Vytautas Lesčius. Karo aviacijos kūrimas ir Karo aviacijos mokykla.


Vytautas Lesčius, Lietuvos kariuomenė 1918 – 1920. Vilnius: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras, 1998, 385-391.


Karo aviacijos kūrimas.


Kariuomenės kūrimosi užuomazgoje kilo mintis turėti ir savo karo aviaciją. To meto Vyriausybė, gerai suprasdama neginčijamą aviacijos reikšmę, neturėdama ne tik lėšų, lėktuvu, bet ir prityrusių šioje srityje žmonių, visgi ėmė rūpintis naujos, vadinamos modernia, ginklų rūšies aviacijos – organizavimu. Šį sumanymą skatino ir ta aplinkybė, jog Lietuvos priešai tą galingą kovos ginklą savo rankose jau turėjo.

1919 m. sausio 30 d. pradėjus formuoti inžinerijos kuopą, jos sudėtyje, šalia kitų, buvo sudarytas ir aviacijos būrys, į kurį netrukus pradėjo rinktis – aviacijos „savanoriai“ lietuviai. Vasario mėn. viduryje jame jau buvo 5 karininkai, 1 karo valdininkas, 1 instruktorius, 1 specialistas ir 13 mokinių. Kovo 1 d. inžinerijos kuopa virto batalionu, o buvę jos būriai, tarp jų ir aviacijos, kuopomis. Aviacijos kuopos vadu buvo paskirtas karin. inž. P. Petronis, Rusijos kariuomenėje tarnavęs jūrų inžinieriumi.

1919 m. kovo 12 d. aviacijos kuopa buvo išskirta iš inžinerijos bataliono ir tapo savarankiška dalimi. Tą pačią dieną aviacijos daliai buvo išleistas pirmas įsakymas. Iš jo matyti, jog lakūnas karin. B. Martinaitis jau nuo kovo 1 d. buvo paskirtas aviacijos dalies vedėjo pagalbininku, o karin. lakūnas I. Adamkavičius – techninės ir materialinės dalies vedėju. Kovo 12 d. karin. K Fugakvičius tapo aviacijos mokyklos viršininku, karo vald. J. Elisonas – tos mokyklos mokytoju, o po keleto dienų – instruktoriumi. Kovo 15 d. į aviacijos mokyklą buvo paskirti pirmieji du mokiniai – L. Sliužinskas ir A Gustaitis.

Pirmąjį lėktuvą kaip karo grobį aviacijos daliai padovanojo pėstininkai 1919 m. vasario 5 d. Jiezno apylinkėje, pritrūkęs kuro, nusileido angių gamybos „Sopwith“ tipo bolševikų lėktuvas su 110 AJ motoru. Lakūnai paspruko, o mūsų pėstininkai, prieš gabendami lėktuvą į Kauną, taip jį išardę, jog reikėjo kapitalaus remonto. Vasario 27 d. į Kauną atgabenti Vokietijoje pirkti 8 nauji LVG C – VI lėktuvai, už kiekvieną sumokėta po 35 000 auksinų. Birželio mėn. pabaigoje iš vokiečių nusipirkta dar 5 lėktuvai, tarp kurių buvo ir mokomųjų. Mūsų aviacijoje tuo metu jau buvo keli rusų aviacijos lakūnai, tačiau jie vokiečių gamybos lėktuvais skraidyti nemokėjo. Teko samdyti 7 vokiečių aviacijos karininkus ir 6 mechanikus. Karininkams buvo mokama po 2000, o mechanikams po 1000 auksinų per mėnesį.

Be vokiečių, aviacijoje dar tarnavo anglai, prancūzai, švedai, amerikiečiai ir kt. Dauguma jų buvę Pirmojo pasaulinio karo dalyviai – neblogi lakūnai, turėję didelį skraidymo bei kovinį patyrimą. Tačiau jie, būdami svetimtaučiai, lietuviams tarnavo ne iš idėjos, o tik materialių paskatų verčiami. Vėliau kai kurie iš jų pradėjo savivaliauti, tapo aferistais ir gerokai pakenkė karo aviacijai. Iš Vokietijos nupirkus lėktuvų, tuojau prasidėjo aviacijos veikla. Jau 1919 m. kovo 3 d. lakūnas P. Šulcas su kariu žvalgu K. Fugalevičiumi skraidė su užduotimi nufotografuoti Kaišiadorių ir Vilniaus geležinkelio stotis bei Vilniaus miestą. Skrisdami virš Vilniaus, jie išmetė 1,5 pūdo proklamacijų lietuvių bei lenkų kalbomis. Įvykdę užduotį, raportavo, jog Vilnius jiems padaręs išmirusio miesto įspūdį: „gatvėse ir šaligatviuose judėjimo beveik nebuvo“. Už sėkmingą skrydį lakūnui P. Šulcui ir karin. K. Fugalevičiui buvo pareikšta padėka.

