A.GUSTAIČIO PASIŪLYMAI

A.GUSTAIČIO PASIŪLYMAI DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO TECHNIKOS FAKULTETO REORGANIZAVIMO
Eugenijus Raubickas


Dar universiteto kūrimo Kaune iniciatoriai 1920 metų pradžioje savo memorandume to meto vyriausybei rašė, kad universitetas turės atlikti ir specialios technikos mokyklos funkcijas. "Gal su laiku kraštas išgalės steigti ir išlaikyti atskiras tiems reikalams mokyklas, bet pradžioje turi būti visa sukoncentruota universiteto tikslu geriau, ekonomingiau sunaudoti skiriamas sumas, patalpas, mokslo priemones ir žmones." Taigi jau ir tada manyta, kad ateityje gali tekti kurti savarankišką aukštąją technikos mokyklą.

Vėliau ne kartą buvo grįžtama prie tos minties. Pirmas kiek konkretesnis projektas pasiūlytas 1928 metais. Pagal tą projektą nauja Aukštoji mokslo įstaiga turėjo būti sukurta, sujungus Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, Aukštųjų karininkų kursų specialius skyrius, Aukštesniąją technikos mokyklą, ir pavadinta Lietuvos politechnikos mokykla. Mokykla turėjo ruošti artilerijos, karo aviacijos, karo inžinerijos, geležinkelių, plentų, vandens kelių ir uostų, telegrafo ir telefono, valstybės įmonių (dirbtuvių, fabrikų) specialistus. Lietuvos politechnikos mokykla būtų pusiau karinė įstaiga, priklausytų tiesiogiai krašto apsaugos ministrui, nors kai kuriuose dalykuose sprendžiamąjį balsą turėtų Švietimo ministerija. Mokykloje turėtų būti statybos skyrius ir geodezijos sekcija, mechanikos skyrius su automobilių ir aviacijos sekcija, mechanikos skyrius su telegrafo, telefono, radijo sekcija ir chemijos skyrius. Skyriuose civilinė specialybė turėtų būti suderinta su karine specialybe. Statybos skyrius ruoštų inžinerijos karininkus pionierių, geležinkelių ir topografijos daliniams, mechanikos skyrius - automobilių ir geležinkelių daliniams bei karo aviacijai, chemijos skyrius - karininkus artileristus, chemikus ir pirotechnikus. Mokymo laikas turėtų tęstis penkerius metus. Norintiems studijuoti mokykloje buvo numatyti lietuvių kalbos ir literatūros, elementariosios matematikos ir fizikos,aukštosios matematikos elementų, vokiečių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros stojamieji egzaminai. Mokykloje būtų dviejų kategorijų klausytojai: kariūnai ir eksternai. Nepasiturintieji klausytojai turėtų gauti iš valdžios visą išlaikymą, o, baigę mokyklą, vėliau turėtų atitarnauti tam tikrą metų skaičių kariuomenėje ar paskirtoje civilinėje žinyboje. Baigusieji mokyklą kariūnai turėtų gauti tam tikros ginklų rūšies karininko laipsnį ir savo specialybės inžinieriaus diplomą,o eksternai-tik diplomą. Visi baigusieji kariūnai, išskyrus likusius tarnauti Krašto apsaugos ministerijoje, po trumpo stažo kariuomenės dalyse, pereitų į atsargą.

Projekte kelta nemaža įdomių pasiūlymų, tačiau dėl menkos inžinierių paklausos didesnio atgarsio nesukėlė.

Lietuvos inžinierių draugija, 1937 metais išnagrinėjusi inžinierių ruošimą Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete, priėjo išvadą, kad reikia racionalizuoti šių specialistų ruošimą, ir įteikė vyriausybei memorandumą Lietuvos aukštosios technikos mokyklos reikalu. Draugija siūlė mokyklą pavadinti politechnikos institutu, suteikti jam "pirmojo Lietuvos miestų statytojo ir amatų įkūrėjo Lietuvoje D.L.K. Gedimino vardą".

Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto reformos būtinumą teigė ir Lietuvos Karo aviacijos viršininkas, brigados generolas Antanas Gustaitis.

Baigęs Paryžiaus Aukštąją Aeronautikos ir mechanikos konstrukcijų mokyklą, turintis inžinieriaus konstruktoriaus patirtį, besirūpinantis technikos pažanga, brig. gen. A. Gustaitis 1939 m. kovo 9 d. slaptame raporte kariuomenės vadui rašė: "Karo aviacijai jau seniai trūksta inžinierių. Visos mano pastangos papildyti inžinierių trūkumą, baigusiais mūsų Technikos fakultetą, nueina niekais, nes jauni inžinieriai, pradėję tarnauti, nesitenkina komandos viršininko ir net kuopos vado atlyginimu ir išstoja, pasinaudodami tuo, kad iš priežasties didelio specialistų trūkumo, jie gauna privačiame gyvenime pelningesnes vietas.
Ištyręs esančias Lietuvoje inžinierių paruošimo sąlygas, randu, kad jos yra tiek nenormalios ir inžinierių paruošimas eina tiek lėtu tempu, kad tai kliudo visai valstybės ūkio pažangai, ir todėl šių sąlygų nepakeitus, kariuomenė nesusilauks iš mūsų V. D. universiteto reikalingų darbininkų. Matydamas, kad p. Švietimo Ministrui šis klausimas nėra pilnumoje žinomas, kitaip neabejoju, seniai būtų imtasi žygių atlikti reikalingų reformų. Prašau Tamstą tarpininkauti pridėtą raštą ape V.D.U. Technikos fakulteto reformos būtinumą persiųsti Ponui Švietimo Ministrui, prašant jį apsvarstyti. Esu pasiruošęs, reikalui esant, iškeltas mintis argumentuoti plačiau.
Priedas: 9 lapai ir 1 lapas diagramos.
Br. gen. Gustaitis"

Prie raporto esančiame priede br. gen. A. Gustaitis pirmiausia nurodo esamus trūkumus.

Esamos inžinierių ruošinio sistemos trūkumai:
1. Pasižiūrėjus į technikos fakulteto studentų skaičių įvairiuose kursuose, metasi akysna per eilę metų tebesitęsiantis menkas santykis tarp išleidžiamų ir pirmųjų kursų studentų skaičiaus. Penkto kurso studentų skaičius sudaro tik 10% pirmo kurso studentų skaičiaus. Šį nenormalumą reikia neatidėliotinai pašalinti.
2. Per ilgas mokymosi laikas. Pagal mokymo programas trumpiausiai baigti galima per penkerius metus. Deja, statistikos duomenys rodo, jog 1934-1938 metų laikotarpy vidutinis baigusių Technikos fakultetą mokymosi laikas yra devyneri metai. Iš 143 studentų baigusių per paskutinį penkmetį yra:
per 5 metus baigė 4 studentai, t.y. 2,8% per 6 metus baigė 11 studentų, t.y. 7,7% per 7 metus baigė 20 studentų, t.y. 14,0% per 8-15 metų baigė 108 studentai, t.y. 75,5%
Toks ilgas mokymosi laikas yra neleistinas ir valstybei žalingas.
3. Trečias trūkumas - pasėka pirmųjų dviejų -per mažas inžinierių trūkumas. Nuo 1922 m. iki 1938 m. Technikos fakultetą baigė 229 studentai, vidutiniškai 13 per metus. Paskutinio penkmečio vidurkis 28 per metus (neskaitant baigusiųjų užsienyje). Išleidžiamųjų skaičius nerodo tendencijos didėti (1934 m.-23,1935 m.- 42, 1936 m.-31,1937 m.-28,1938 m.-19). Nors mano rašinio tikslas nėra nustatyti, kiek Lietuvai reikalinga inžinierių, bet trumpai paliesiu ir šį klausimą. Inžinierių skaičius turi būti proporcingas pramonės darbininkų skaičiui.

Pramonės darbininkų skaičius
1932 1933 1934 1935 1936 1937
Lietuva 19.743 20.660 22.262 23.344 25.844 31.689
Latvija 63.000 72.600 — 90.000 94.900 103.768

Prognozuojant proporcingą augimą Lietuvoje, 1942 m. darbininkų skaičius pasiektų 51,000. Inžinierių skaičius proporcingai turėtų padidėti 1,6 karto nei 1937 m. Kadangi 1937 m. Lietuvoje inžinierių buvo apie 400, tai 1942 m. turėtų būti apie 640, t.y. metinis prieauglis turi būti apie 48 žmonės. Metines inžinierių laidas dar reikia padidinti nuo 10-ties iki 16 žmonių, ir metinė inžinierių laida privalo būti nemažesnė 60 žmonių, t.y. dvigubai didesnė negu faktiškai yra. Dabartiniu metu vien Krašto apsaugos ministerijai trūksta apie 90 inžinierių.

Toliau A. Gustaitis pateikia baigusiųjų tautinę sudėtį, priežastis, dėl kurių inžinierių paruošimas eina nenormaliai, ir siūlo priemones inžinierių paruošimui pagreitinti.

"1. Skirti 150 stipendijų, kurios būtų pradedamos duoti nuo I-o kurso, skaitant mokymosi programą 5 metus, kad kasmet galėtų baigti 30 stipendininkų, vėliau perėjus prie 4 metų programos -120 stipendininkų.
2. įvesti Technikos fakultete griežtesnį mokymosi režimą, ypač pirmuosiuose dviejuose kursuose. Nedera sekti rusų aukštųjų mokyklų pavyzdžiu.
3. įvesti konkursinius egzaminus į I kursą, vietų apribojus iki 120. Nesąmonė turėti pirmame kurse 10 kartų daugiau studentų negu išleidžiama. Prancūzijoje po griežtų egzaminų baigia iki 80% įstojusiųjų.
4. Sutrumpinti mokymo laiką nuo 5 iki 4 metų. Išleistas inžinierius turi padirbti padėjėju pas patyrusį inžinierių, užuot iškart ėmęsis atsakingo darbo.
5. Praplatinti Technikos fakulteto patalpas, įrengti studentams bendrabučius. Technikos fakultetas seniai kovoja dėl patalpų praplėtimo, deja, nesuranda pritarimo vyriausybėje.
6. Atskirti Technikos fakultetą nuo universiteto, įsteigiant Aukštąją Politechnikos mokyklą su atitinkamu statusu. Susipažinus su nauju Politechnikos mokyklos įstatymo projektu, turiu pastebėti, jog ten nėra nurodyta mokymosi laiko, todėl nėra garantijų, jog viskas neliks po senovei ir naujos mokyklos rėmuose.
Laikau, kad, mano manymu, pirmieji trys punktai turėtų būti įgyvendinti nuo šių metų rudens semestro, Likusieji - per ateinančius dvejus metus.
Br. gen. A. Gustaitis"

Technikos fakulteto profesūra pritarė Politechnikos steigimo minčiai. Fakultetas paruošė "Politechnikos" statuto, etatų projektus ir sąmatas. Tačiau tie projektai buvo atmesti.

Politechnikos institutas buvo įkurtas, bet jau visai kitomis sąlygomis, 1950 m. pabaigoje, reorganizavus Kauno universitetą į du specializuotus institutus. 1950 m. gruodžio 30 d. Kauno politechnikos instituto direktoriumi paskirtas prof. Kazimieras Baršauskas. Naująjį institutą sudarė universiteto penki techniškieji fakultetai. 1990 metais jis reorganizuotas į Kauno technologijos universitetą.


Technikos Žodis 1991 Nr.3

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis