Aviacijos parko dirbtuvės


Aviacijos parko paskirtis yra aprūpinti eskadriles degamąja, tepamąja ar šiaip techniška medžiaga, įvairiomis atsarginėmis dalimis ir remontuoti palaužtus ar sugedusius lėktuvus ir jų dalis. Viena iš svarbiausių parko įstaigų yra dirbtuvės. Augant aviacijai, lygiagrečiai plėtės ir dirbtuvės. 1919 - 1920 m. aviacijos dirbtuvėlės buvo visiškai menkos, nes teturėjo vos porą varstotų medžiui apdirbti ir vieną kojinį tekinimo varstotą; specialistų darbininkų buvo taip pat nedaug, 15 — 20 žm.


Inž. Bliumentalis


1921 m. kovo mėn. aviacijon įstojo inž. Bliumentalis ir buvo paskirtas dirbtuvių vyresniuoju inžinierium. Atsiradus dirbtuvėse vienam nuolatiniam specialistui, jos jau galėjo veikti ir plėstis sulig tam tikra sistema. Tada visos dirbtuvės tilpo dviejuose barakuose prie Cepelino angaro, kurių bendras plotas buvo 574 mtr.2 Dirbtuvėse tebuvo 4 skyriai: dailydžių, šaltkalvių, motorų, surinkimo ir dar maži skardininkų ir kalvių skyreliai. Iš buvusių dirbtuvėse laisvai samdomų darbininkų ir kareivių nė vieno nebuvo tikro aviacijos specialisto. Pav, visiškai nebuvo mokančių užpinti trosus ar dirbusių prie aviacijos motorų. Teko čia pat mokyti; iš dirbusių dirbtuvėse kareivių tarpo atrinkta keletas gabesnių vyrų ir pradėta mokyti. Keletas iš jų vėliau liko tarnauti dirbtuvėse laisvai samdomais darbininkais. Iš jų: Mainelis, Rimkevičius, Jonaitis, Bagdonavičius ir Petraitis tebetarnauja dirbtuvėse dar ir šiandien eidami atsakingas vyr. meisterių pareigas. Karo tarnybos laiką sutrumpinus, iš kareivių tarpo pasigaminti specialistų pasidarė sunkiau, todėl teko samdytis daugiau darbininkų iš šalies, kareivius naudojant tik kaip mokinius. Vėliau, perėjus prie metalinių konstrukcijų ir pradėjus statyti naujus lėktuvus, kareivių skaičius dirbtuvėse dar labiau sumažėjo.


Dailydžių sk. vyr. meistelis Mainelis


1921 m. dirbtuvėse įsteigtas metalų suvirinimo skyrius, bet nesuradus nė vieno specialisto, visus suvirinimus teko atlikinėti pačiam dirbtuvių jaun. inž. Litui, kol pagaliau to darbo pramoko kareivis Petraitis. Dabar dirbtuvių suvirinimo skyriuje to paties Petraičio atliekami net ir labai komplikuoti darbai, pav; naujų liemenų lėktuvams iš plieno vamzdelių suvirinimas.


Matorų skr. vyr. meisteris Bagdonavičius


1922 m. įsigijus daugiau medžiui ir metalui apdirbti mašinų, dirbtuvės buvo elektrifikuotos ir žymiai praplėstos (ligi 800 mtr.2). Tada dirbtuvės daugiausiai buvo užimtos surinkimu iš atskirų dalių lėktuvų, atgabentų iš Radviliškio ir Šiaulių. Palaužtiems skraidymo metu lėktuvams dirbtuvės kol kas tegalėjo atlikti tik mažą ir vidutini remontą. Kapitaliniai remontuoti lėktuvų dar negalėjo todėl, kad stigo mechaniškų įrengimų ir viską teko dirbti rankomis. Sakysim, pirmus rankomis padirbtus sparnų lonžeronus teko išbrokyti. Surinkimo darbai taip pat ne visada buvo tobuli; buvo atsitikimų, kad dėl atbulai prijunktų eleronų buvo aplaužytos dvi mašinos.