Atsišaukimus bei proklamacijas lakūnai veždavosi šalia bombų. Atskridę į numatytą punktą, spręsdavo: jeigu ten priešo nebuvo, mėtydavo proklamacijas, o jeigu buvo – bombas. Dažniausiai buvo žvalgomi Vilnius, Giedraičiai, Molėtai, Lentvaris, Trakai, Paberžė, Panevėžys ir Ukmergė. Gegužės 2 d. aviacija aktyviai dalyvavo užimant Ukmergę – net 5 lėktuvai bombardavo besitraukiantį iš miesto priešą.

Kovoms dėl Panevėžio aviacija jau buvo gerokai pasirengusi ir veikė planingai. Gegužės 17 d. Kėdainiuose buvo įrengta laikinoji bazė, į kurią perkelti 4 lėktuvai bei kuro ir bombų atsargos. Kitą dieną lėktuvai 7 kartus puolė Panevėžį. Gegužės 19 d. jie vėl 5 kartus bombardavo Panevėžį bei geležinkelį iki Kupiškio, o kitą dieną išvaikė bolševikus, besitraukiančius vieškeliu iš Panevėžio į Karsakiškį ir susprogdino jų traukinį (apie 40 vagonų) su vertinga karine medžiaga. Gegužės 21 d. bombardavo Subačiaus stotį.

Dar 1919 m. kovo 31 d. buvo patvirtinti aviacijos dalies etatai. Buvo numatyta šioje dalyje turėti 34 karininkus, 4 karo valdininkus, 6 viršilas, 42 vyr. puskarininkius, 48 jaun. puskarininkius, 12 grandinių ir 166 eilinius kareivius. Tačiau aviacijos dalies komplektavimas vyko sunkiai ir lėtai. Gegužės mėn. pradžioje joje tebuvo 14 karininkų lakūnų, 1 karininkas instruktorius, 2 karo valdininkai, 1 karo valdininkas instruktorius, 2 kiti valdininkai, 2 kareiviai instruktoriai, 86 eiliniai kareiviai ir 9 laisvai samdomi tarnautojai. Kadangi visiems aviacijos dalies karininkams stigo patirties, balandžio 1 d. aviacijos instruktoriumi buvo pasamdytas buvęs Švedijos jūrų aviacijos viršininkas mjr. O. Dahlbeckas, išbuvęs šiose pareigose iki gruodžio 1 d.

Gegužės 15 d. į aviaciją įstojo pirmasis lakūnas lietuvis karin. Pr. Hiksa, mokslus baigęs anglų karo aviacijoje ir dalyvavęs mūšiuose rusų frontuose. Tuo pačiu metu pradėta steigti fotolaboratoriją ir šiokias tokias dirbtuves smulkiam lėktuvų ir motorų remontui atlikti. Gegužės 20 d. buvo paskelbtos aviacijos dalies laikinosios instrukcijos. Jose buvo numatytos šios dalies vadovybės teisės ir funkcijos.

Bolševikus nustūmus į šiaurines ir rytines Lietuvos žemes, skristi iš Kauno į frontą pasidarė per toli. Dėl to gegužės 28 d. buvo suformuotas aviacijos kovos būrys, kuris birželio 13 d. perkeltas į Uteną, kur buvo jo nuolatinė bazė – Lauko aerodromas. Būriui vadovavo karin. J. Šalkauskas. Būryje buvo 5 lakūnai ir 6 žvalgai. Būriui teko dažnai žvalgyti ir bombarduoti Daugpilio miestą bei stotį, Gryvos fortą ir apskritai bolševikų pozicijas. Iš tų skridimų lėktuvai neretai grįždavo su keliolika skylių sparnuose ir korpuse, bet lakūnai likdavo sveiki. Karo veiksmams Dauguvos fronte aprimus, spalio mėn. pabaigoje šis kovos būrys iš Utenos grįžo į Kauną ir lapkričio 2 d. buvo išformuotas

1919 m. spalio mėn. pabaigoje pasikeitė aviacijos dalies vadovybė. Spalio 26 d., karin. P. Petroniui perėjus dirbti į generalinį štabą, aviacijos dalies vadu buvo paskirtas kpt. V. Gavelis. Šios sudėties vadovybė dirbo neilgai. Lapkričio 20 d. kpt. V. Gavelis tapo šios dalies vado padėjėju, o vadu nuo lapkričio 26 d. buvo paskirtas anglų mjr. C. Carr.

