Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
"Lituanikos" katastrofos priežastys
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2010 Rgs 21 d., 14:02
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Atkelta iš temos Lituanicos liekanos

Kaukas rašė ...




Kiras rašė ...

Beje, nuotraukoje su motoru - viena propelerio mentė užlenkta, kita ne. Ar tai ką nors jums sako?

Nerijus B. rašė ...

Tai ką Jūs norit pasakyt, kad avarijos metu oro sraigtas nesisuko.

Nerijus Korbutas rašė ...

Gali būti, kad kontakto su žeme metu jau ir nesisuko. O užlenkta tikrai nuo smūgio į žemę, ne į medžius. Gali būti, kad variklį sustabdė kliūtys medžiai, juolab, kad ir kontaktai buvo spėti išjungti. (jei nemeluoju)

Į viršų
Kiras
2010 Rgs 21 d., 14:22
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Viena neužlenkta propelerio mentė byloja, kad žemė buvo pasiekta motorui stovint.
Kadangi prieš avariją motoras tikrai dirbo - į propelerio veleno įvorę yra įsukta pušies medienos plaušų - vadinasi motoras sustojo kritimo momentu. T.y. tam tarpe tarp pušų viršūnių ir žemės - apie 20 m aukščio intervale.

Savaime kyla klausimas - dėl kokios priežasties?

Galimos kelios prielaidos:
1. Medžių šakos užkliudė ir pažeidė magnetas, gal nutraukė jų laidus.
Nežinau ar "Lituanikoje" buvo viena magneta ar dvi. Logiška, kad turėjo būti dvi. Tada ši versija mažai tikėtina.

2. Prasidėjus kritimui, lakūnai žaibiškai išjungė mgnetų jungiklį. Toks veiksmas lakūnams turėtų būti kaip besąlygiškas refleksas.
Nerijus Korbutas rašė ...

... juolab, kad ir kontaktai buvo spėti išjungti. (jei nemeluoju)
Kur tu, Nerijau, tai skaitei? Aš apie tai niekur nesu girdėjęs. Bent jau Oficialiame akte apie magnetų kontaktų išjungimą nėra nieko užsiminta. O tai svarbi detalė avarijos tyrime.
Taigi klausimas lieka neaiškus.

3. Variklis sustojo, nes neteko benzino: lėktuvui einant per medžius, sparnai atlūžo ir iš sparninių bakų benzinas nutrūko tekėjęs. (Liemens bakai tuo metu jau buvo ištuštinti).

Štai tokie variantai. Man įtikimiausias atrodo trečiasis.
Bet gal yra dar koks nors ketvirtas ar penktas? Pasidalinkite samprotavimais.
Į viršų
auktis
2010 Rgs 21 d., 17:43
Užsiregistravęs dalyvis #89
Prisijungta: 2009 Bir 28 d., 23:14
Pranešimų: 169
Dėl
Kiras rašė ...

<...>
3. Variklis sustojo, nes neteko benzino: lėktuvui einant per medžius, sparnai atlūžo ir iš sparninių bakų benzinas nutrūko tekėjęs. (Liemens bakai tuo metu jau buvo ištuštinti).


manyčiau, kad net gi jei sparnai atlūžo tarkime ties medžių viršūne, toms kelioms linkusioms akimirkoms iki žemės, kuro galėjo pakakti sistemoje, siurblyje ar pan. Anksčiau sparnai atlūžti negalėjo, nes lėktuvas aukštasparnis, taigi jie aukštai ir smūgį į medžius turėjo gauti paskutiniai; bei kiek pamenu nuolaužų foto - sparnai nėra toli atsiskyrę nuo pagrindinės masės.

O turint galvoje, kad lakūnai pašto maišą išmetė anksčiau, vadinasi - kritimui ruošėsi/numatė, tai galėjo ir spėti išjungti magnetas.

Be to akte minimos aliuminio drožlės iš bakų kuro sistemoje galėjo sąlygoti trūkčiojantį variklio darbą.
Nuo pirmo smūgio į medžių viršūnes (kuomet dar kažkiek variklis sukosi), gal būt galėjo tos drožlės "susikratyti" ir nutraukti kuro tiekimą visiškai.

medžių virš
Į viršų
sky76v
2010 Rgs 21 d., 17:58
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1269
Pašto maišas buvo liemens bagažo skyriuje už bakų, taigi, lakūnai negalėjo jo išmesti. Jis iškrito šakoms perplėšus drobę.
Variklis galėjo sustoti ir nuo smūgio į medžius, prieš tai pagavęs ir įsukęs plaušų nuo smulkesnių šakų.
Į viršų
Nerijus Korbutas
2010 Rgs 21 d., 20:25
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 4058
Atsiprašau, išjungtų magnetų faktas iš kažkur kitur matyt užsifiksavęs.
Į viršų
Kiras
2010 Rgs 21 d., 20:41
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
auktis rašė ...

toms kelioms linkusioms akimirkoms iki žemės, kuro galėjo pakakti sistemoje, siurblyje ar pan.

Na taip, sutinku.

