Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
JG52 rašė ...
Bet... Na negi manote, kad sekstantą būtų ėmę net nebandę, nežinodami ar galės juo tinkamai naudotis? Įrankis nėra toks mažas. kad be tikslo "mėtytusi" ankštoje kabinoje.
Pasiduodu. Sutinku, kad S.Darius sekstantą pasiėmė tikėdamasis juo pasinaudoti. Beje, kategoriškai aš to ir neneigiau, straipsnyje rašiau, kad yra spėjimas:
Kyla klausimas – kodėl? Čia galimi įvairūs spėliojimai. <...>Pasiruošimo skrydžiui metu, Darius nebandė vykdyti astronavigaciją iš lėktuvo – apie tai nėra jokių užuominų jo dienoraštyje. Naktį tai tikrai – nes nevykdė jokių naktinių skidimų. Atlikti astronominius stebėjimus iš skrendančio lėktuvo – ne tas pat kaip nuo žemės.
Visiškai pritariu Pruncės nuomonei, kad iš "Lituanikos" kabinos matomumas labai ribotas (astronavigacijai). Jau esu rašęs, kad su sekstantu nustatant šviesulio aukštį (pvz. Saulės) reikia matyti ir Saulę ir horizontą vienu metu.
Prunce rašė ...
O iš "Lituanica" kabinos matomumas buvo geras tik į priekį ir šiek - tiek į priekį ir šoną. Atgal matomumas labai ribotas, o į viršų ir atgal bei žemyn - visai nebuvo (žemyn 0 tik per šoninius langelius. Jei reikia, galiu grafiškai tai įrodyti.
Ne dėl įrodymų, bet būtų įdomu, jei įdėtum brėžinukų su matomumo kampais iš lakūno vietos. O aš galėčiau pateikti kokiu azimutu ir kokioje altitudėje danguje buvo Saulė ir Mėnulis tam tikru skridimo momentu. Tada galėtume pamodeliuoti ar su sekstantu buvo įmanoma nustatyti iš Dariaus vietos šviesulių (Saulės, Mėnulio) padėtis.
Tiesa, buvo langelis virš pilotų galvų. Tik nežinau, kiek buvo galima juo naudotis praktiškai.
Langelis buvo tik "Belanca" lėktuve. "Lituanica" jis buvo jau virš pagrindinių bakų ir, kiek galima suprasti, prie jo prieiti nebebuvo įmanoma. O dar, jei gerai pamenu, "Plieno sparnų" numeryje apie lietuvių transatlantinius lėktuvus buvo kritinis straipsnis apie mūsų išleistą plastikinį "Lituanica" modelį, kurį parašė, berods, S. Štulas. Ir ten aiškiai buvo parašyta, kad"stiklinį astronavigacinį liuką ant stogo turėjo tik "Bellanca". "Lituanicoje" jis buvo uždengtas skardos lakštu". Taigi, kad pro ji visiškai nieko nebuvo galima matyti. Dėl grafinio vaizdelio teks palaukti savaitgalio. Dabar esu smarkokai užsiėmęs.
P.S. drįstu užsiminti , kad V.Kensgailos atstatytoje Lituanikoje, jos brėžiniuose (kuriuos galima rasti ir šioje svetainėje) langelis yra. Kiek pamenu, šio langelio fragmentas yra ir tarp eksponuojamų nuolaužų. Chm, keistai kažkaip viskas...
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Prisipažįstu, klydau galvodamas, kad iš "Lituanikos" būtų buvę labai sunku vykdyti astronavigaciją. Pažaidžiau su žemėlapiais bei planetariumu ir sumodeliavau situacijas. Taigi, iš eilės.
1. Praskrendant pro Grand Manon salą. 1933 07 15, laikas 14:20 GCT (Grinvičo) Geografinės vietos koordinatės 44:36N, 66:15W Skridimo kursas 54° Saulės azimutas 119°, altitudė 54°
Iš 119° atimam skridimo kryptį 54°, gaunasi 65°. Vadinasi Saulė matysis dešinėje pusėje, 65° nuo lėktuvo išilginės ašies, 54° aukštyje. Galvoju, kad per "Lituanikos" langus tokiu kampu Saulė matysis.
2. Niufaundlendo salos pradžia (ten kur padėtas kryžiukas)
1933 07 15, laikas 17:41 GCT Geografinės vietos koordinatės 48°N, 59:15W Skridimo kursas 63° Saulė Az 225°, Alt 57°
Saulė 162° į dešinę nuo lėktuvo ašies (nosies), arba 18° nuo lėktuvo uodegos. Saulės pozicija nematoma iš lėktuvo, nekeičiant skridimo krypties.
3. Atlantas, 1933 07 15, laikas 22:26 GCT Geografinės vietos koordinatės 51°N, 48:15W Skridimo kursas 71° Saulė Az 296°, Alt 7°
Besileidžianti Saulė yra per 225° nuo lėktuvo kurso. Arba kitaip tariant 135° į kairę nuo lėktuvo nosies (arba 45° nuo lėktuvo uodegos į kairę). Iš S.Dariaus vietos per šoninį langą atsigręžus atgal žemai po sparnu (7° virš horizonto) Saulė matytųsi.
4. Atlantas, 1933 07 16, laikas 1:00 GCT Geografinės vietos koordinatės 52°15'N, 42°W Skridimo kursas 74°
Saulė nusileidusi, Mėnulis nepatekėjęs. Astronavigacija galima tik pagal žvaigždes.
5. Atlantas, 1933 07 16, laikas 4:00 GCT Geografinės vietos koordinatės 53°15'N, 35°W Skridimo kursas 80°
Patekėjusi Mėnulio delčia Az 86°, Alt 22° Mėnulis praktiškai pagal skridimo kryptį (6° dešinėje nuo lėktuvo nosies). Puikiai gali būti matomas iš lėktuvo.
6. Atlantas, 1933 07 16, laikas 7:00 GCT Geografinės vietos koordinatės 53°40'N, 26°W Skridimo kursas 88°
Tekanti Saulė Az 67°, Alt 10° Kairiau lėktuvo 21°. Gerai matoma.
7. Atlantas, 1933 07 16, laikas 10:00 GCT Geografinės vietos koordinatės 53°35'N, 17°W (su sąlyga, jei "Lituanika" nepasuko link Škotijos, kaip kad yra spėjama) Skridimo kursas 95°
Saulė Az 112°, Alt 41° Dešiniau lėktuvo 17°. Gerai matoma.
Išvados: Iš septynių pozicijų penkiose nustatyti reikiamo šviesulio koordinates danguje nebūtų problemų. Bet čia teoriškai. Kaip sakoma teoriškai - arklys, praktiškai - nesikelia Jeigu netrukdė debesuotumas. Tačiau neįtikėtina, kad visą skridimo laiką būtų buvę tokie debesys, jog nei Saulės, nei Mėnulio visiškai nesimatytų. Išeitų, kad iš "Lituanikos" astronavigaciją buvo galima vesti.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Prunce rašė ...
O gal jis buvo pasiimtas priverstinio tūpimo ant vandens atvejui,
Sunkiai įtikėtina versija. Kam sekstantas reikalingas avariją patyrusiam lėktuvui? Nustatyti ir po to pranešti savo koordinates, šaukiantis pagalbos? O kuo pranešti? Radijo "Lituanika" neturėjo... O ir pasinaudoti tuo sekstantu bei visomis astronavigacijos lentelėmis ("tabelėmis") po niurkos į vandenį būtų buvę problematiška.
Apie avarinį "Lituanikos" tūpimą vandenyne esu rašęs šioje žinutėje„Lituanikos“ tūpimas vandenyne. Tikriausiai gal ir ne viskas taip klostytųsi, kaip esu aprašęs. Čia mano samprotavimai. Galbūt, kiti išmąstytų kitokį scenarijų. Galbūt...
Na Nijoles Dariutes - Mastarienes knygoje buvo rasoma, kad Darius, astronavigaciaj, naudotusi tik tuo atveju,jei paklystu,ar imtu kompasas rodyti klaidingai. Bet,to matyt neprireike. Kompasas veike gerai, nuo kurso nebuvo nukrype. Ir ju skrydis juk ivertintas II vietoje, kaip tiksliausias, skridimas nenutupiant.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Robitt rašė ...
Ir ju skrydis juk ivertintas II vietoje, kaip tiksliausias, skridimas nenutupiant.
Įvertintas, tai įvertintas... Ta proga keletas klausimų.
1. Kas taip įvertino? 2. Kokiais kriterijais remiantis vertinta ir kaip nustatyta, kad II vietoje? 3. Jei Darius su Girėnu antri, Č.Lindbergas, berods, - pirmas, o tai kas tada trečias? 4. Kaip įvertintas tą pat dieną (1933 07 15-16) V.Posto skridimas? Jis atskrido tiksliai iš Niujorko Floydo Bennetto aerodromo į Berlyno Tempelhofo aerodromą. Tai ką, jo skridimas tikslumo atžvilgiu prastesnis nei "Lituanikos"?
, kad V.Kensgailos atstatytoje Lituanikoje, jos brėžiniuose (kuriuos galima rasti ir šioje svetainėje) langelis yra. Kiek pamenu, šio langelio fragmentas yra ir tarp eksponuojamų nuolaužų. Chm, keistai kažkaip viskas... 
