Šaunuoliai! Tokį renginį suorganizuoti pakankamai sudėtinga. Tik viena bėda - mūšio aplinkybės labai ir labai neaiškios. Filmas bus gražus, tik neaišku kaip arti istorinės tiesos. Bet ką padarysi, kad kol kas nesulaukėm rimto istorikų tyrimo.
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Buvau. Likau patenkintas renginiu. Vertėjo tikrai važiuoti. Po inscenizacijos ir visų oficialių kalbų dar paklausiau mano mėgstamo P.Meškėlos su kompanija. Dėkui Alvydui Tamošiūnui už kvietimą ir už nekasdieniško renginio organizaciją.
Puikus renginys, šaunuoliai. Tai ką mačiau filmuke, visai atitiktų "uraganinę artilerijos, minosvaidžių ir bombosvaidžių ugnį". Norėtųsi pareikšti ir dalykinių pastabų , bet sąžinė neleidžia kritikuoti tokio didelio nuveikto darbo.
Puikus renginys, šaunuoliai. Tai ką mačiau filmuke, visai atitiktų "uraganinę artilerijos, minosvaidžių ir bombosvaidžių ugnį". Norėtųsi pareikšti ir dalykinių pastabų , bet sąžinė neleidžia kritikuoti tokio didelio nuveikto darbo.
Ir vis dėlto, gerbiamas kolega Eppanzer, pareiškite dalykines pastabas, nes renkame informaciją, atsiliepimus, norime tobulėti. Jei nenorite tai daryti viešai, tai atsiųskite man asmeniškai. Iš anksto dėkoju. Įdedu dar vieną video, kai kur gaunasi epochų koalizija, bet stenkitės tai ignoruoti.
Ir vis dėlto, gerbiamas kolega Eppanzer, pareiškite dalykines pastabas, nes renkame informaciją, atsiliepimus, norime tobulėti.
Pagrindinė pastaba - kad inscenizuojamas mūšis, apie kurį nėra tikros informacijos ar rimtesnio tyrimo. Tai jokiu būdu ne organizatorių, o istorikų problema. Organizatoriams neturiu absoliučiai jokių pastabų, galiu tik pagirti. Nors ir negalėjau atvykti, mačiau galybę nuotraukų ir girdėjau vien tik gerų atsiliepimų.
Paklausius reklamas per radiją, panašu, kad mūšis prie Radviliškio savo reikšme tuoj prilygs Žalgirio mūšiui O juk vos ne lozungu tapęs teiginys, kad dėl mūšio prie Radviliškio bermontininkai buvo priversti pasitraukti į Vokietiją (kukliai nutylint, pasitraukti tik iš Lietuvos ar iš viso Pabaltijo) švelniai tariant yra neteisingas.
Na, ir sudominęs lausimas - ar tarp bermontininkų Radviliškyje tikrai buvo jūreivių, ar tiesiog pakviesti atitinkami svečiai?
Dėkoju, už konstruktyvias pastabas. Jūs esate teisus, kad šios kautynės nebuvo rimčiau tirtos. Po rekonstrukcijos mano abejonės dėl pateikiamos kautynių statistikos tik sustiprėjo. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad žuvo apie nuo 200 iki 300 bermontininkų, o lietuvių tik keliasdešimt. Toks palankus santykis nepatempia jokios logikos, nes lietuviai puolė būdami prasčiau ginkluoti ir turėdami mažiau patirties, o ypač 2-o pulko I-asis batalionas, kuris ir buvo atsakingas už Radviliškio paėmimą ir pagrinde buvo sudarytas iš naujokų. Daugelyje mūšio epizodų aprašymuose minima, kad lietuviai vienokioje ar kitokioje situacijoje patirdami didelius nuostolius daro kokį tai veiksmą – traukiasi, puola ir t.t. Bet kokie tie nuostoliai yra iš tikro? Galima, net gi teigti, kad apie jūsų minimą „Žalgirio“ mūšį yra daugiau informacijos nei apie rekonstruotąjį. Aš net darau prielaidą, kad pastarojo statistika suklastota... Yra vienas būdas kaip suvesti galus, tiesiog paimti visų Nepriklausomybės karuose žuvusių karių skaičių ir bandyti dėlioti pagal visas vykusias kautynes. Gal kas turite panašią statistiką? Teko diskutuoti su vienu istorijos profesoriumi, kodėl Latvijai Antantė mūšiuose su bermontininkais padėjo net karo laivynu, o Lietuvai šioje kovoje kišo pagalius į ratus. Tai dar viena balta dėmė. O, kas liečia jūrininkus rekonstrukcijoje, tai buvo estų klubų iniciatyva. Tokio amplua nesitikėjome ir mums buvo siurprizas. Jie vaidino anarchistus ir tvirtino, kad bermontininkų pajėgose buvo ir tokių. Aš iš dalies sutinku, nes kariuomenė buvo gana didelė (virš 52 tūks.), joje galėjo būti visokio plauko prisiplakėlių. Žinoma, neaiškų ar jūrininkų buvo Radviliškyje 1919 metais. Beje, yra gražus piešinių albumas „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915-1919 m. paveikslėliuose ir trumpuose jų aprašymuose“. Piešinių autorius Jaroslavas Rimkus, kaip meteorologas tarnavęs carinės Rusijos karo aviacijos daliniuose Pirmojo Pasaulinio karo metais. Tai jis savo piešiniuose yra pavaizdavęs ir vokiečių karo jūreivius plėšikaujančius viduryje Lietuvos. Prie Radviliškio bermontininkams tebuvo suduotas stiprus smūgis, kuris tikrai jiems nepakėlė motyvacijos. Kitą vertus jei pergalė nebūtų pasiekta, mūsų Nepriklausomybės tuometiniai pamatai tikrai būtų susvyravę. Aš manau, kad XX amžiuje tai yra viena iš svarbesnių (jei ne pati svarbiausia) lietuvių pasiektų pergalių. Čia tik mano asmeninė nuomonė.
, bet sąžinė neleidžia kritikuoti tokio didelio nuveikto darbo.