Krepšinio pradininkas Lietuvoje Steponas Darius |
Elena MARKUCKYTĖ Donatas PILKAUSKAS Steponas Darius (tikroji pavardė Jucevičius-Darašius) gimė 1896 m. sausio 8 d. (pagal naująjį kalendorių sausio 21 d.) Tauragės apskrities Kvėdarnos valsčiaus Rubiškių (Rubiškės) kaime. Motina Augustina Vaišvilaitė, tėvas Jonas Jucevičius. Krikštytas sausio 10 d. Judrėnų bažnyčioje. 1905 m. mirė tėvas, 1907 m. Steponas Darius su motina, patėviu ir kitais šeimos nariais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1909 m. šeima įsikūrė Čikagoje, 1913 m. S.Darius įstojo į vidurinę Harisono technikos mokyklą. 1916 m. baigė gimnaziją Čikagoje, 1917 m. stojo savanoriu į Amerikos kariuomenę, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Buvo sužeistas. Po Pirmojo pasaulinio karo mokėsi Čikagos universitete. Gyvendamas JAV labai susidomėjo sportu. Ypač pamėgo beisbolą, regbį, krepšinį, lengvąją atletiką. (Pastraipoje yra faktinių biografijos klaidų, nesivadovaukite pateikta informacija savo tekstuose ar pnš. Apie S. Darių, jo kilmę, tėvus ir visa kita ieškokite čia - administacija) 1920 m. atvyko į Lietuvą. Grižęs iš pradžių tarnavo Generalinio štabo žvalgybos skyriuje. Kiek vėliau stojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Savo pavardę pakeitė į Dariaus. 1920 m. lapkričio 15 d. paskirtas Karo mokyklos 1 kuopos 1 būrio mokiniu. Į aviacijos mokinių grupę paskirtas 1921 m. liepos 19 d. 1921 m. baigė Karo mokyklą. Gavo karinį laipsnį, nuo 1921 m. gruodžio 18 d. paskirtas į aviaciją. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos sukilimo medaliu. 1924 m. S.Darius vedė. Jo žmona - taip pat sportininkė, būsima mokytoja Jaunutė Škėmaitė. 1925 m. jie susilaukė dukters Nijolės. Žmona kultivavo įvairias sporto šakas. 1924 m. gruodžio 1 d. S.Dariui suteiktas karo lakūno vardas, o 1927 m. gegužės 1 d. jis gavo aviacijos kapitono laipsnį. Labiausiai S.Dariui artima veikla buvo aviacija ir sportas. 1922 m. jis buvo išrinktas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) pirmininku, vadovavo jai trejus metus. 1922 m. kovo mėnesį įkurta Lietuvos sporto lyga. S.Darius išrinktas šios lygos Centro komiteto nariu. Buvo vienas "Sporto" žurnalo (1922) steigėjų ir žurnalo redakcinės komisijos narys. Lietuvoje galvojo propaguoti beisbolą, 1924 m. išleido beisbolo žaidimo vadovėlį. Bet šis žaidimas Lietuvoje neprigijo. S.Dariui labai patiko ir krepšinis (tuomet vadintas basketbolu). Buvo laikoma, kad krepšinis, kaip intelektualus sportas, tinkamas lietuviams. 1922 m. vyko pirmos oficialios rungtynės Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Žaidė LFLS ir Kauno miesto komandos. S.Darius žaidė LFLS komandoje. Laimėjo LFLS komanda rezultatu 8:6. 1924 m. S.Dariui suteikta pirmos kategorijos krepšinio teisėjo kvalifikacija. Tuo metu tai buvo aukščiausia teisėjo kategorija. Šią kategoriją taip pat gavo krepšinio entuziastai J.Šulginas, A.Bulvičius, E.Garbačiauskienė, dar keli gavo žemesnę antrąją teisėjo kategoriją. 1926 m. S.Darius išleido vadovėlį "Basketbolo žaidimas ir Lietuvos sporto lygos oficialios basketbolo taisyklės". Ši knyga kainavo 2,50 lito. 1922-1926 m. S.Darius žaidė futbolo komandoje. Buvo jos vartininkas. S.Darius su Lietuvos futbolo komanda ruošėsi dalyvauti pirmojoje olimpiadoje Paryžiuje. Jis turėjo būti futbolo rinktinės kapitonas. Deja į olimpiadą S.Darius neišvyko. Lietuvos futbolo rinktinės startas nebuvo sėkmingas. S.Dariaus iniciatyva Kaune įrengtas pirmasis stadionas. Stadiono planas parengtas 1924 m. Stadiono planą S.Darius rengė kartu su inžinieriumi Kęstučiu Bulota. Tais pačiais metais Kauno miesto taryba išnuomojo 6 metams Ąžuolyne 35 000 kv.m aikštę už 700 litų mokestį per metus. Pagal projektą čia planuota įrengti futbolo aikštę 100x70 m, 14x24 m krepšinio aikštelę ir aikštelę beisbolui, dvi teniso aikšteles (11x24 m) ir 400 m bėgimo taką, dviračių aikštelę (565 m). Įrengtos ir patalpos sportininkams persirengti, žiūrovų surinktos aukos skiriamos stadiono statybai. S.Dariaus vardu susijusios gražiausios Lietuvos sporto tradicijos, nes jis buvo vienas iš sporto organizatorių ir pradininkų Lietuvoje. Vadovaudamasis devizu "Sveikame kūne - sveika siela", propagavo įvairias sporto šakas: lengvąją atletiką, boksą, futbolą, beisbolą, krepšinį, ledo ritulį. Užmezgė ryšius su užsienio valstybių - Latvijos, Estijos, Vokietijos (1922) ir Čekoslovakijos (1925) - sportininkais, organizavo tarptautines futbolo rungtynes. S.Darius 1926-1927 m. lankė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1927 m. gegužės 1 d. įkurtas Lietuvos aeroklubas. Vienas pagrindinių jo kūrėjų - S.Darius. 1927 m. S.Darius išvyko į JAV aplankyti giminių, jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo planą atgal parskristi lėktuvu. Ten pradėjo ruoštis skrydžiui į Lietuvą, dirbo skraidymo instruktoriumi, kaupė lėšas skrydžiui. Dėl įtempto darbo 1929 m. susirgo plaučių tuberkulioze. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu išskrido iš Niujorko į Kauną lėktuvu "Lituanica". Jų skrydis baigėsi tragiškai. Tragedijos priežastys liko nenustatytos. Legendiniams lakūnams atminti Kaune pastatytas paminklas. Po mirties S.Darius apdovanotas Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu. Daug nusipelnęs Lietuvos sportui S.Darius palaidotas Kaune. Šaltinis: Dienraštis Respublika (2011 birželio mėn. 04 d.) |