Prieš 125-erius metus, Rubiškėje, Judrėnų parapijoje Jono ir Augustinos Vaišvilaitės Jucevičių šeimoje gimė sūnus Steponas Jucevičius, vėliau tapęs garsiuoju Steponu Dariumi. Apie Darių, jo tarnybą, sportą ir legendinį skrydį Lituanica prirašyta išties daug, tad minint šią sukaktį kviečiame paskaityti ne tiesiogiai apie S.Darių, bet apie jo žmonos Jaunutės Škėmaitės šeimą. Straipsnyje, remiantis archyviniais dokumentais, bažnytiniais įrašais, knygomis ir ankstesnėmis publikacijomis pabandyta trumpai papasakoti apie Jaunutę Škėmaitę (Darienę Čižinauskienę), jos tėvus, kitus šeimos narius, dukrą Nijolę Dariūtę Maštarienę ir jos šeimą. Įdomaus skaitymo!

2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Per šiuos metus Lietuvoje suorganizuota įvairių renginių, parašyta daugybė publikacijų, parodyta filmų ir t.t. Prie visų šių, mūsų bendrapiliečius žydus, pagerbiančių iniciatyvų prisidedame ir mes, prisimindami vieną iškilų Kauno žydą, aviacijos inžinierių Adolfą Abraomą Bliumentalį, kurio 130-ąsias gimimo metines minime š.m. gruodžio 28 d.
Straipsnyje, iš informacijos nuotrupų įvairiuose šaltiniuose, pabandyta papasakoti apie Adolfo Bliumentalio ir jo šeimos gyvenimus. Trumpai apžvelgiama A.Bliumentalio tarnyba Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse, jo žmonos, garsios Kauno fotografės Zinaidos Bliumentalienės, taip pat tėvų, brolių ir sesers istorijos ir jų tragiški likimai. Bendrais bruožais prisiminta Kauno geto istorija ir Lietuvos žydų tragedija. Turinčius pastabų, pataisymų ar papildomos informacijos - kviečiame atsiliepti straipsnio pabaigoje nurodytu el. paštu. Įdomaus skaitymo!

Šiemet minime 50 metų nuo pirmojo aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ numerio išleidimo Čikagoje 1970 m.
Metraštį išleido Amerikos lietuvių Aero Klubas, o pagrindiniai idėjos iniciatoriai - žymūs išeiviai Edmundas Jasiūnas, Vytautas Peseckas, Bronislava Gustaitienė ir kiti.
Metraščio tikslas - skelbti Lietuvos aviacijos archyvinę medžiagą, lietuvių aviatorių pasiektus laimėjimus, pažymėti svarbesnius įvykius, spausdinti lakūnų prisiminimus, pagerbti Lietuvos aviacijos praeitį.
1970 - 1974 m. išleisti 4 numeriai. Nuo 1992 m. šį prasmingą darbą tęsia Lietuvos aviacijos muziejus, o nuo 2008 m. ir ši svetainė.
Minėdami šią sukaktį parengėme ir kviečiame paskaityti aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ Nr.1 elektroninę versiją PDF formatu.

Šiandien, gruodžio 1 d., minime 120-ąsias Naikintuvų grupės vado, aviacijos majoro Vytauto Čemarkos gimimo metines. V. Čemarka gimė Kybartuose, baigė realinės mokyklos septynias klases, o 1921 m. gruodį baigė Karo mokyklą ir tapo karininku. Visą karinę tarnybą V. Čemarka praleido Karo aviacijoje, kur 1922 m. rugpjūčio 26 d. lėktuvu Albatros B. II pirmą kartą išskrido savarankiškai. Tarnyba Aviacijoje V. Čemarkai klojosi puikiai: patarnavęs 3-oje ir 4-oje eskadrilėje, sulaukęs tik 25-erių, jis ėmė vadovauti Mokomąjai eskadrilei. Reikia pažymėti, kad V. Čemarka tapo pirmuoju eskadrilės vadu, baigusiu ne 1919 m. Aviacijos mokyklą. 1927 m., palikęs Karo aviaciją, jis išvyko į Braziliją, kur kartu su broliu bandė steigti lietuvių koloniją. Nenusisekus gyvenimui Brazilijoje, po ketverių metų, V. Čemarka grįžo į Karo aviaciją ir buvo paskirtas eiti karo lakūno pareigas 1-oje eskadrilėje. Galiausiai, 1936 m. V. Čemarka paskirtas Naikintuvų grupės vadu, jam suteiktas majoro laipsnis. Tiesa, kariškai tarnybai vis kliudė Brazilijoje pašlijusi sveikata, todėl 1939 m. rugsėjį Naikintuvų grupės vadas išėjo į atsargą. Kurį laiką, po išėjimo į atsargą, V. Čemarka gyveno Kaune, vėliau Virbalyje pas seserį, kol galiausiai, 1949 m. antrą kartą atsidūrė Brazilijoje ir apsigyveno San Paule. Apie lakūno gyvenimą San Paule beveik nieko nežinoma, nors tikėtina, kad V. Čemarka vertėsi sunkiai. Kartą bendramokslio brazilo iš San Paulo paklausiau, ką jis žino apie Guaianases rajoną, kuriame gyveno aviacijos majoras. Jo atsakymas buvo toks: „Tai blogesnis rajonas už bloguosius San Paulo rajonus“. Savo šeimos aviacijos majoras sukūręs nebuvo, todėl paskutiniuos gyvenimo metus praleido su dukterėčia. V. Čemarka mirė 1993 m. sausio 17 d., jau sulaukęs Lietuvos atkūrimo. Aukštas pareigas Karo aviacijoje užėmusio lakūno laidotuvės buvo labai liūdnos. Veliono kūną Vilja Formazos kapinių bevardžiame kape palaidojo kun. J. Šeškevičius, kuris, panašu, buvo vienintelis šių laidotuvių dalyvis, o V. Čemarkos dukterėčia į amžinybę iškeliavo praėjus kelioms savaitėms po dėdės mirties. Prisiminkime šį aviacijos majorą. V. Čemarkos gimimo metinių proga svetainėje atnaujinta šio karo lakūno biografija. Kviečiame paskaityti.

Lygiai prieš 125 metus Mažeikių rajone, Ukrinų parapijoje gimė aviacijos majoras Liudas Zibavičius. L. Zibavičiaus gyvenimo istoriją pelnytai galime vadinti viena įdomiausių tarp visų Karo aviacijos karininkų gyvenimo istorijų. Didžiąją jaunystės dalį aviacijos majoras praleido gimtąjame Mažeikių krašte, kur mokėsi komercijos mokykloje, o vėliau mokytojavo. 1919 m. jis pradėjo karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kurią baigė Lietuvai praradus Nepriklausomybę 1940 m. Baigus karo mokyklą L. Zibavičiui teko dalyvauti Nepriklausomybės kovose, o aviacinę karjerą jis pradėjo gana brandaus, palyginus su to meto aviatoriais, amžiaus – 28 metų. Lakūniška tarnyba L. Zibavičiui sekėsi puikiai – tapo pilotu, jam suteiktas karo lakūno vardas. Visgi, S. Pundzevičiui ėmus vadovauti Karo aviacijai, L. Zibavičius buvo perkeltas į administracines Aviacijos štabo adjutanto pareigas, kurias ėjo daugiau nei penkis metus. Vėliau, jis pasitraukė iš Karo aviacijos rikiuotės tarnybos, tapo Krašto apsaugos ministro adjutantu, buvo „Kardo“ redaktoriumi, nors kasmet, kaip žvalgas, atlikdavo Karo aviacijos karininkams privalomus skraidymo pratimus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, L. Zibavičiui pavyko iš pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos gauti vizą ir per Japoniją išvykti pas šeimą į JAV. Amerikoje aviacijos majoras mokėsi inžinerijos, verslavo, kol sulaukęs beveik 55 metų tapo gydytoju odontologu. Karininkas mokėjo latvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbas, buvo apdovanotas Lietuvos ir Latvijos apdovanojimais. L. Zibavičius mirė prieš 34 metus, Čikagoje. Aviacijos majoras per visą gyvenimą keitė profesijas, todėl paragavo mokytojo, husaro, karo lakūno, KAM tarnautojo, redaktoriaus, inžinieriaus, restorano savininko, gydytojo odontologo darbo. Tokias asmenybes verta prisiminti! Paskaitykite atnaujintą L. Zibavičiaus biografiją, papildyta ir keliomis fotografijomis.

1900 m. lapkričio 12 d. gimė žymus Lietuvos Aeroklubo ir Lietuvos karo aviacijos lakūnas, partizanas kpt. Leonas Taunys – Kovas, kuris 1945 m. buvo išrinktas partizanų „Tauro" apygardos štabo viršininku.
L.Taunys, būdamas „Tauro" apygardos vadovu, išleido nemažai įsakymų, cirkuliarų, pavedimų, aktyviai dalyvavo priimant ir ruošiant „Tauro" apygardos statutą. Išdavus 1945 m. spalio 23 d. enkavedistų suimtas, o 1946 m. lapkričio 28 d. sušaudytas Vilniuje. Minint 120-ąsias gimimo metinės kviečiame paskaityti apie šį žymų Lietuvos lakūną ir partizaną.