Matyt variklis sustojo nuo smūgių į medžius. O tų smūgių, atrodo, buvo nemažai.
Kapitonas V.Morkus:
80 metrų linijoj, kurioj krito "Lituanika", nukirsta šeši medžiai sekančio storumo: 25, 35, 40, 20, 25 ir 28 cm. Iš lėktuvo likučių galima spręsti, kad laike katastrofos lėktuvas, atsimušdamas į medžių viršūnes, tuojau neteko sparnų ir visame greitume krito žemėn, išmušdamas gana didelę pailgą duobę.

Į viršų
Juozas
2010 Rgs 29 d., 20:03
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 359
Neretas atvejis, kai pilotas spėja išjungti magnetas. P. Šaltenio katastrofa su DC-3, A Cibarausko su Jak-55.
Į viršų
Nerijus Korbutas
2010 Spa 01 d., 22:38
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 4058
Va iš kur magnetų išjungimo faktas - taigi iš P.Šaltenio katastrofos/...
Į viršų
Nerijus Korbutas
2011 Vas 07 d., 10:36
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 4058
Pora straipsniukų išeivijos Karyje apie Lituanicos pašovimą:

Juozas Narakas - AR LITUANICA TIKRAI BUVO PAŠAUTA ?

Kostas R. Jurgėla - AR LITUANIKA TIKRAI BUVO PAŠAUTA?
Į viršų
Kiras
2011 Vas 09 d., 19:42
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Perskaičius Juozo Narako straipsnį, likau gerokai nustebęs. Siūlau palyginti porą citatų iš to straipsnio, su mano straipsnio "Lituanikos" pašovimo versija" citatomis.

J.N.:
Pagaliau, daleiskime, kad tokia stovykla buvo.
Kaip ji atrodo, manau, kiekvienas įsivaizduoja. Sargybinių bokštai ginkluoti kulkosvaidžiais, kurie pritaikyti šaudyti tik į žemės taikinius. Šaudyti į aukštį visai neįmanoma, nes trukdo bokštų stogeliai. Kad nakties metu geriau matytų tvoras, nedidelio galingumo prožektoriai, apšviečia netoliau kaip 200 metrų.
Tą naktį, kai į šiaurę nuo Soldino skrido Darius ir Girėnas, siautė didelė audra su smarkiu lietumi ir didele perkūnija. Lėktuvas turėjo laikytis galimai didesniame aukštyje. Dabar, pagalvokime, kokios galimybės stovyklos sargybiniams pataikyti į lėktuvą, esantį kažkur debesyse, neturint nei galingų prožektorių, nei kulkosvaidžių su taikikliais apšaudyti ore judančius taikinius.
G.K.:
Bet kulkosvaidis – žemės taikiniams skirtas ginklas, turintis lafetą ar stovą. Tai kaip juo šaudyti į lėktuvą?
Na, tikriausiai stovyklos sargybos bokštelyje būna įtaisytas kulkosvaidžio lizdas. Reikia manyt, kad jis turėtų būti nukreiptas šaudyti žemyn, pvz., jei kalinami asmenys bandytų pabėgti, liptų per tvorą ar pan. Juk koncentracijos stovyklų niekas nesiruošia pulti iš oro (bent jau 1933 metais tai tikrai), tai ir gynyba tam neturėtų būti numatyta. Vadinasi, jei atsitiktų nenumatytas atvejis: kažkoks nežinomas lėktuvas skraido virš stovyklos, būtų veikiama pagal aplinkybes.
Tačiau ar viskas taip paprasta? Sakykim, sargybinis kelia nuo lafeto kulkosvaidį į viršų. Betgi tai sunkus ginklas. Kaip jį šaudant į viršų nulaikyti ir dar pataikyti į greitai skrendantį lėktuvą?

J.N.:
Kulkų atradimas lakūnų kūnuose taip pat susiduria su nemaža problema. Palyginus su viso lėktuvo kvadratūra, lakūnai užima labai mažą plotą. Jeigu jau buvo į juos pataikyta ties stovykla, tai pats lėktuvas turėjo būti visas suvarstytas kulkų ir jis turėjo nukristi pataikymo vietoje, o dabar, jis atsidūrė net 7 km. į pietus nuo Soldino
G.K.:
Yra nemažai gandų, kad buvo sužeisti patys lakūnai. Bet pagalvokime, ar lengva pataikyti į lėktuve sėdintį lakūną? „Lituanikos“ sparnų plotas beveik 28 kvadratiniai metrai. Dar apie 7 kv. m sudaro lėktuvo fiuzeliažas, apie 5 kv. m – stabilizatorius. Viso iš žemės matomo lėktuvo plotas sudaro apie 40 kv. metrų. Tuo tarpu sėdinčio žmogaus kūno plotas tik apie 0,5 kv. m. Taigi žmogaus plotas apie 80 kartų mažesnis nei lėktuvo. Jeigu į skrendantį lėktuvą gana sunku pataikyti, tai į jame sėdintį lakūną, į tokį mažą plotelį – praktiškai neįtikėtina.

Gali atrodyti, kad buvo "nusirašinėjama". Tačiau galiu prisiekti, kad nei išeivijos "Kario", nei J.Narako minčių niekada iki šiol nebuvau skaitęs. Šie šaltiniai man nebuvo prieinami.
Taip jau gaunasi, kad logiškai protaujant, mintys beveik sutampa ir išvados išsirutulioja panašios.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook