Vienas iš dviejų DELULUFT'o milžinų Junkers G.38 D-2500, lankėsi ir Lietuvoje. Kauno aerodrome keturmotoris gigantas leidosi 1932 m. rugsėjo 26 ir 29 dienomis, skrisdamas iš Berlyno į Maskvą . Tai buvo didelis įvykis Kauno aerodrome, kurį įdomiai aprašo LAK Pirmininko Z.Žemaičio duktė Liuda. Įdomaus skaitymo !

(Svetainėje dar planuojamas lėktuvo Junkers G.38 aprašymas, bei fotoalbumas.)

...turi atskristi vienas iš didžiausių pasauly, keturių motorų lėktuvas. Šeštą valandą jau nemiegojau, septintą išvažiavome su Tėtušėliu, kad nepavėluotume...
Ant žolės žibėjo rasos lašeliai, miestas dar miegojo, o aerodrome jau ūžė Rylakas, klegėjo susirinkęs didelis aviacijos mėgėjų būrys: aviatoriai, kariai, ponios, studentai, mokiniai, net jėzuitokų visos vyresniosios klasės.
Ties klubo angaru stovėjo trimotoris Deruluftas (Roland Rohrbach - red.). Nebuvau mačiusi iš arti, todėl priėjau. Didelis, galingas stovėjo jis ir laukė kol sutaisys vieną išimtą motorą. Sparnai ilgi, platūs; visa mūsų klasė galėtų išsirikiuoti po vienu, apdengtu kaip ir visas mėlyna skarda. Jo motorai su trimenčiais metaliniais propeleriais. Liemuo ilgas, mėlynas gražiais langais padabintas, pro juos matosi dvylika vietų keleiviams. Kėdės minkštos, patogios, lyg kokio autobuso.
Grupė žmonių buvo apsupusi Rylaką, kuris dabar atrodė toks mažas. Jame sėdėjo instruktorius Mikėnas, išlipo baigusi pratimus panelė A.Liorentaitė, o ruošėsi skristi kita lakūnė -Jautokaitė. Suūžė motoras, lėktuvas ėmė riedėti ir lygiai gražiai pakilo. Sekiau akimis gerokai pavydėdama...

Pagaliau, prieš aštuonias pasigirdo tolimas ūžimas lėktuvo, dėl kurio visi čia susirinko. Ūžimas vis stiprėjo ir, pagaliau iš miglos išniro pats milžinas. Labai garsiai ūždamas apskrido aerodromą ir, pritildęs motorus, ėmė leistis...
Kai pririedėjo prie stoties, angarai atrodė mažyčiai. Lėktuvo dydis - kaip dviejų aukštų namo. Sparnų ilgis ir plotis -neregėti (sparnų ilgis - 44 m, didž. plotis - 11 m, liemens ilgis -23 m, aukštis- 7,2m - red.), kiekvienas sparnas turi ilgiausius dvigubus eleronus, einančius visu sparno pakraščiu. Priekyje - keturi motorai su keturmenčiais propeleriais. Visas lėktuvas dengtas balta banguota skarda. Liemuo su daugybe langų, su Saint-Dumont tipo vairais - kaip dvi metalinės kambarių didumo dėžės, kurių šonai (krypties vairai - red.) gali sukinėtis. Priekyje aiškiai užrašyta "Lufthansa", Junkerso firmos G 38, D 2500.
Prie lėktuvo tuoj subėgo žmonės, ėmė stumdytis, čiupinėti uodegos vairus, net aviatoriai turėjo sudrausti. Važiuoklė be galo plati, pagrindiniai ratai didesni už žmogų.
Atsidarius duris, padėtais geležiniais laipteliais nusileido keleiviai ir nuėjo stotin. Paskui išlipo pilotai, mechanikai, kapitonas - storas tipingas vokietis - su kuriuo Tėtušėlis netrukus susipažino. Mus pakvietė į vidų pasižiūrėti.
Atsidūrėme ilgame, siaurame tarsi vagone - į kupė padalintame. Kėdės odinės, raudonos ir mėlynos su stipriais diržais prisirišti. Prie langų - baltomis staltiesėmis dengti staliukai, ant kiekvieno po žemėlapį ir flakoniuką su gėlėmis.
Laipteliais pasikėlėme į antrą aukštą. Ten - irgi kajutė, be to rūkomasis kambarys ir bufetas. Net nesijauti kaip lėktuve, o kaip traukinyje. Iš ten, pasukę į šoną pamatėm žemą angą, ji ėjo išilgai sparno - ilgas žmogaus aukščio koridorius. Ten dedamas bagažas, matosi visos nerviūros, visokie įtaisymai... Visame lėktuve daugybė visokių užkampėlių, koridoriukų, durelių, duryčių, tiesiog paklysti galima.
Vėl nusileidę laiptais, patekome į valdymo skyrių. Sienos margavo įvairiomis rodyklėmis, lyg laikrodžiais. Norėjau rasti altimetrą, bet veltui. Šonuose - du gražūs kambarėliai su langais, kur sėdi po du iš personalo. Pačiame viduryje, aukštai -valdymo kajutė, kapitono buveinė, o pačiame priekyje - telegrafo kabina.
Dveji vairai greta, kad galima būtų pasikeičiant valdyti. Kėdės aukštos, vairaračiai panašūs į automobilio, tik pakelti. Atsisėdau į vieną kėdę, pasukaliojau vairą, pasirodė, kad jis labai klusnus. O juk keturi motorai po 600 AG - 2400 arklio galių, kurias valdo žmogus!
Pasirodė daugiau norinčių apžiūrėti lėktuvą, mes išėjome
ir stebėjome iš lauko. Mechanikai valė, tvarkėsi, vienas, atsistojęs ant sparno, pylė benziną. Baigęs darbą, atidarė sparne dureles ir prapuolė sparne...
Apie pusę devynių buvo pranešta, kad tuoj skris. Visi žmonės pasitraukė, kad nenupūstų. Sulipo keleiviai, personalas, įtraukė kopėtėles, uždarė duris. Suūžė dešinysis vidurinis motoras, prabilo kairysis, paskui antrasis dešinysis, antrasis kairysis. Kilo toks ūžimas tartum visa eskadrilė ruoštųsi skristi, visas oras virpėjo, susikalbėti neįmanoma, pakilo didžiausias vėjas, kaip audra, pakilo dulkės, net akmenėliai...
Nuriedėjęs toliau, apsisukęs prieš vėją ir suūžęs pilna galia, milžinas pakilo į padangę. Palydintis jį mūsiškis "fiatas", atrodė lyg muselė ir greitai ištirpo danguje, tuo tarpu didysis lėktuvas dar ilgai buvo matomas...

Įpusėjus ketvirtai pamokai, direktorius pranešė, kad ministeris leido pasižiūrėti grįžtančio iš Maskvos oro milžino (to paties Junkers G 38 - red.).
...ėjome per tiltą, kai jis leidosi aerodrome.
Aplink lėktuvą vėl susirinko daugybė žmonių, tarp jų pamačiau ir balionautus, kurie vakar lankėsi pas Tėtušėlį. Sulipus keleiviams, kareiviai ėmė reikalauti publikos atsitraukti.
Nuriedėjęs ir apsisukęs prieš vėją, kurio kryptį rodė deginami laužai, oro milžinas ėmė kilti, lydimas dviejų mūsų naikintuvų...