Aviacijos techninis aprūpinimas gerokai pagerėjo, kai mūsų kariuomenė 1919 m. lapkričio 22 d. užėmė Radviliškį. Buvo paimtas didelis karo grobis: apie 30 lėktuvų, 21 aviacinis variklis, 50 propelerių ir apie 50 000 aviacinių bombų. Tas grobis buvo skubiai pakrautas į traukinius ir pervežtas į Kauną, kur iš jo buvo sumontuota net keliasdešimt žvalgybinių ir mokomųjų lėktuvų 1919 m. gruodžio 16 d. karo aviacijoje buvo didelis įvykis. Karo aviacijos mokyklą baigė 34 karininkai aviatoriai, kurie tuojau buvo įtraukti į kūrybinį darbą. Svetimtaučių dvasia aviacijoje pamažu pradėjo nykti, užleisdama vietą tikriesiems šeimininkams. Iš pradžių buvo atsikratyta samdyto vokiečių, o netrukus – ir anglų personalo.

1920 m. vasario 18 d. kpt. V. Gavelis pakeitė mjr. C. Carr ir pradėjo eiti aviacijos dalies vado pareigas. Nuo to laiko karo aviacijos reikalai ėmė pastebimai gerėti: negeistini, nepatikimi asmenys buvo pašalinti, įvesta daugiau tvarkos. 1920 m. vasario – kovo mėn. buvo patvirtinti nauji etatai, padidinę karininkų bei kareivių skaičių. Išleidus karo aviacijos mokyklos laidą, buvo sudarytas mokomasis būrys, kuris balandžio 1 d. performuotas į I oro eskadrilę. Jos vadu tapo karin. P. Hiksa.

Gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas ltn. Vyt. Rauba. Birželio 12 d. į aviaciją atėjo prityręs aviatorius gen. ltn. J. Kraucevičius, Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavęs Šiaurės fronte aviacijos instruktoriumi. Jis iš pradžių buvo paskirtas aviacijos dalies vado padėjėju, o nuo 1920 m. liepos 13 d. – tos dalies vadu. Jam rūpinantis ir dirbant aviacija daug kuo pagerėjo. Buvo pertvarkyti etatai, patobulinta atsakomybė ir technikos turto paskirstymas.

1920 m. rugpjūčio mėn. pradžioje aviacijos daliai priklausė šios įstaigos: 1) dirbtuvės su motorų, dailidžių, šaltkalvių, kalvių ir mechaniniu skyriais, 2) sandėlis su motorų, propelerių, magneto, radiatorių, ratų ir ašių, ūkio, senos geležies, benzino, atsarginių dalių, šovinių ir senų aparatų skyriais. Dirbtuvių vedėju buvo ltn. G. Bezumavičius, o sandėlius prižiūrėjo ltn. L. Virbickas. Rugsėjo 1 d. iš buvusio technikos ir medžiagų skyriaus buvo sudarytas aviacijos parkas, tapęs atskirąja dalimi. Jos vadu buvo karin. J. Grigiškis. Tą pačią, rugsėjo 1 d., iš aviacijos dalies buvo išskirta oro eskadrilė kaip atskira dalis. Į ją buvo įtraukti karo lakūnai leitenantai J. Dobkevičius, A. Stašaitis, V. Šenbergas ir J. Kumpis, o oro žvalgais – leitenantai J. Pranckevičius, Vasaitis ir J. Šabanavičius. Be to, prie oro eskadrilės buvo priskirti A. Gustaitis, V. Jablonskis ir J. Šalkauskas. Mokomosios eskadrilės vadu paskirtas karin. A.Senatorskis. Rugsėjo 22 d. oro eskadrilė buvo pavadinta I oro eskadrile. Jos vadu paskirtas ltn. J. Dobkevičius. Tą pačią dieną aviacijos dalis buvo pavadinta oro laivynu.. Spalio 28 d. lėktuvams buvo nustatyti skiriamieji ženklai – baltas Vyčio kryžius raudoname skyde.

