. Juos pilotavo aviacijos ats. ltn. Jonas Dženkaitis ir Simonas Mockūnas. Lietuvą užgrobus Sovietų sąjungai, minėti lėktuvai perduoti bendrovei ,,Aeroflot”.
PLAČIAU APIE LĖKTUVUS PERCIVAL Q.6 LIETUVOJE

Virtualią parodą parengė Nerijus Korbutas 2016 lapkritis.