1903 11 11 Parausių dvare, Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. gimė Radvenis (Heidrikis) Grigorius. Baigė realinę m-lą.

1920 11 22 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas mechaniku į Karo aviaciją.

1921 05 28 lėktuvo avarijoje buvo sužeistas.

1923 04 05 priimtas į 2-ąją oro eskadrilę.

1923 05 09 – paskirtas į mokinių lakūnų grupę.

1923 05 13 nukritus vyr. ltn. A. Gustaičio bandomam dvimotoriui bombonešiui „Friedrichshafen“ G III a, buvo sužeistas.

1924 09 06 savarankiškai išskrido lėktuvu „Albatros“ B.II.

1925 06 30 baigė aviacijos kursus, iš mokomosios eskadrilės perkeltas į 3 oro eskadrilę.

1925 09 21 atlikdamas pakilimo į 5000 m aukštį užduotį dėl blogų oro sąlygų atsidūrė netoli Vilniaus ir pritrūkus degalų pateko į lenkų nelaisvę. Po metų pabėgo iš Modlino tvirtovės.

1927 12 01 grįžęs baigė aukštojo pilotažo apmokymą, suteiktas II eilės karo lakūno vardas.

1928 10 01 suteiktas viršilos laipsnis.

1931 atostogų metu baigė vokiečių Rasytės sklandymo m-lą Kuršių nerijoje.

1931 10 21 tapo pirmuoju kvalifikuotu sklandytoju Lietuvoje, suteiktas „C“ kategorijos sklandytojo vardas.

1930 11 23 baigė aviacijos karininkų kursus, suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis.

1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.

1931 suteiktas I eilės karo lakūno vardas.

1932 Pažaislyje įsteigus Lietuvos sklandymo m-lą buvo jos sklandymo instruktoriumi.

1933 vasarą vadovavo Lietuvos aeroklubo organizuotai sklandymo m-lai Nidoje.

1933 03 17 pakeltas į leitenantus.

1933 08 30 pasiekė Lietuvos sklandymo rekordą ore išsilaikydamas 3 val. 10 min.

1934 06 26 pagerino rekordą – 5 val. 15 min.

1936 07 23 pakeltas į kapitonus.

1937 11 15 baigė aklojo pilotavimo apmokymą.

1937 09 - 1938 07 ėjo 3 eskadrilės vado pareigas ir technikos karininko pareigas.

1939 04 13 pavardę Heidrikis pakeitė į Radvenis.

1939 paskirtas Zoknių aviacijos dirbtuvių v-ku.

Iki 1940 06 15 Grigorius Radvenis Karo aviacijoje skraidė 1438 val. 05 min.

1940 07 02 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleistas.

1941 repatrijavo į Vokietiją. Kilus Vokietijos – SSRS karui tarnavo Vokietijos kariuomenėje, kovojo Rytų fronte. Karui pasibaigus gyveno Hanau pabėgėlių stovykloje, dirbo UNRRA transporto v-ku.

1949 persikėlė į Ludvigsburgą prie Štutgarto, dirbo Kanados konsulate pereinamosios stovyklos vedėju.

1952 emigravo į JAV, gyveno Los Andžele, iki 1970 dirbo lėktuvų detalių gamykloje Stamping Co. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje, jas rėmė, LKVS „Ramovė“ ir LF narys.

1989 12 26 mirė Los Andžele, Kalifornijos valst.

Žmona – Janina Mikulkaitė (susituokė 1937), sūnūs – Egidijus (1939) ir Vytautas Eugenijus (1946).