Klausimas dėl variklio galios įvairiuose režimuose ir mane domina seniai - juk labai dažnai įvairioje literatūroje to paties variklio galia nurodoma skirtingai.
Aviacinių variklių galia nurodoma jūros lygyje, ir tam tikrame aukštyje. Aukštuminių variklių galia didėjant aukščiui mažėja mažiau, neaukštuminių daugiau. Paprastai pateikiama lentelė, kurioje nurodoma galia, konkrečiame aukštyje, standartinės atmosferos sąlygomis. Konstruktorius, parinkdamas variklį, atsižvelgia į tai,kaip bus eksploatuojamas jo lėktuvas (dideliuose - mažuose aukščiuose).
Kadangi šį tą aš suprantu apie vidaus degimo variklius , tai buvo susije su auto ir vandens motoriniu sportu. Teko tai daryti , kad išgauti maksimalų galingumą tai yra maksimaliai panaudojant visų variklio mazgu patobulinimus , trumpiau tariant jų forsavimo laipsnį , kuris prilygsta Europinį lygį, Kalbant apie to meto vidaus vidaus degimo variklius ir jų evoliucionavimą pirmiausia , buvo su taip vadinamais apatiniu vožtuvų išdėstymu , tai yra vožtuvai , bei jū lizdai buvo viršutinėje dalyje cilindro, o cilindrų galva tiesiog sandariai užsandarina kartu su voztuvų lizdais palikdami vietos vožtuvų atdarymo eigai degimo kameroje (aukšesnė toje vietoje) Tai trukdė pakelti suspaudimo laipsnį cilindro degimo kameroje . O degamo mišinio įsiurbimas , bei išmetimo angos buvo cilindrų bloke . Vėliau visas paskyrstymo mechanizmas persikėlė į variklio galvutę , taip vadinami pakabinami vožtuvai aišku visas paskyrstymo mechanizmas ir įsiurbimo bei išmetimo angos bei kolektoriai tvirtinami prie galvutės. Tuom sumažino cilindrų galvutės degimo kameros tūri , pasiekdami didesnį suspaudimo laipsnį , galima jau buvo naudoti didesnio oktaninio skaičiaus bendziną ir ko pasekoje išvystomas daug didesnis variklio galingumas. Tai yra galingumo vienetas į svorio vienetą, kas aviacijoje labai aktualu. Kažkas parašė kad buvo pavadinime be vožtuvų , tai čia aišku eina kalba apie dvitakčius variklius kurie neturi vožtuvų, o tik tam tikrame cilindro aukštyje , išmetimo prapūtimo ir įsiurbimo angas . Dar galėjo įsiurbimas tiesiasi į karterį taip vadinamas zolotnykas , padidėja cilindro užpildymas kuro mišiniu , o nuo to ir variklio galingumas. Šie varikliai daug lengvesni nei keturtakčiai . Jeigu pataikiau ir yra noras sužinoti apie forsavimą klauskit . O propelerių tipus taip vadinamus keičiamo žingsnio , tai kuomet nuo kintančios traukos jėgos propelerio sparnų atakos kampas kinta. Yra kaip sraigtasparnių privestinas sparnų atakos kampų valdymas , gidraulikos pagalba . Dar padaromas propelerio sparnas taip vadinamu kintamo žingsnio kur mechaniškai niekas nejuda . Čia kinta traukos jėga nuo variklio apsisukimų ir užbėgamo oro sriauto tankumo ( lėktuvo greičio) nuo to priklauso kuri propelerio , pagal ilgį, dalis bus aktyvi , o kuri kavituojančiai praslystanti. Nes padaromas propeleris prie variklio ašies sąlyginai mažesnio žingsnio , o einant tolyn nuo variklio ašies link propelerio sparno galo žingsnis didėja. Pakilimo metu kuomet užbėgamo oro sriauto greitis yra mažas (oro tankis) aktyviai dirba pradžia propelerio prie variklio ašies , o galas propelerio kur žingsnis didelis kavituodamas praslysta nenaudodamas variklio galingumo. Kaip lėktuvas pakyla , sutankėja nuo greičio užbėgamas oro sluoksnis aktyviai dirba propelerio galas , o mažą žingsnį turinti propelerio dalis prie variklio ašies praslysta kavituodama nenaudodama variklio galingumo tik trinčiai su oro sriautu. Nežinau ar reikalinga šis mano aškinimas . Tai tik populiare savo kalba gal lengviau suprantama. Jeigu nereikalinga Galite ištrinti. Aišku areodinamikos procesai vandenyje vyksta tie patys ,kaip ore tik prie šimtą kartų mažesnių greičių.
Kažkas parašė kad buvo pavadinime be vožtuvų , tai čia aišku eina kalba apie dvitakčius variklius kurie neturi vožtuvų, o tik tam tikrame cilindro aukštyje , išmetimo prapūtimo ir įsiurbimo angas .
Painioji dvitaktį su keturtakčiu bevožtuviniu. Pagooglink "гильзовое газораспределение", informacijos pilna.
