Dar metų pradžioje plk. ltn. Gustaitis pasikvietė į pasitarimą dėl skridimo aplink Europą lėktuvais ANBO-IV (3 lėktuvų grandimi) organizavimo. Pirmame pasitarime dalyvavome: plk.ltn. Gustaitis, kpt. Garolis, ltn. Mikėnas kaip lakūnai ir kpt. Morkus, kpt. Namikas kaip žvalgai. Į mano lėktuvą buvo numatytas vietoj žvalgo dirbtuvių vyr. mechanikas Rimkevičius. Buvo aptartas maršrutas, žemėlapių reikalai, lėktuvų paruošimas ir išbandymas. Plk. ltn. Gustaitis pateikė lenteles, lengvinančias krypčių skaičiavimą atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Man buvo pavesta įvykdyti eilę lėktuvo ANBO-IV bandymų. Gegužės 14 d. buvo įvykdytas bandomasis perskridimas visa grandimi maršrutu Kaunas-Panevėžys-Kaunas. Skrendama buvo virš debesų ir debesyse (aklai) V.26. Buvo nustatyta, kad skristi, naudojant kurą iš viršutinio (sparninio) bako vidutiniu greičiu, galima 40 minučių. Birželio 22 d. buvo atliktas bandomasis skridimas aplink Lietuvą (pagal sienas). Pasiekę Šventosios uostą skridome 40-50 km jūros gilumon. Po to per Klaipėdą, Šakius, Vilkaviškį, Marijampolę buvo pasukta link Kauno. Šio skrydžio metu mano žvalgas buvo kpt. Namikas. Skridimą pradėjome 7.45 ir baigėme 13 val. Atlikome visa tai su ANBO-IV N.61, kuriuo vėliau teko skristi aplink Europą. Iki nusileidžiant Kauno aerodrome teko dar paskraidyti apie pusę valandos, kad sunaudotume visą kurą. Tuo būdu nustatyta, kad skrendant vidutiniu greičiu lėktuvais ANBO-IV galima išbūti ore virš 5 valandų Tuo ir baigėsi lėktuvų paruošimo ir bandymų ciklas prieš pradedant didžiąją kelionę.

Tuo metu mjr. Mačiuika buvo išvykęs apžiūrėti prancūzų siūlomus pirkti naujus naikintuvus. Birželio 6-7 d. įvyko politinis sąmyšis. Aviatorių pagalba iš Zarasų į Kauną buvo atgabentas politinis veikėjas Voldemaras. Sąmyšio dalyviai buvo nubausti. Dėl to nukentėjo ir skrydžio aplink Europą kandidatai kpt. Garolis ir kpt. Morkus. Juos pakeitė kpt. Liorentas ir ltn. Marcinkus. Po birželio 6-7 dienos įvykių skridimas aplink Europą galėjo iš viso neįvykti. Tik plk. ltn. Gustaičio pastangų dėka, grįžus jam iš Paryžiaus, pavyko įtikinti vadovybę, kad kaip tik dėl susidėjusių aplinkybių skridimas turėtų būti naudingas Lietuval. Iš Paryžiaus plk. ltn. Gustaitis parsivežė perskridimui reikalingus žemėlapius.

Taigi, birželio mėn. 25 d. 10 val. pakilom iš Kauno aerodromo. Kelionė - skridimas aplink Europą - prasidėjo. 13.40 nusileidome Stokholmo aerodrome. Mus sutiko švedų aviatoriai ir Lietuvos pasiuntinys - rašytojas Savickis. Kaip vėliau papasakojo žmona, mums nusileidus Stokholme, kai kas iš aviacijos administracijos atsiuntė pas ją kareivėlį, matyt, naujoką. Jis beveik bėgte atbėgęs išsitempė ir pradėjo uždusęs pagal visus muštro nurodymus raportuoti, gerokai išgąsdindamas. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai gera žinia, liudijanti sėkmingą Baltijos perskridimą. Matyt, kažkas iš likusios namie aviacijos administracijos persistengė.
Švedų aviatoriai pateikė mums kruopščiai paruoštą viešnagės programą. Čia buvo nurodyta, kur ir už ką mes turime susimokėti patys, kur sumokės šeimininkai. Vienoje vietoje per apsirikimą susimokėjome patys. Tačiau vaišingi šeimininkai mums tuos pinigus sugrąžino. Apžiūrėję miesto įžymybes padėjome gėlių prie paminklo žuvusiems lakūnams. Švedų aviatoriai mus pavaišino restorane, kuris buvo įrengtas sename laive. Pasiuntinys J. Savickis suruošė priėmimą mums ir švedų karininkams. Dviems iš mūsų vyresniems - plk. ltn. Gustaičiui ir kpt. Liorentui - buvo įteikti švedų kariuomenės ordinai.

