Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
ANBO - tu numylėtas plieno paukšti, ANBO - tu kaip mintis skraidai toli, ANBO - tu mano draugas mirties kilpoj, Išgąsčiu švelniu tu širdį kuteni vogčia.
Skrendu kaip vėjas, kaip svajonė, Su numylėtu Anbuku. Man maišos saulė, žvaigždės žemė, Ir be kelių, ir be takų - skrendu, lekiu.
O kai ateis žila senatvė, Ir reiks man skirtis su tavim, Tada sakau tau, mielas ANBO, Aš sūnų jauną siūlau tau - teskraido jis.
Nežinau ar tai visa 1938m. ltn. J.Juodžio parašyta daina, bet radau tik tiek. Beje, ar tik ne Pijus kažkur buvo iškapstęs šios dainelės natas.
))