Lietuvos aviacija (1930-1940)

Šis straipsnis yra II-ojo straipsnių konkurso dalyvis
užėmęs V vietą

Autorius: Marius Mureika
2010

Nuo amžių lietuvių dainuota:
Oi, skrisiu, skrisiu motutės dvaran, nusileisiu sodelin, ton žaliojon vyšnelėn...

Šį sykį bandysiu trumpai aptarti įvykius 1930-1940 metais.

Lietuvos aviacijos lėktuvai 1930-1940

Skrydis aplink Europą

1934 m. pavasarį plk. A. Gustaitis trimis lėktuvais ANBO-IV organizavo skrydį aplink Europą. Lėktuvų įgulas sudarė A. Gustaitis ir J. Namikas, J. Liorentas ir R. Marcinkus,J. Mikėnas ir K. Rimkevičius.

nuo kairės: R. Marcinkus, J. Liorentas, A. Gustaitis, J. Namikas, J. Mikėnas, K. Rimkevičius

Skridimui aplink Europą buvo pasirinkti standartiniai serijinės gamybos ANBO-IV (borto numeriai 61,62,62) su 560-650 AJ galingumo žvaigždiniais devynių cilindrų, oru aušinamais anglų gamybos ,,Bristol
,,Pegasus‘‘ 11-K2‘‘ varikliais, su kuriais buvo galima skristi 290 km/val. greičiu, benzino užtekdavo 1000 km skrydžiui.

Lietuvių lėktuvai virš Vatikano

Skridimui pasirinktas maršrutas: birželio 25 d. Kaunas-Stokholmas (715 km); birželio 27 d. Stokholmas-Kopenhaga (560 km) ir Kopenhaga-Amsterdamas (702 km); birželio 28 d. Amsterdamas-Briuselis ( 176 km); birželio 29 d. Briuselis-Londonas (322 km); birželio 30 d. Londonas-Paryžius (350 km); liepos 6 d. Paryžius-Marselis (655 km) ir Marselis-Roma (710 km); liepos 11 d. Roma-Udinė (540 km) ir Udinė-Viena (344 km), Viena-Praha (252 km); liepos 13 d. Praha-Budapeštas (466 km); liepos 14 d. Budapeštas-Bukareštas (684 km) ir Bukareštas –Kijevas (790 km); liepos 16 d. Kijevas-Maskva (780 km); liepos 19 d. Maskva-Velikije Luki (460 km) ir Velikije Luki-Kaunas (440 km). Viso maršruto ilgis – 10 tūkst. km. Iš jo virš jūros – 1200 km, virš kalnų – 2300 km.

Skrydžio aplink Europą metu Kopenhagoje

Lėktuvuose, be kompasų, buvo žiroskopai, vėjo nunešimui matuoti, įtaisyti dervometrai, bet neturėjo nei radijo, nei astronominių orientavimosi prietaisų.
Skridimas buvo įvykdytas tiksliai pagal grafiką ir lėktuvai puikiai išlaikė išbandymą, nepatirta jokių gedimų.Visur, kur nusileisdavo lietuviai lakūnai, specialistai negalėjo patikėti, kad lėktuvai suprojektuoti ir pastatyti pačioje Lietuvoje, taip neseniai išsikovojusioje Nepriklausomybę.

S.Dariaus ir S.Girėno transatlantinis skrydis

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko vasaros laiku) pakilę iš Niujorko Floyd Bennett aerodromo, lietuviai (turinys Jav pilietybę) lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas su lėktuvo ,,Lituanica‘‘ perskrido Atlanto vandenyną ir liepos 17 d. 24 val. 36 min (Berlyno laiku) žuvo tuometinėje Vokietijoje, šalia Kuhdamm kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinėje Lenkijoje, Pščelnik kaime, Myslibož apylinkėse). Lakūnai planavo skristi maršrutu Niujorkas-Niufaundlendas-Atlanto vandenynas-Airija-Londonas-Amsterdamas-Svinemiundė-Karaliaučius-Kaunas (iš viso: 7186 km). Dėl blogų atmosferinių sąlygų ties Airija lakūnai pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km (Įskaitant vingius virš Europos-virš 7000 km ) Iki skridimo tikslo (Kauno) buvo likę 650 km........
S.Darius ir S. Girėnas pasiekė antrajį rezultatą pasaulyje transatlantine trasa pagal skridimo nuotolį ir ketvirtajį pagal išbūtą ore laiką. Pasaulio aviacijos istorijoje skridimas minimas kaip vienas tiksliausių. Jo metu pirmą kartą oficialiai gabentas oro paštas iš Šiaurės Amerikos į Europą.