Birželio mėn. 27 d. 10 val. išskridom į Daniją. 13 val. nusileidome Kopenhagos aerodrome. Skridimas maršrutu Stokholmas - Kopenhaga buvo įdomus, kadangi apačioje matėsi miškingi plotai su gausiu ežerų ir upelių tinklu, kuris persipindavo su kelių juostomis. Aerodrome mus apsupo būrelis lietuvių studentų, kurie mokėsi aukštosiose Danijos mokyklose. Papietavę aerodromo restorane, pasigėrėję miestu iš automobilio lango, 16 val. 20 min. išskridome į Amsterdamą.

Kelionės atkarpa iki Šiaurės jūros pasižymėjo kanalų, pusiasalių ir salų piešiniu. Skrendant virš jūros pradėjo smarkiai lyti. Bet pasiekus Olandiją lietus nustojo, ir 20 val. nutūpėm Amsterdamo aerodrome. Čia iškart pakliuvom į garsaus lėktuvų konstruktoriaus Fokerio globą. Amsterdame pernakvoję VI.28 10 val. 10 min. pakilome ir nuskridome Belgijos link. Briuselyje nusileidome 10 val. 55 min. Čia mūsų laukė gausus aviatorių būrys ir mūsų pasiuntinybės personalas. Po pusryčių karininkų valgykloje, susipažinome su miestu. Po to Lietuvos pasiuntinys (berods, Gylys) padarė priėmimą. Jo metu viskas vyko labai šeimyniškai, be jokio oficialumo. Bendravimas tarp mūsų, šeimininkų ir belgų aviatorių buvo tikrai giminiškas. Kitą dieną, VI.29, 9 val. išskridome į Londoną.

Pasiekę Britų salas skridome tarp tirštų debesų. Todėl grandžiai teko skristi „susiglaudus“, kad nepasimetus. Nusileidome Croydono aerodrome 10 val. 40 min. įsikūrėme viešbutyje šalia garsiojo Haid parko. Po to susipažinome su Londono įžymybėmis pusdienį praleisdami Britų muziejuje. Kitą rytą buvome
pakviesti į Aviacijos dieną, kuri vyko šiaurinėje Londono pusėje. Atvykę pakliuvome į „Bristol“ firmos atstovų globą (lėktuvams ANBO-IV kaip tik ir panaudoti šios firmos varikliai). Aerodrome anglų firmos buvo išstačiusios savo lėktuvus. Karo aviacijos lakūnai demonstravo lėktuvus ore. Vieno tokio skridimo metu, atlikinėjant aukštojo pilotažo figūras, lėktuvas perėjoj plokščią suktuką, lakūnas nespėjo išlyginti ir čia pat sudužo (kalbėjo, kad žuvęs lakūnas buvo Londono mero sūnus).

Po demonstracinių skraidymų buvome pakviesti pietums, kurie vyko patalpoje prie aerodromo. Vaišino anglų aviacinių gamyklų atstovai. Svečiai, kurių buvo apie keletą šimtų, pasirodė dauguma užsieniečiai. Kitą dieną vėl buvome pakviesti pietums, kuriuos suruošė Draugystės su Baltijos šalimis draugija. Anglai atsisveikino su Estijos atstovu, išvykstančiu į Taliną. Vakarą praleidome mūsų pasiuntinybėje pakviesti Balučio. Kitą vakarą mus vėl globojo firmos „Bristol“ atstovai. Paskutini vakarą nutarėme pasižiūrėti teatro „Palias“ programos. Negalėdami teatro pastato surasti, iškart kreipėmės į polismeną. Nors ir tarp mūsų buvo šiek tiek mokančių angliškai, niekaip negalėjome išsiaiškinti. Ir tik parodę netoliese kabančią teatro afišą, gavome polismeno nurodymą, kur ieškoti. Bet prieš tai jis gerokai nustebęs mums pasakė, kad „Palias“ reikia tarti „Peilas“. Šioje vietoje prisiminėme italus, kurie nežiūrėdami netaisyklingų svetimšalių kalbų ir klausimų, tiesiog iš kailio nerdamiesi stengiasi padėti. Matyt, jie daugiau pripratę prie turistų, kurie kasmet užtvindo Italiją. Būdami Londone ryšių su anglų lakūnais neturėjome. Daugiausia laiko praleidome su „Bristol“ firmos atstovais (dažniausia tai būdavo, berods, misteris Emeri). Atstovų dėka plk. Gustaitis aviacijos dienos metu buvo pristatytas net Velso princui, kuris vadovavo aviacijos dienai. Gi Gustaitis savo ruožtu princui pristatė mūsų pasiuntinį Balutį.

Iš Londono išskridom 14.50 ir 16 val. 20 min. nutūpėm aerodrome Le Burže prie Paryžiaus. Mus pasitiko Lietuvos atstovybės personalas ir būrys prancūzų karo lakūnų. Viešnagė Prancūzijoje tęsėsi tris dienas. Aplankėme Luvrą. Aerodrome Villa Coublais susipažinom su prancūzų pasiekimais lėktuvų statybos srityje, be to aplankėme „Devoitino“ dirbtuvių skyrių. Viename iš centrinių restoranų (Rue de Paux) karo aviacijos vadovybė suruošė mums pietus. Atsakomieji pietūs įvyko ir mūsų atstovybės patalpose, kur dalyvavo prancūzų aviacijos vadovybės atstovai. Taip pat atvykimo dieną dalyvavome nežinomojo kareivio kapo, prie Triumfo arkos, pagerbime. Vieną vakarą susipažinome su Monmartru. Liepos mėn. 6 d. 7 val. 55 min. išskridom į Marselį. Oras pasitaikė ramus ir saulėtas. Perskridimo metu buvo malonu gėrėtis besikeičiančiu peizažu apačioje. Marselyje nutūpėm 10 val. 10 min. Aerodromas čia buvo didžiausias savo plotu iš visų, kiek tik buvo tekę matyti. Ilgokai ruliavome iki aerodromo pastato. Ruliuojant sukėlėme raudonų dulkių debesis iš saulės išdegintos žemės. Sutiko mus gausus aviatorių būrys iš vietinės įgulos. Pietavome aerodromo valgykloje, kur vienu metu visi jaunesnieji šeimininkų lakūnai staiga sunerimo ir apspitę langus kažin ką stebėjo. Pasirodo, kad leidosi vienas iš jų vadų su vienviečiu naikintuvu. Jis gi buvo vyresnis, negu leidžia normalios aviatoriaus amžiaus ribos. Viskas baigėsi sėkmingai, o mums buvo palinkėta sėkmės tolimesnėje kelionėje, ir 15 val. pakilome palikdami Prancūziją.

