P.Motiekaitis "Kova su G.Pelegiu" |
1963 m. liepos 3 d. Vilniaus Aeroklubo aerodrome Kyviškėse vyko eilinės respublikos aviamodeliuotojų varžybos. Jau daug metų aš nebandžiau gerinti rekordų. Mano draugas Alfonsas Pranskėtis ne kartą man priminė, kad jau laikas būtų pamėginti pagerinti dar 1949 m. per sąjungines varžybas pasiektus sraigtasparnių rekordus. Pagaliau ryžausi, šiam bandymui paruošiau du sraigtasparnių modelius: „Libelle-4" ir „Libelle-5". Atvažiavęs į Vilnių, nutariau „Libelle-4" trimentį rotorių pakeisti dvimenčiu. Varžybų metu oras pasitaikė geras. Abu sraigtasparnius ruošiau užskaitiniam skridimui. Treniruočių skridimus pradėjau pirmoje dienos pusėje. Greit įsitikinau, kad parinktoje startui vietoje susidaro pakankamai sliprus termikas. Vieno starto metu sraigtasparnis „Libelle-5" išsilaikė ore virš trijų minučių, tuo gerokai pagerindamas sąjunginį rekorądą. Po to startavau ir „Libelle-4". Sraigtasparnis tuoj po starto pateko į kylančią srovę ir pakilo į gerą aukštį. Jis išsilaikė ore daugiau kaip keturias minutes. Meteorologinės sąlygos užskaitiniam skridimui atrodė tinkamos, todėl nedelsdamas ir net nepakeitęs variklio nusprendžiau startuoti. Paskubomis maksimaliai prisukau gumos variklį ir, teisėjams leidus, startavau. Startas buvo sėkmingas. Sraigtasparnis ir šį kartą tuojau po starto pateko į termiką. „Libelle-4" greitai kilo į viršų ir su veikiančiu varikliu pasiekė didelį aukštį. Varikliui išsisukus modelis termike kilo toliau. Mikrofilmu dengtos rotoriaus mentės blykčiojo saulėje ir lengvino sekimą. Silpnas vėjelis sraigtasparnį nešė link tolumoje esančio miško. Teisėjai pasileido paskui tolstantį sraigtasparnį. Sraigtasparnis vis kilo. Jo sekimui nebuvo lėktuvo. Taigi fiksuoti modelio pakilimo aukščio nebuvo kaip. Aukštis, stebint iš žemės, atrodė jau gerokai viršijo italui G. Pelegiui priklausantį pasaulio rekordo 205 m aukštj. Pagaliau jau viršytas ir vengro Egervario 7 min. 43 sek. išsilaikymo ore pasaulio rekordas. Labai aukštai saulėje blykčiojo „Libelle-4" rotoriaus mentės, o sraigtasparnis vis kilo ir tolo. Laimei, vėjo būta nepastovios krypties. Sraigtasparnis padarė didelį lanką ir, matomai, termikui susilpnėjus, ėmė žemėti. Išsilaikęs ore 12 min. 2 sek., modelis tūpė pievutėje. Išmatavus atstumą, kurį nuskrido „Libelle-4", pasirodė, kad jis nuskrido 890 metrų, gerokai viršydamas pasaulio rekordą (605 m), priklausantį italų aviamodeliuotojui G. Pelegiui. Taip prasidėjo neakivaizdinė kova su G. Pelegiu pasaulio rekordų gerinimo arenoje. Prireikė ketverių metų kruopštaus darbo ir iš pagrindų pakeisti sraigtasparnio schemą, kad vėl būtų galima pradėti bandymus rekordiniam skridimui. 1967 m. liepos 8 d., kai Kyviškių aerodrome vyko respublikinės aviamodeliuotojų varžybos, atsivežiau du sraigtasparnius su kintamos geometrijos ir schemos rotoriais. Antroje dienos pusėje buvo iškviestas lėktuvas. 1 jį sėdo vienas teisėjų, o kiti, likę žemėje, pasiruošė sraigtasparnio sekimui. Vienas teisėjų per megafoną pranešė, kad bus bandoma pagerinti pasaulio rekordą sraigtasparnių klasėje. Nieko nelaukęs startavau. Po starto modelis pateko į nuovėjį ir po kurio laiko buvo, priblokštas prie žemės. Tuojau pat startavau ir su antruoju modeliu. Šį kartą sėkmingai. Sraigtasparnis po starto pateko į termiką ir pradėjo greitai kilti. Automatinė sistema suveikė laiku, ir sraigtasparnis, perėjęs į vieno rotoriaus schemą, autorotacijoje toliau kilo aukštyn. Iš skridusio lėktuvu teisėjo sužinojome, kad .,Libelle-10" buvo pakilusi į 246 m aukštį. Išmatavus atstumą, pasirodė, kad sraigtasparnis „Libelle-10" nuskrido rekordinį 1753 m nuotolį. Taigi, vienu skridimu buvo pagerinti du pasaulio rekordai — aukščio ir tolio, abu priklausę italui G. Pelegiui. Ilgai, kas metai spausdinamoje aviacinėje rekordų lentelėje nesimatė G. Pelegio pavardės. Tik praslinkus šešeriems metams spaudoje rekordininkų tarpe vėl pasirodė G. Pelegio pavardė. Šį kartą jis vienu metu pagerino pasaulio aukščio ir nuotolio rekordus. G. Pelegio sraigtasparnis nuskrido 5237 m ir pakilo į 598 metrų aukštį. Kova dėl pirmavimo rekordų šturme vėl prasidėjo iš naujo. G. Pelegio pasiekimai šioje modelių klasėje buvo tikrai dideli, tačiau mano „Libelle" tipo sraigtasparniams įmanomi pagerinti. Sraigtasparnio lakumas priklauso nuo dviejų pagrindinių sąlygų: motorinio skridimo įgyto aukščio ir autorotacijos metu kiek galima mažesnio žemėjimo greičio. Šių pagrindinių reikalavimų ir siekiau, konstruodamas naujus „Libelle" tipo sraigtasparnius. Buvo atlikta labai daug treniruočių skridimų. Daug kartų teko perdirbinėti naująjį „Libelle-12" iki jis buvo paruoštas rekordiniam skrydžiui, ilgai teko laukti ir tinkamų meteorologinių sąlygų. Pagaliau 1973 metų rugpjūčio 30 d. su teisėjų kolegija atvažiavome į Vilniaus ATSK aerodromą Paluknyje. Kylančių srovių didžiausias intensyvumas buvo jaučiamas gerokai po pusiaudienio. Padariau kelis treniruočių skridimus. Atrodė, kad viskas tvarkoje, sraigtasparniai gerai sureguliuoti, automatika veikia gerai ir laiku. Į orą pakilo lėktuvas su teisėju. Aš paruošiau „Libelle-12" ir, sulaukęs tinkamo momento, kuomet susikaupęs termiko „burbulas" atitrūksta, startavau. Sraigtasparnis intensyviai kilo aukštyn. Maždaug 100—120 m aukštyje suveikė automatika, ir „Libelle-12" perėjo j autorotaciją. Prasidėjo skriejimas. Aukštis vis didėjo. Po keleto minučių teisėjas iš lėktuvo pranešė, kad sraigtasparnis jau 400 m aukštyje ir vis kyla. Nutolęs nuo starto vietos, lėktuvas sukosi spiralėje ir vis tolo nuo aerodromo. Tačiau netrukus, matomai, termikas išblėso, ir lėktuvas pradėjo žemėti, sekdamas žemėjantį sraigtasparnį. Atrodė, kad tuo „Libelle-12“ skridimas ir baigsis. Tačiau po kiek laiko iš lėktuvo pranešė, kad žemėjimas baigėsi, ir sraigtasparnis vėl pateko j kylančią srovę. Greitai gavome lėktuve esančio teisėjo pranešimą, kad sraigtasparnis jau 600 metrų aukštyje ir toliau kyla aukštyn. G. Pelegio pasiektas aukščio pasaulio rekordas jau viršytas! Praėjus dar keletui minučių pastebėjome,, kad lėktuvas nustojo kilęs ir visą laiką sukosi vienoje vietoje. Netrukus sužinojome, kad greitai kylantį sraigtasparnį vienu momentu uždengė lėktuvo sparnas, ir teisėjas jj pametė iš akių. Ilgai dar sukinėjosi lėktuvas ore, tačiau aviamodelio „Libelle-12" daugiau ir nepastebėjo. Lėktuvas tūpė. Barografe buvo nubrėžta kreivė, rodanti 820 metrų aukštį. Taip gimė naujas pasaulio aukščio rekordas. GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ PETRAS MOTIEKAITIS PUSLAPĮ |