Tiek Gavelis, tiek Gustaitis buvo baigę Ekol Supehjier de Eronautik. Galbūt, tai darė įtaką. Greičiausiai tam tikros konstrukcinės dalys turėjo būti pirktos Prancūzijoje, tai matyt tam ir yra prancūziški užrašai.
Pritariu Pijui: didele tikimybe, kad tokios dalys kaip amortizatoriai, ratai ir pan. buvo perkamos standartines.Kiek teko vartyti tarpukario ivairiu katalogu, susidare ispudis , kad pasiula tikrai buvo didele
Sveiki, pastebėjau keletą neatitikimų informacijoje apie šį lėktuvą. Visų pirma niekur neradau informacijos apie užpakalinį kulkosvaidį. Dokumentuose minimi iš viso 5 kulkosvaidžiai. Ginklavimo eiga man nežinoma, gal čia tik laikina buvo. Taip pat dėl greičio. 4000 m. aukštyje buvo pasiektas 411 km/h greitis.
Visų pirma niekur neradau informacijos apie užpakalinį kulkosvaidį. Dokumentuose minimi iš viso 5 kulkosvaidžiai.
Prastai ieškota Toks pat žvalgo Brauningas 35 ar 36, kaip ir ANBO-41.
Somnium rašė: Ginklavimo eiga man nežinoma, gal čia tik laikina buvo.
Buvo bombolaidis ir laikikliaipo sparnais, kuriuose galėjo būti pakabintas tam tikras kiekis vienokių ar kitokių bombų.
Somnium rašė: Taip pat dėl greičio. 4000 m. aukštyje buvo pasiektas 411 km/h greitis.
Nelabai supratau, kas ir kokiame darbe nurodė kolegos nuomone "blogą" greitį? Čia jau kolega reikėtų patikslinti, aiškiau nurodyti autorių, darbą ir sukritikuoti. Va tada ir argumentuotai atsakysime
Atsiprašau, kad nepamačiau punkto apie žvalgo valdomą stovą. Kalba eina apie pirmoje temos žinutėje nurodytą straipsnį http://www.plienosparnai.lt/page.php?58 Nesakau, kad blogas greitis, bet gal čia klaida. Mano šaltiniai nurodo skirtingą greitį ir čia smulkmena, visai ne kritika Įdomesnė citata iš štabo dokumento: "...Anbo VIII, kurio prototipe teoretinis didžiausias greitis apie 375 km/h. Žinant kaip gaunamas visų Anbo didžiausias greitis ir į šio paskutiniojo tipo faktiną didžiausią greitį tenka žiūrėti su dideliu rezervu."
Ką gi, vienur kalba apie teorinį greitį, kitur apie greitį bandymų metu. Greitis labai skyrėsi priklausomai nuo aukščio, o prototipų visada buvo didesnis nei serijinių. Sakyčiau, reikėtų pagarsinti pavardėmis rašto autorius diskusijos labui O geriausiai būtų visas kelių puslapių dokumentas
Įdomu būtų sužinoti kaip tas didžiausias greitis gaunamas. Ar tik ne pakilus į 4-5 km aukštį. Nors teko matyti tokius pasakymus, kad Lietuvos sąlygomis reiktų veikti per pus mažesniame aukštyje ir atmesti maksimalius lėktuvų greičius, kurie nebus pasiekiami skrendant žemiau. P. S. nemanau, kad čia gausis diskusija
Įdomu būtų sužinoti kaip tas didžiausias greitis gaunamas. Ar tik ne pakilus į 4-5 km aukštį. Nors teko matyti tokius pasakymus, kad Lietuvos sąlygomis reiktų veikti per pus mažesniame aukštyje ir atmesti maksimalius lėktuvų greičius, kurie nebus pasiekiami skrendant žemiau. P. S. nemanau, kad čia gausis diskusija
Kol kas tai diskusija tikrai nesigaus, nes tamsta neskaitote straipsnio, kurį pats komentuojate:
2. Didžiausias horizontalus greitis
Greičio bandymas prie Žemės buvo atliktas 3 km bazėje esant atmosferiniam slėgiui 769 mm, temperatūrai – 12,8°C ir šoninio vėjo 2 m/s. Bazė buvo perskrista įvairiais greičiais keletą kartų. Iš greičio rodyklės parodymo ir tikrojo greičio prie žemės nustatyta greičio rodyklės paklaidos. Greitis aukštumoje matuotas pagal greičio rodyklę. Pagal standartines atmosferos sąlygas, horizontalus didžiausias greitis gautas:
Prie Žemės, esant propelerio sūkiams 2600 aps/min (pastovūs sūkiai) 342 km/val 1000 m aukštyje didžiuoju prop. žingsniu 364 km/val 2000 m aukštyje –“– 373 km/val 3000 m aukštyje –“– 376 km/val 4000 m aukštyje –“– 384 km/val 5000 m aukštyje –“– 411 km/val
Siūlyčiau susirasti visą A.Gamziuko straipsnį 1992 m. Plieno sparnuose ir atidžiai perskaityti