Tolimesnis maršrutas vedė mus virš Viduržemio jūros Pizos link, kurią pasiekę pasukom Romos kryptimi. Maršrutas buvo tikrai pasakiškas. Dešinėje ramus jūros paviršius susiliejo su melsvu dangumi, kairėje jis vainikavosi baltuojančiomis Alpių viršūnėmis. Nors skridome aukštai, bet jutome, kokia šiluma dvelkia viskas apačioje. Artėjant prie Italijos kranto žemės juosta darėsi vis ryškesnė, kol pagaliau pastebėjome tarsi sveikinanti Pizos bokštą. Romą pasiekėme 18 val. 40 min., kur nusileidome Montičeli aerodrome į pietus nuo miesto. Lietuvos atstovybės tarnautojai ir aerodromo aviatoriai priėmė mus šiltai. Čia pat valgykloje pavaišino. į miestą važiavome garsiuoju Via Apia. Šonuose matėme daug paminklų iš senovės romėnų laikų. Kitą dieną padėjome vainiką žuvusių pagerbimui prie memorialinio paminklo. Padarėme vizitą į mūsų atstovybę. Ten mus priėmė atstovą pavaduojantis Vileišis, kadangi pats atstovas tuomet atostogavo. Po to jis pavežiojo mus po Romą supažindindamas su miesto įžymybėmis. Apsilankėme Ostijoje, senosios Romos uoste. Paplūdimiai čia buvo pristatyti kabinų, kuriomis naudojosi gausūs vasarotojai. Mums atrodė keistas, lyginant su Palanga, pilkas, pelenų spalvos smėlis. Mus lydėjo plk. Sakenari bei tuo metu studijuojantys Romoje Pusdešris ir Sprindis. Grįžę iš Ostijos apsilankėme šv. Petro ir Povilo katedroje, kur pasigėrėjome Mykolo Angelo Mozės skulptūra. Aš atkreipiau dėmesį į stambius paveikslus sienose, kurie buvo atlikti savotiška tapybos technika. Tik priartėjus galima buvo pastebėti, kad tai labai smulkių spalvotų gabaliukų mozaika. Bendrai, Romos paminklai: Koliziejus, Forum Romanum, Angelo pilis ir kiti ilgai užsiliko atmintyje praėjus daugeliui metų po mūsų skrydžio. Vieną dieną mus priėmė Musolinis. Tai įvyko Palaco Venzia rūmuose netoliese memorialinio paminklo. Atvykę mes buvome susodinti viename iš antro aukšto kambarių, iš kur netrukus pakvietė į erdvią salę, išpuoštą didžiuliais renesanso meistrų paveikslais. Kampe prie lango už nedidelio stalo stovėjo pats duče. Mums išsirikiavus plk.ltn. Gustaitis tarė trumpą pasveikinimo žodį itališkai. Po to Musolinis sveikindamas mus pareiškė, kad žinąs Lietuvą kaip draugišką kraštą, todėl jos atstovus - aviatorius esą malonu matyti. Palinkėjo mums tolimesnės sėkmės. Visa tai įvyko stovint. Musolinio veidas atrodė artistiškas, įtemptas. įdomiausia buvo tai, kad jis visos ceremonijos metu nė karto nesumirksėjo. Gerokai vėliau teko skaityti sovietų aviakonstruktoriaus Jakovlevo atsiminimus („Cel žizni“) apie jų apsilankymą pas Musolinį, kuris praėjo lygiai taip pat. (Tų pačių metų rudenį). Teko svečiuotis aerodromo Montičeli įguloje. Sekmadienį vyko aviacijos šventė, į kurią italai mus nugabeno savo lėktuvu. Skridimas vyko išilgai Apeninų kalnagūbrio, kol nusileidome Milane. Čia buvo pademonstruota įdomi programa: aukštasis pilotažas, grupinis skridimas ir šuoliai su parašiutais. Viskas vyko sklandžiai, jeigu neskaityti vieno parašiutininko nusileidimo ant angaro stogo. Bet ir čia parašiutininkas nenukentėjo. Vakare Lietuvos konsulatas pakvietė mus vakarienei, kuri vyko ant pastato stogo greta garsiosios Milano katedros. Spalvotai apšviesti katedros bokštai ir bokšteliai nakties fone sudarė pasakišką vaizdą.

Liepos mėn. 11 d. 5 val. 30 min. išskridome į Udinę, kur nutūpėm 8 val. 10 min. kariškame aerodrome. Skridimo metu vėl patyrėme daug malonių įspūdžių. Žavėjomės Adrijos jūros pakrantėmis. Matėme tartum išmėtytų jūroje namų miestą - Veneciją. Pastebėjome vienoje saloje pailgą aerodromą. Papusryčiavę Udinėje su italų aviacijos karininkais, prisipildėme bakus benzino ir 10 val. pakilome skrydžiui per Alpes į Vieną. Mus palydėjo pakilusi italų FIAT CR.20 grandis. Sekdami vadovaujantį plk.ltn. Gustaičio lėktuvą mes stengėmės įgauti reikiamą aukštį, nes reikėjo nugalėti kalnus. Tą patį darė ir italai, bet kuo toliau, tuo vis daugiau atsilikdami. O tai jau ir buvo „anbukų“ pranašumas prieš „fiatus“.

Nespėjome kaip reikiant pasigėrėti snieguotomis kalnų viršūnėmis, kai pamatėme už jų Dunojaus juostą ir prie jos išsidėsčiusi Vienos miestą. Nusileidome 11. 40 min. Netrukus Lietuvos konsulo lydimi padarėme vizitą Austrijos gen. štabo viršininkui, labai maloniam senukui. Po to papietavę susipažinome su Vienos centru ir išskubėjom tolimesnėn kelionėn. Pagal programą dar tą pačią dieną turėjome pasiekti Prahą. Vykstant į aerodromą teko pervažiuoti tiltu per garsųjį žydrąjį Dunojų, kuris mūsų nuostabai atrodė gerokai drumzlinas, nors pakrantėse matėsi nemažai poilsiautojų.

17 val. apleidom Vieną ir 19 val. pasiekėm Prahą. Čia mūsų laukė gana didelė minia. Mūsų grandis ėmė leistis pikiruodama. Gerokai nužemėjus vedantysis plk.ltn. Gustaičio lėktuvas staiga kiek galima patraukė į viršų. Mes su mjr. Liorentu sukdami į šoną, padarėme du lenktus pusračius ir prisiderinę prie besileidžiančio vadovo kartu rikiuotėje visi nutūpėm. Prahoje prabuvome porą dienų, kur susipažinome su miesto įžymybėmis, pabuvojome rotušėje, pasivaikščiojom, po senamiestį pasivažinėjome arkliais kinkyta karieta. Teko dalyvauti priėmimuose, kuriuos surengė vietiniai aviatoriai ir vėliau mūsų pasiuntinybė. Viešnagės metu kartą vakarieniavome restorane apačioje pačioj Vltavos pakrantėje. Pusryčiavome restorane kitoje Vltavos pusėje ant aukštos kalvos. Abiem kartais turėjome galimybę gėrėtis Prahos senamiesčio panorama. Liepos mėn. 13 d. 15 val. išskridom į Budapeštą. Aerodromą pasiekėme 17 val. 5 min. Kol perskridimo dalyviai vyko atlikti numatytų vizitų, aš pasilikęs aerodrome rūpinausi benzino pasipildymu. Mat rytojaus dieną mūsų laukė ilgas maršrutas, turėjome pasiekti Kijevą. Apsistojome pačiame „mandriausiame“ viešbutyje miesto centre. Jo viduryje buvo įrengtas didžiulis baseinas su dirbtiniu bangavimu. Vakarą praleidom su vengrų aviacijos karininku ir keliomis tarnautojomis iš atstovybės Budapešte. Bendrai kiek teko pastebėti aerodrome bendraujant su kariškiais, ten vyravo kariška nuotaika. Nors abi valstybės - Austrija ir Vengrija - susidariusios iš tos pačios didelės imperijos griuvėsių, Vienoje sutikti kariškiai buvo daugiausia solidaus amžiaus ir atrodė labai civiliškai.

Kitą rytą 9 val. išskridom į Bukareštą. Rumuniją turėjome perskristi tam tikru maršrutu per miestą Arad, aplenkdami draudžiamas zonas. Savotiškai iš viršaus atrodė Karpatų kalnai su plokščiomis viršūnėmis, pievomis ir miškais apaugusiais šlaitais. Bukarešto aerodromą pasiekėme 12 val. Čia papietavome globojami rumunų karininko, vidutinio ūgio, bet labai galantiško (įtarėme, kad net jo lūpos padažytos). Aerodrome keleivinių lėktuvų stotyje matėsi daug vasarotojų skrendančių į Juodosios jūros kurortus. Patį miestą stebėjome tik iš lėktuvo skrydžio metu, kuriam pakilome 16 val. 10 min. pasipildę kuro. Skridome pro Kišiniovą, Bielaja Cerkov link Kijevo. Ties Bielaja Cerkov vakaruose susikaupė tiršti audringi debesys. Tačiau tas mūsų skridimui įtakos neturėjo.

19 val. 50 min. nusileidome Kijevo aerodrome. Mus sutiko vietinės aviacijos kariškiai su jos vadu Ingaunu, kilusiu iš Liepojos. Apgyvendino Kreščiatike, išoriškai stilingame viešbutyje. Vienas patarnautojas užkalbino mus lietuviškai. Sakė, kad po pirmo pasaulinio karo pasiliko čia kaip buvęs belaisvis. Apsilankėme dailės parodoje, bei garsiojoj Kijevo Pečiorskaja Lavroj, senoviniam vienuolyne Dniepro krante. Mus vedžiojęs gidas taip pat kalbėjo su akcentu, ir paaiškėjo, kad jis yra latvis. Vienuolyno požemiuose atskirose celėse kadaise gyvendavo vienuoliai atsiskyrėliai. Jie ten užsimūrydavo, palikdami tik mažą langelį maistui paduoti. Mirus vienuoliui langelis būdavo užmūrijamas visam laikui. Viršuje vienuolyno Pečiorskaja Lavros aplankėme ten įsikūrusį istorinį muziejų, kur matėme daug rankraščių ir kitos medžiagos susijusios su Didžiąją Lietuvos Kunigaikštyste. Atrodo, kad medžiagą muziejininkai paruošė specialiai mūsų apsilankymui. Taip pat teko lankytis technikos tyrimų institute. Vienus pietus turėjome buvusio vienuolyno sode. Apsilankymo Kijeve metu daugiausia stebino mus gausybė žmonių gatvėse darbo metu.