Kautynėse su lenkais 1920 m. mūsų aviacija jau veikė visiškai kitaip negu bolševikų fronte. Geresni buvo lėktuvai, turėta daugiau ir labiau patyrusių lakūnų. Pilotais buvo ką tik išleisti iš aviacijos karo mokyklos leitenantai. Jie lenktyniaudami veržėsi skristi į frontą. 1920 m. mūsų aviacija į lenkų frontą atliko net 93 skrydžius. Pirmąjį skrydį atliko gen. ltn. J. Kraucevičius su žvalgu ltn. J. Pranckevičiumi maršrutu: Kaunas – Varėna – Lyda – Vileika – Bezdonys – Kaunas. Po to beveik kasdien buvo siunčiama į įvairias fronto vietas po vieną ar keletą lėktuvų. Skridimo maršrutai kartais pasiekdavo net Augustavo, Gardino, Ašmenos ir kt. miestus.

Kautynėse spalio 3 d. Varėnos stotyje į lenkų rankas pateko šarvuotas traukinys „Gediminas“. Lenkai galėjo jį panaudoti prieš lietuvių kariuomenę. Kitą dieną buvo įsakyta šį traukinį sunaikinti. Į Varėnos geležinkelio stotį pasiųsti 5 lėktuvai. Tačiau traukinio sunaikinti nepavyko, nes lenkai spėjo jį iš Varėnos atitraukti ir paslėpti Vilniaus tunelyje. Neradę traukinio, lėktuvai bombardavo stoties rajoną. Puolimo metu ltn. J. Kumpis buvo sužeistas į galvą ir kartu su žvalgu ltn. J. Pranckevičiumi pateko į lenkų nelaisvę. Ltn. J. Kumpis spalio 10 d. mirė. Vėliau abu lakūnai buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinu.

Mūsų aviacija lenkams padarydavo daug nuostolių. Lenkai Vilniaus krašte visus žymesnius pergrupavimus būdavo priversti atlikti naktimis, bijodami lietuvių lakūnų, kurie savo drąsa ypač pasižymėjo.

Antai 1920 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, mūsų aviacija pastebėjo įtartinus lenkų kariuomenės pergrupavimus ir judėjimą Lietuvos teritorijos link. 1920 m. rugsėjo 29 d., skrisdami pasižvalgyti, lakūnas ltn. V. Šenbergas ir žvalgas kpt. S. Jakštys už Lydos pastebėjo lenkų kariuomenės judėjimą Vilniaus kryptimi. Tuo metu Suvalkuose vyko derybos su lenkais. Žvalgymo duomenys buvo perduoti kariuomenės štabui. Štabui vadovavęs rusas gen. št. plk. K. Kleščinskas tuos pranešimus ignoravo ir jokių atsargumo priemonių nesiėmė.

Lenkų aviacija, žymiai stipresnė už lietuvių ir lėktuvų skaičiumi, ir prityrusiu personalu, buvo visiškai neaktyvi. 1920 m. gruodžio mėn. pabaigoje lietuvių kariniame oro laivyne buvo 31 karininkas, 1 gydytojas, 5 karo valdininkai, 269 kareiviai, tarp kurių buvo 37 I – IV kategorijos specialistai. Laivynas turėjo 49 kulkosvaidžius, 171 šautuvą, 22 revolverius, 437 granatas, apie 41 000 šovinių, 2548 bombas, 1327 raketas, 11 tinkamų naudoti ir 17 remontuojamų lėktuvų, 13 lėktuvų buvo dar nesurinkti.


Karo aviacijos mokykla.


Jos kūrimosi pradžia laikoma 1919 m. kovo 12 d., kai pirmuoju aviacijos daliai įsakymu karo aviacijos mokyklos viršininku buvo paskirtas tarnavęs rusų kariuomenėje oro žvalgu ir neseniai grįžęs į Lietuvą karin. K. Fugalevičius. Aviacijos karo mokyklos įsteigimo metu joje jau buvo 21 mokinys savanoris. Mokyklai pradėjus veikti, mokiniai į ją dar ilgokai buvo priiminėjami. Iš viso mokykloje buvo 48 mokiniai, bet kai kas dėl įvairių priežasčių pasitraukė jos nebaigę. Karin. K. Fugalevičius 1919 m. balandžio 4 d. bolševikų fronte buvo sužeistas, o vėliau mirė. Mokyklos viršininko pareigas laikinai ėjo 1919 m. balandžio 4 – 20 d. karin. VI. Okulič – Kazarinas, 1919 m. balandžio 20 d. – gegužės 29 d. ir 1919 m. liepos 6 d. – rugpjūčio 7 d. karo vald. J. Elisonas, 1919 m. gegužės 29 d. – liepos 6 d. karin. I. Adamkavičius, o nuo 1919 m. rugpjūčio 7 d. karin. J. M. Laurimaitis.