Lėktuvo ,,Bellanca CH-300‘‘-,,Lituanica‘‘ schema

F. Vaitkaus transatlantinis skridimas

Tragiška S.Dariaus ir S.Girėno skridimo pabaiga sukrėtė viso pasaulio lietuvius. Amerikoje netrukus kilo mintis organizuoti antrąjį skridimą į Lietuvą. Tam buvo įkurta ALTASS ( Amerikos lietuvių transatlantinio skridimo sąjunga ). Pradžioje ALTASS buvo sudariusi sutartį su lakūnu Juozu Janušausku, bet kilus nesutarimams 1934.05.12 d. pasirašyta sutartis su Feliksu Vaitkumi.
1934 metais ALTASS iš Lockheed Aircraft Co. Dirbtuvių įsigyjo Lockheed Vega 5B tipo lėktuvą, gamyklinis nr. 134, pažymėta NC 926 Y registracijos ženklu. Tai septynvietis aukštasparnis monoplanas, 9,38 metrų ilgio, su 12,5 metrų ilgio sparnais. Lėktuvo paruošimu transatlantiniam skridimui rūpinosi F. Vaitkaus uošvis inžinierius A. Brotz. Įmontavus liemenyje kuro baką, lėktuvas galėjo paiimti 2620 litrų benzino. Įstatytas naujas 618 AG firmos Pratt & Whitney variklis Wasp S1D1 su oro kompresoriumi, Lycoming firmos keičiamu ( dviejų padėčių ) atakos kampo propeleris Smith, Westport firmos radiokomposas, pagaminta nauja važiuoklė. B e to lėktuvas turėjo šiuos prietaisus: du vakuumo siurblius giroskopiniams instrumentams, vaakumo rodyklę, dirbtinį horizontą giroskopinį kompasą, posūkio-pokrypio rodyklę, skysčio kompasą, altimetrą, aperiodinį kompasą, žemės indukcijos kompasą, variometrą, variklio apsukų rodyklę, pito vamzdelio elektrinį šildytuvą, elektros generatorių, kuro mišinio slėgio rodyklę, benzino slėgio rodyklę, alyvos slėgio rodyklę,cilindrų galvučių temperatūros rodyklę, benzino slėgio rodykle, benzino bakų rodykles, chronometrą apledėjimo rodyklę, vėjo nunešimo kampo rodyklę. 1934-04-22 lėktuvas buvo pakrikštytas vardu ,,Lituanica II‘‘. Pilnai pakrautas lėktuvas svėrė 3440 Kg.
F.Vaitkus transatlantinį skrydį pradėjo 1935-09-21 d. 6 val. 45 min. (Niujorko vasaros laiku) iš Floyd Bennett aerodromo. Jis planavo skristi maršrutu: Niujorkas-Niufaundlendas-Liverpulis-Kaunas, iš viso 7207 km. Tačiau pasibaigus benzinui teko nusileisti Airijoje. Besileidžiant lėktuvas buvo apgadintas. Per 22 val. 15 min. F. Vaitkus nuskrido 5100 km.
Nežiūrint priverstinio nusileidimo, tai buvo vienintelis sėkmingas Atlanto perskridimas 1935 metais. F . Vaitkus po Charleso Lindbergho, Amelios Earhart, Jameso Mollisono, Jamwso Matterno ir Willey Posto tapo šeštuoju lakūnu perskridusiu atlantą,vienmotoriu vienviečiu lėktuvu. Taip jis dar kartą įrašė Lietuvos vardą aviacijos istorijoje.

F. Vaitkaus lėktuvo ,,Lituanica-2‘‘ schema

Internuoti lėktuvai

Lietuvos karo aviacijoje buvo ir keletas kitų šalių internuotų lėktuvų....
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvos karo aviacijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir keletas lėktuvų, dažniausiai D501L nuolat budėdavo virš Kauno ir Lietuvos oro erdvėje. 1939 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas pranešimas, kad svetimos šalies lėktuvas įskrido į Lietuvos oro erdvę. Lakūnai J. Dambrava ir J. Dovydaitis naikintuvais D50L greitai surado netoli Marijampolės pažeidėją-Lenkijos lengvajį bombonešį ,,PZL-46Sum‘‘ ir privertė jį skristi į Kauną ir nusileisti aerodrome. Tai buvo naujausias Lenkijos lėktuvas, ištisai metalinės konstrukcijos , žemasparnis. Jų iki karo Lenkija tebuvo spėjusi pasigaminti tik du. Pirmasis prototipas išbandytas vos prieš metus tarptautinėje parodoje Paryžiuje. Kaune nutupdytas prototipas buvo antrasis egzempliorius, pagamintas 1939 m. kovo mėnesį Jis turėjo oru aušinamą 918 AJ galingumo variklį, dvigubus vairus; piloto kabinos dengtos stiklu. Lėktuvo ilgis-10,5 m, aukštis-3,3 m, sparnų ilgis-14,6 m. Tuščio svoris-1995 kg, pakrauto-3550 kg, maksimalus greitis-470 km/val. Ginkluotė-6 kulkosvaidžiai ir 500 kg bombų. Įguloje-3 žmonės.Lėktuvas atskrido į Lietuvą iš baigiamos vokiečių užimti Varšuvos. Lėktuve daug kur buvo matyti kulkų žymių. Lėktuvas buvo uždarytas Kauno dirbtuvių angare, o lakūnas, susitavrkė dokumentus ir netrukus per Švediją išvyko į Londoną.
Kauno aviacijos dirbtuvių angare iki SSRS okupacijos stovėjo ir du Vokietijos lėktuvai: naikintuvas ,,Messerschmitt BFW-109‘‘ ir žvalgybos lėktuvas ,,Henschel Hs-126‘‘.

Lenkų pašautą(???) ,,Meseršmitą‘‘ apžiūri Lietuvos aviacijos karininkai

Messerschmitt BFW-109, sugedus varikliui, 1939 m. rugsėjo 4 d. nusileido netoli Bartininkų ir gerokai apsilamdė. Lakūnai pabėgo. Po savaitės, rugsėjo 10 d., 1,5 km į šiaurę nuo Jurbarko, pritrūkęs benzino, nusileido kitas vokiečių žvalgybos lėktuvas-,,Henschel Hs-126‘‘. Lakūną suėmė vietinė policija, o po kelių dienų, nuėmus sparnus, lėktuvas su lakūnu atgabentas į Kauną.
Tų pačių metų lapkričio 14 d. dar vienas vokiečių lėktuvas ,,Focke Wulf 447‘‘ nusileido prie Pajūrio (Šilalės r.) nes pritrūko degalų. Lakūnas pabėgo. Tai buvo Vokietijos karo aviacijos dvivietis mokomasis su dvigubu valdymu lėktuvas. Lėktuvas pervežtas į Kauną.

Lietuvos aviacijos avarijos

Istorija nežino laimėjimų be aukų. Ir kiekviena aukštesnė pakopa į erdves visame pasaulyje būdavo aplaistyta pasiaukojusių drąsuolių krauju. Be jų neapsieita ir Lietuvos aviacijoje. Štai kelios iš jų:

Neatsargiai mokinio-lakūno nutupdytas ANBO-III. Apie 1932 m.

,,Šmoliko‘‘ katastrofa, kurioje žuvo mokinys-lakūnas L. Meškėnas. 1934 m. birželio 25 d.

ANBO-II katastrofa. 1934 m. rugpjūčio 26 d.

Mokinio lakūno A. Morkevičiaus nesėkmingai nutupdytas ANBO-VI. Kauno aerodromas, 1935 m.

Naikintuvo Dewoitine D.501 katastrofa, kurioje 1937 m spalio 16 d. žuvo 1-osios eskadrilės lakūnas j. psk. J. Masiulis

Priverstinis nusileidimas ,,ant pilvo‘‘ (lakūnas V. Girdauskas, 1938 m. rugpjūčio 21 d., Rietavo r.)

Ypač dažna avarija, lūžus važiuoklei ar patekus ratams į duobę (1938 m. rugpjūčio mėn. Kauno aerodrome)

LŠS lėktuvas Taylor ,,Cub‘‘ po susidūrimo su ANBO-III 1938 m. rugsėjo 30 d. Karo aviacijos mokinys-lakūnas A. Mikutis leisdamasis su lėktuvu ANBO-III nepastebėjo gelsvojo ,,Cub‘o‘‘, riedėjusio ant parudusios aerodromo žolės.

Lėktuvo ANBO-41 Nr. 673 avarija 1939 m. rugpjūčio 2 d. Pajuosčio aerodrome sugedus varikliui (100 m aukštyje). Lakūnas ltn. Juozas Kasperas, žvalgas jaun. ltn. Vytautas Stankūnas buvo tik sužeisti.

Ir pabaigai kelios nuotraukos:

Manevrai 1934 m.

Aviacinės šventės metu 1934 m.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį. 1938 m.

Kauno aerodromas, apie1938 m.

Šaltiniai:
Algimantas Liekis ,,Lietuvių karyba ir ginkluotė‘‘,
A. Gamziukas ir G. Ramoška ,,Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940,
J. Stankūnas, M. Baublytė, A. Gamziukas, G. Zemlickas ,,Gyvenimas skrydžiui‘‘ ,
Algirdas Gamziukas ,, Aviacija Lietuvoje 1919-1940‘‘

KONKURSO EIGA, APTARIMAS IR VERTINIMAI DISKUSIJOSE