Iš Kijevo išskridome liepos 16 d. 11 val. 10 min., o 14 val. 50 min. nusileidome centriniame Maskvos aerodrome. Mus pasitiko sovietų aviatoriai ir mūsų pasiuntinybės atstovai. įsikūrėme viešbutyje prie taip vadinamo maniežo. Kitą dieną aplankėme Lenino mauzoliejų, dailės muziejus ir kitas žymesnes miesto vietas. Vėliau susipažinom su lėktuvų gamybos dirbtuvėmis. Vieną vakarą mums buvo suruoštas priėmimas-pietūs pas SSSR aviacijos viršininką Alksnj su gausia grupe karo aviacijos kariškių. Visa tai vyko senuose stilinguose rūmuose (berods, pirklio Morozovo ar Mamontovo). Sekmadienį buvome pakviesti į aviacijos šventę, kuri vyko Tušino aerodrome, pilname Maskvos publikos. Programą sudarė aukštojo pilotažo, grupinių skridimų ir parašiutizmo numeriai. Viskas praėjo sklandžiai. Lietuvos pasiuntinybėje matėmės su Rabinavičium - tai buvo antras susitikimas. Pirmą kartą su juo kalbėjomės Stokholme. Ten jis svečiavosi pas Savickj. Jis prasitarė, kad malonu mus matyti atskridusius į Maskvą, nes dar būdamas Stokholme jis nelabai tikėjęs mūsų skrydžio sėkme. Iš Maskvos išskridome lynojant. Laikrodis rodė 14.35 val. Pusvalandį užtrukome aerodrome belaukdami meteorologinių davinių. Tas buvo padaryta daugiau iš mandagumo ir pagarbos meteorologijai, negu iš reikalo. Praskrendant Rževą oras išsiblaivė. Velikije Luki aerodrome pasipildėme degalus ir 15.40 val. patraukėme link Kauno, kur nutūpėm 18 val.

Kaune mus sutiko kolegos aviatoriai, gen. Šniukšta, ėjęs štabo viršininko pareigas, kiti karininkai ir grupė žurnalistų. Mes davėme jiems trumpą interviu, kurio metu plk. ltn. Gustaitis prasitarė nusivylęs neradęs visos eilės gerų lakūnų aviacijos sąstate. Pastarieji buvo pašalinti ryšium su politiniais birželio 6-7 d. įvykiais. Buvo konstatuota, kad visas perskridimas, oficialiai pavadintas „Savais ANBO aplink Europą“ įvyko sklandžiai, pagal numatytą tvarkaraštį. Varikliai „Bristol“ ir kita technika veikė be priekaištų. Tą konstatavo ir firmos specialistai Londone patikrinę variklius. Su manim skridusio aviacijos dirbtuvių vyr. mechaniko Rimkevičiaus paslaugos tebuvo reikalingos tik vieną kartą ir tai tik dėl smulkaus reikalo (leidžiantis Čentočeli aerodrome buvo užsiblokavęs mjr. Liorento lėktuvo ratų stabdis). Perskridimo aprašymas buvo pavestas kpt. Namikui. Vėliau išėjo iš spaudos jo parašyta knyga „Europa iš oro“. Man buvo pavesta skrydžio metu rinkti spaudos atsiliepimus. Šiame darbe man daug padėjo daugelis mūsų atstovybių. Grįžus surinkta medžiaga buvo sudėta į specialų albumą, kuris vėliau perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. Ten viena siena buvo papuošta dideliu maršrutą pažyminčių žemėlapiu. Pasirodė, kad skrydžio metu prabuvome ore 44 val. ir 5 min.