Pirmosios karo aviacijos mokyklos gyvavimo dienos buvo ypač sunkios. Nebuvo jokių mokymo priemonių ir vadovėlių. Pirmas mokomasis lėktuvas buvo nupirktas iš besikraustančių iš Kauno vokiečių tiktai birželio mėn. pabaigoje. Stigo kvalifikuotų lektorių. Tik pasamdžius vokiečių lakūnus ir žvalgus, ši spraga buvo šiek tiek užpildyta. Buvo sudaryta 8 – 10 mėnesių teorinių ir praktinių užsiėmimų programa. Aviacijos teoriją dėstė karin. B. Martinaitis, motorų kursą, elektrotechniką ir mechaniką – aviacijos dalies vadas inž. P. Petronis, fiziką, meteorologiją, lietuvių kalbą – J. Elisonas, žvalgybos, oro kovos ir bombų svaidymo teoriją – aviacijos mokyklos viršininkas karin. K. Fugalevičius, medžiaginę dalį, metalo technologiją, medžiagos priešinimąsi – karin. I. Adamkavičius, taktiką, kariškus statutus – karin. J. Šatkauskas ir kt. Kai kurioms disciplinoms dėstyti visiškai nebuvo lektorių. Matematiką dėstė vienas gabesnių mokinių – A. Gustaitis. Buvo numatyta 954 valandų mokymo programa 1919 m. gegužės 11 d. buvo patvirtinti karo aviacijos mokyklos etatai, pagal kuriuos reikėjo daug karininkų, kareivių bei įvairių specialistų. Gegužės mėn. pabaigoje mokykloje jau buvo 17 karininkų, 5 karo valdininkai, 96 kareiviai ir 19 samdomų tarnautojų.

Mokykla iš pradžių veikė Ukmergės plento g. 25, birželio mėn. – barakuose prie buv. „cepelino angarų“, o nuo rugsėjo mėn. – Linksmadvaryje. Iš Žaliakalnio reikėdavo eiti į Aleksoto aerodromą skraidyti, po to vėl į pamokas Žaliakalnyje. Be to, lakūnai mokiniai atlikdavo ir visą karinę tarnybą. Paties svarbiausio dalyko – skraidymo jie pradėjo mokytis tik nuo liepos 21 d. Instruktoriais buvo H. Rotteris, P. Šulcas ir E. Kulikovskis. 20 mokinių lakūnų buvo suskirstyta į 3 grupes. Kiti – taip pat 3 grupės – mokėsi žvalgybos.
Mokytis skraidyti labai trukdė benzino ir atsarginių dalių stygius. Dažnai atsitikdavo, kad mokiniai benziną pirkdavo iš vokiečių ar vertelgų už savo pinigus. Sugedus kuriai nors lėktuvo detalei, patys vykdavo į Eitkūnus, nes Kaune beveik jokių detalių nebuvo. Rudenį mokymasis skraidyti dar labiau susitrukdė, nes instruktorius karin. P. Šulcas užsimušė, instruktorius H. Rotteris lėktuvu pabėgo į Vokietiją, o instruktorius E. Kulikovskis buvo atleistas ir išsiųstas iš Lietuvos. Beliko vienas lakūnas karin. P. Hiksa, kuris neturėjo laiko mokymui. Savarankiškai buvo išmokę skraidyti tik 4 mokiniai: L. Sliužinskas, V. Rauba, J. Kumpis ir A. Stašaitis. Neradus kitos išeities, buvo nutarta išleisti iš mokyklos baigusius tik teorinį kursą.

Rudenį 2 savaites mokiniai buvo išsiųsti į Karo mokyklą patikrinti statutų ir rikiuotės žinių. Po 9,5 mėn. mokymo 1919 m. gruodžio 16 d. karo aviacijos mokykla išleido pirmąją bei paskutiniąją laidą ir buvo išformuota. Mokyklą baigė 34 aviatoriai, iš jų 23 pakeltas laipsnis į leitenanto, o 11 išleista puskarininkiais, kuriems vėliau aviacijos dalyje buvo laipsnis pakeltas į leitenanto. Baigusieji mokyklą sudarė branduolį aviacijos personalo, kuris ją toliau ugdė ir modernizavo.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis