"Trintukas' tas Tavo profesorius. Šiais laikais, jei tikrai turi faktų - bijoti, kad kas kažko paklaus arba pasakys tikrai nėra ko. O čia Jums, tikriausiai, išdėstė "pliką" savo nuomonę ir tiek. Tik pateikė kaip faktą. Aišku, čia tik mano nuomonė, o faktų tam patvirtinti neturiu , net pavardės jo nežinau...
Paprastai gauta patikima informacija nelaikoma po devyniais užraktais. Juo labiau jeigu ji gauta studijuojant archyvus. Dažniausiai parašomas straipsnis, kai kuriais atvejais knyga. Bet nešnabždama siaurame rate, prigrasinus "tik niekam nei žodžio". Nelabai suprantu, ko bijoti? Ar kad kažką sukompromituos, ar kad kažkam nepatiks, ar kad sužinoti faktai nesutaps su kažkieno nuomone? Paprastai, jeigu faktai prieštarauja teorijai, perrašoma teorija, o ne ignoruojami arba slepiami faktai.
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1313
„Dažniausiai parašomas straipsnis, kai kuriais atvejais knyga.“ Bet kol knyga ar disertacija dar tik rašoma, galima suprasti norą nesitaškyti viešai ir visur su dideliais vargais surinkta medžiaga.
Bet nešnabždama siaurame rate, prigrasinus "tik niekam nei žodžio".
Profesorius prašė, o ne grasino.
Juozas rašė ...
Nelabai suprantu, ko bijoti? Ar kad kažką sukompromituos, ar kad kažkam nepatiks, ar kad sužinoti faktai nesutaps su kažkieno nuomone? Paprastai, jeigu faktai prieštarauja teorijai, perrašoma teorija, o ne ignoruojami arba slepiami faktai.
Nežinau, ar aš tai skaičiau kažkokiam forume, ar čia universitete girdėjau, bet yra tokių faktų, kurių seni istorikai negali skelbti, nes bijo prarasti savo šiltą sėdimą vietą. O štai dar tik jaunas istorikas, pradedantis šį kelią ir neturintis, ką prarasti, gali tai sau leisti. Beje, pirmame poste aš rašiau, kad jis sakė:
mureika rašė ...
kad jis rado ten tokių dalykų, kurių niekada negalės publikuoti, nes bus sumaišytas su žemėmis.
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1313
Na, manyčiau, kad su žemėmis maišyti labiau galima dėl šaltinių interpretavimo, o ne publikavimo. Nors galima suprasti, kad būna dalykų, kuriuos su šaltiniais geriau palikti siauram specialistų ratui, pavyzdžiui, kad koks nors karo didvyris mirė ne nuo sužeidimų, o nuo gydantis kurortuose susirastos kitokios ligos, ar mylimas poetas gyvenime buvo terorizavęs šeimą girtuoklis despotas. Bet kokia ta neskelbtina informacija būtų dėl „Lituanicos“ – sunkoka įsivaizduoti. Kita vertus, kiek patys tie šaltiniai patikimi – rimti dokumentai, ar užrašyti kokie klaidžioję gandai.
Darių jo anūkas Maštaras apibūdina kaip ne šeimos žmogų. Kai kas gali tai suprasti neigiamą bruožą. Tai ką, kad išsaugot savo senelio gerą vardą jis tai turėjo nutylėti kaip neskelbtiną informaciją?. Kai kuriais atvejais nutylėjimą derėtų laikyti paslėptu melu. Tai taikytina ir įvykiams. Kaip galima kalbėti apie įvykio analizę, jeigu informacija skirstoma į skelbtiną ir neskelbtiną?
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Skaitinėdamas Juozo Narako straipsnį Ar „Lituanica“ tikrai buvo pašauta? , supratau, kad tai atsakas į Petro Jurgėlos kažkokią publikaciją, skelbtą 1974 metų „Karyje“ Nr. 7. (Deja šios publikacijos neturime).
Į J.Narako straipsnį sekė atsakas tame pačiame „Kario“ žurnale, tik kitam numeryje (1975 Nr. 7). Atrodytų, kad atsaką duoda pats Petras Jurgėla. Bet to straipsnio autorius - Kostas R. Jurgėla, t.y. Petro Jurgėlos brolis.
, net pavardės jo nežinau... 