Šaltkalvių sk. vyr. meisteris Jonaitis


Kapitaliniai lėktuvus remontuoti pradėta 1923 m. Tai pačiais metais dirbtuvėse pradėta gaminti propelerius; šiam darbui vadovavo jaun. dirbtuvių inž. Adamčikas, per karą turėjęs Maskvoje nuosavą propelerių fabriką. Jis įvedė ir pašliūžų gaminimą skraidymams žiemą. Laikui bėgant propelerių gamyba išsitobulino ir dabar aviacijai pirktis jų užsienyje nebereikia. 1924 m. pavasary visas dirbtuves galutinai perkėlus į A. Fredą, jų patalpos padidėjo beveik dvigubai (lig 1500 mtr.2) ir radosi galimybės jas žymiai pagerinti ir sutvarkyti. Naujų lėktuvų statybą buvo galima pradėti jau ištisomis serijomis.


Suvirinimo sk. vyr. meiteris Petraitis


Kadangi dirbtuvės nuolat turėjo daug vargo gauti sauso ir tinkamo lėktuvų statybai medžio, 1925 metais įrengta sava medžio džiovykla ir vėliau garo šutintuvas. Kas metais dirbtuvės didėja (1928 m. jų bendras plotas siekia 2000 mtr. 2) ir tobulėja kaip naujai įrengiamų mašinų skaičiumi taip ir specialistų darbininkų kvalifikacijos žvilgsniu. Dabar dirbtuvės turi šiuos skyrius: medžio apdirbimo (dailydžių, džiovinimo ir šutinimo, klijavimo, propelerių ir kit.), metalo apdirbimo (šaltkalvių, kalvių, tekinimo, virinimo, aliuminijaus temperavimo, skardininkų ir kit.), surinkimo, sparnų apsiuvimo, dažymo, motorų, ginklų, magnetų ir bortinių prietaisų remonto, medžiagų bandymo laboratoriją, vulkanizacijos ir dar keletą mažesnių skyrelių. Nemačiusiam aviacijos dirbtuvių sunku suprasti, koks įvairus ir kartais sudėtingas darbas jose atliekamas. Daug kas netiki, kad per pastaruosius keturius metus mūsų aviacijoje daugiausia buvo skraidoma lietuviškos gamybos lėktuvais, o dažnai net patobulintais iš įvairių sukonstruotų didžiojo karo pabaigoje pavyzdžių.


Surinkimo sk. vyr. meisteris Rimkevičius


Aviacijos dirbtuvių darbas yra labai atsakingas ir reikalauja kaip iš darbininkų, taip ir iš techniško personalo gerai mokėti savo specialybę ir būti begalo akylais ir sąžiningais, nes kartais menkas neapsižiūrėjimas ar apsileidimas gali iššaukti didelę avariją.


Bandymų ir magnetų skyr. vyr. meisteris Dambrauskas


Aviacijos dirbtuvių išsivystymas nebuvo lengvas dalykas, nes nevisumet pavykdavo gauti reikalingų lėšų. Be to, dirbtuvių administracijoje nuolat buvo jaučiamas prityrusių specialistų trūkumas. Iš buvusių aviacijos parko viršininkų (1920 — 1925 m. kap. Grigiškis, 1926 m. pulk. ltn. Aglinskas ir 1927 — 1928 m. mjr. Šimoliūnas) nė vienas nebuvo aviacijos inžinierium ir nėra ėjęs šioje srityje specialinių mokslų. Tik pastaruoju metu parko priešakyje atsistojus mjr. inž. Gustaičiui, šioje įstaigoje prapuolė didelė spraga.


Ištrauka iš knygos: Jonas Pyragius (red.) „Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919-1929“ 60-64 psl. Kalba netaisyta.

GRĮŽTI Į KARO AVIACIJOS DIRBTUVĖS PAGRINDINĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis