1893 06 24 Rogupių k., Griškabūdžio vls., Šakių aps. gimė Puikūnas-Pupkys (Pupkis) Jonas.

1913 baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Kybartų prad. m-loje. Prasidėjus I pasaul. karui pasitraukė į Rusiją, mokytojavo Poltavos gub., vėliau Maskvoje, mokėsi Seniavskio liaudies u-te.

1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.

1917 04 01 baigus Kijevo karo m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, dalyvavo I pasaul. karo kovose Pietvakarių fronte Galicijoje. Vienas iš atskirojo lietuvių bataliono Galicijoje, vėliau persikėlusio į Vitebską, steigėjų.

1917 05 25 - 29 dalyvavo pirmajame lietuvių karių suvažiavime Petrograde, išrinktas mandatų komisijos nariu.

1918 grįžo į Lietuvą.

1919 02 05 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į inžinerijos kuopą pionierių puskuopės vadu.

1919 09 01 perkeltas į auto komandą jaun. karininku.

1919 10 18 suteiktas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis, paskirtas į Autobatalioną.

Nuo 1920 03 03 ėjo nerikiuotės komandos vado, nuo 09 11 – autotransporto kuopos vado pareigas.

1921 01 01 paskirtas sanitarijos autotransporto kuopos vadu.

1922 06 16 – ats. sandėlio prižiūrėtoju.

1922 išlaikė egzaminus Brandos egzaminų komisijoje prie Švietimo m-jos Aukštųjų kursų.

1922 priimtas į LU Sociologijos f-to Teisių skyrių.

1922 10 15 paleistas į atsargą studijuoti aukštojo mokslo.

1922 11 27 - 1923 04 01 tarnavo Žemės ūkio m-joje valstybinių namų v-ku.

1923 04 01 -1924 06 01 - Finansų, prekybos ir pramonės m-jos Centrinio statistikos biuro instruktoriumi.

Nuo 1928 LŠS narys.

1928 01 15 baigė LU Teisių f-tą įgydamas teisininko kvalifikaciją.

1930 08 22 priimtas į karo tarnybą, paskirtas Pionierių bataliono jaun. karininku.

1931 04 01 – paskirtas Technikos dalies raštvedžiu.

1931 08 01 perkeltas į Karo butų skyrių kuro priėmėju.

1931 10 07 įskaitytas į administracijos (A) karininkus.

1932 02 13 pakeltas į kapitonus.

1935 02 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (II laida).

1935 10 01 paskirtas Karo aviacijos tiekimo skyriaus buhalteriu.

1936 08 20 pakeltas į majorus ir pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą. Dirbo Kaune 1 ir 2 nuovadų taikos teisėju, vėliau taikos teisėju Širvintose.

Nuo 1937 – vertėsi advokato praktika.

1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje.

1949 emigravo į JAV, nuo 1952 gyveno Los Andžele. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, J. Daumanto šaulių kuopos, LKVS „Ramovė“, Teisininkų d-jos narys. Bendradarbiavo „Lietuvių balse“, „Karyje“, „Trimite“, „Mūsų žinyne“. Jono Mingirdo slapyvardžiu išleido 4600 patarlių ir priežodžių rinkinį „Smulkioji tautosaka“ (1958).

1988 12 17 mirė Fallbrooke, Kalifornijos valst., palaidotas Culver City kapinėse Los Andžele.

Apdovanotas:
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Žmona – Zofija Staikūnaitė (1898), sūnūs – Jonas Aleksandras Algirdas (1926) ir Vytautas Kazimieras (1929), dukterys – Joana Zofija Giedrutė Blažienė (1928) ir Milda Ona Mičiulienė (1929).