Lietuvoje 1919-1940 m. įvykusios aviakatastrofos ir jų metu žuvę asmenys



Lietuvoje 1919-1940 m. įvykusios aviakatastrofos ir jų metu žuvę asmenys

Tyrimo pradžia: 2011 m. vasario 1 d.
Tyrimo pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d. (atsižvelgiant į finansavimą)

Tyrimo objektas: 1919-1940 m. Lietuvos teritorijoje įvyko 32 aviakatastrofos, iš kurių 25 katastrofose žuvo vienas asmuo ir 7 katastrofos, kurių metu žuvo 2 žmonės. Analizuojamu laikotarpiu aviakatastrofų metu žuvo 39 asmenys, iš kurių: 23 lakūnai, 6 oro žvalgai, 7 lakūnai mokiniai, 2 Lietuvos Aeroklubo civiliai lakūnai ir 1 inžinierius. Tyrimo objektas yra aviakatastrofos ir jų priežastys.

Tyrimo problema: nors tyrimo tema aviacijos istorijoje nėra nauja, tačiau iki šiol nėra atliktas išsamus archyvinis tyrimas, leidžiantis atsakyti į pagrindinius klausimus, susijusius su aviakatastrofomis ir jų metu žuvusius asmenis. Pažymėta, jog ankstesnių tyrimų metu parengtose publikacijose neretai pateikiami prieštaringi ir netikslūs duomenys, apsiribojama tik antriniais šaltiniais ir jų kopijavimu, be istorijos studijoms privalomo skirtingų šaltinių lyginimo. Dėl neišsamių tyrimų susiformavę faktologiniai prieštaravimai sukuria prielaidas nepagrįstai skirtingoms įvykių interpretacijoms bei susiaurina mokslinio pažinimo ribas. Šioje Lietuvos aviacijos istorijos temoje išsamus archyvinis tyrimas leis išplėsti žinojimo ribas ir nuspalvinti pilkas ir baltas nepakankamos informacijos dėmes.

Tyrimo tikslas: tyrimu siekiama remiantis išlikusia archyvine medžiaga (rašytiniais dokumentais, ikonografine medžiaga) bei antrinais informacijos šaltiniais (memuarais, reporterine medžiaga, ankstesniais tyrimais) rekonstruoti skrydžio priešistorę, eiga ir nustatyti pagrindines priežastis, kurioms veikiant skrydžiai baigėsi tragiškai. Siekiant rekonstruoti skrydžio priešistorę, archyvinio tyrimo metu yra renkama biografinė informacija apie lemtingų skrydžių metu žuvusius asmenis. Biografinę informaciją galima suskaidyti į tris pagrindines dalis: a) žuvusios asmens gyvenimas nuo gimimo iki tarnybos Lietuvos kariuomenėje arba įstojimo į Lietuvos Aeroklubą, b) tarnybos Lietuvos kariuomenėje ar narystės Lietuvos Aeroklube eiga iki lemtingo skrydžio, bei c) lakūniška patirtis, kuri apima mokymąsi skraidyti, tolimesnį tobulinimąsi ir pasiektus profesinius įvertinimus. Rekonstruojant paskutiniojo skrydžio eigą ir nustatant priežastis, lėmusias jo tragišką baigtį, archyvuose siekiama surinkti įvykių liudijimus, sudarytų aviakatastrofų tyrimo komisijos dokumentaciją, kariuomenės dalinių ir padalinių susirašinėjimus bei raportus, kurie leistų rekonstruoti visapusišką lemtingo skrydžio vaizdą.



Tyrimo eiga (etapai) ir laukiami rezultatai:

1. Pirmasis etapas: antrinių informacijos šaltinių analizė ir reikiamos informacijos susisteminimas iš memuarinės literatūros, periodinių leidinių ir kitų autorių atliktų tyrimų, Lietuvos aviacijos istorijos tema.
Pirmojo etapo rezultatai: parengti antrinės informacijos apibendrinimai, surinkta pradinė informacija apie visas aviakatastrofas ir jų metu žuvusius asmenis. Surinktos informacijos pagrindu parengta ir interneto svetainėje publikuota 40 apybraižų ciklas.

2. Antrasis etapas: Lietuvos centriniame valstybės archyve surinkta ir susisteminta pirminių informacijos šaltinių informacija apie 1919 – 1930 m. Lietuvos karo aviacijoje įvykusias aviakatastrofas ir jų metu žuvusius žmones.
Antrojo etapo rezultatas: patikrinta daugiau kaip 60 archyvinių bylų vienetų, surinkta 10 nepublikuotų ikonografinių objektų. Pažymėtina, jog absoliuti dauguma surinktos rašytinės ir ikonografinės informacijos nebuvo panaudota ankstesniuose tyrimuose ar publikacijose.

3. Trečiasis etapas: šio etapo metu archyve buvo vykdomas tyrimas dėl XX a. ketvirtajame dešimtmetyje įvykusių aviakatastrofų ir jų metu žuvusių asmenų.
Trečiojo etapo rezultatas: patikrinus beveik 70 Lietuvos centriniame archyve saugomų bylų ir surinkta informacija apie 1931 – 1940 m. Lietuvoje įvykusias aviakatastrofas ir jų metu žuvusius lakūnus. Rasti anksčiau mokslinėje apyvartoje nepanaudoti aviaktastrofų tyrimo aktai (pavyzdžiui, ltn. Viduno ir j. pusk. Vilkaičio, mok. lak. j. pusk. Kazio Smetonos ir kitų), iš privačių kolekcijų ir LCVA surinkta 25 nepublikuotos fotografijos. Papildomai buvo surinkta informacija apie 1941 m. pirmosiosmis karo dienomis aviakatastrofose žuvusius Raudonosios armijos 29-ojo Šaulių teritorinio korpuso atskirosios eskadrilės lakūną j. ltn. Aleksandrą (Aleksą) Morkevičių.


LCVA saugomas J. ltn. Vidunū ir j. pusk. Vilkaičio aviakatastrofos tyrimo akto priedai


4. Ketvirtas etapas: informacijos tikslinimas ir papildomos informacijos rinkimas Lietuvos centriniame archyve bei regioniniuose archyvuose (Kauno miesto archyve, Telšių miesto archyve ir kituose). Šio etapo metu planuojama surinkti informaciją apie Lietuvos Aero Klubo žuvusius civilius lakūnus. (VYKDOMA)

5. Penktas etapas: baigiamojo tyrimo etapo metu bus parengtas knygos rankraštis (maketas), kuris perduotas recenzavimui ir 2015 m. pabaigoje spausdinimui.



GRĮŽTI Į PUSLAPĮ PROPELERIŲ KRYŽIAI



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis