Na, kolegos iš kitų forumų Il-2 tokiu nepažeidžiamu nelaiko. Būtų įdomu rasti rimtos informacijos su aiškiai pagrįstais duomenimis apie jo šarvų privalumus ir trūkumus.
Na, kolegos iš kitų forumų Il-2 tokiu nepažeidžiamu nelaiko. Būtų įdomu rasti rimtos informacijos su aiškiai pagrįstais duomenimis apie jo šarvų privalumus ir trūkumus.
Aš taip pat nelaikau. Sovietinė propagandos mašina šį lėktuvą pavadino skraidančiu tanku. Galėčiau sutikti su minėtu teiginiu, tik ne dėl nepažeidžiamumo, bet dėl svorio (sunkus kaip tankas). O jeigu rimtai, tai vokiečiai jį laikė sunkiai numušamu. Čia jau nebe mano, o Liuftwafės specialistų nuomonė. Rezultatyviausio Liuftwafės piloto E. Hartmo, suvestinėje, iš 352 numuštų lėktuvų, Il-2 tik 23. O jis buvo laikomas geriausiu Il-2 ekspertu. Taigi su skaičiais nepasiginčysi... Radęs laiko, galėčiau parinkti medžiagos apie minėtą lėktuvą. Juo labiau, kad jis truputį susijęs su Lietuva, tiksliau su Karo aviacijos dirbtuvėmis.
eppapanzer geras straipsnis,trumpai aprašytos lėktuvų galimėbes prieš tankus,taip pat situacija Lietuvoje ir apie Il-2 apie kuriuos taip diskusijos paskutiniu metu virė
Būtų labai įdomu. Mintis dėl sunkumų kovoti su Il-2 labai įdomi, tiesiog neskaičiau Hartmano prisiminimų ir man ši mintis nauja. Tikrai, jeigu toksai asas sako kad juos numušti sunku, vadinasi taip ir yra. Ko gero čia įtakos turėjo ir šaulio 12,7 mm UBT? Gerbiu visus kolegas, bet jūsų (ar tavo, jeigu pačiam tai priimtina) kolega Juozai kompetencija ir žiniomis visiškai neabejoju. Be jokios piktos valios ar sarkazmo sakyčiau kad Hartmano atveju skaičius gali pasakyti ir kitką. Pvz., įdomu kiek iš numuštų lėktuvų yra naikintuvų ir kiek žemės taikiniams atakuoti skirtų lėktuvų, kaip jie išsidėstę pagal metus ir šalis. Sąsajos su Karo aviacijos dirbtuvėmis domina be galo. Nekantriai lauksim paaiškinimo!
<...>Rezultatyviausio Liuftwafės piloto E. Hartmo, suvestinėje, iš 235 numuštų lėktuvų, Il-2 tik 23.
Korektūros klaida turbūt: E.Hartmano pergalių skaičius yra 352 BTW, labai rekomenduočiau knygą apie jį "The Blond Knight of Germany", lengvai ir labai įdomiai skaitosi. Ten yra minima, kad Il-2 numušinėti reikia būtent iš apačios, taikyti į tepalo radiatorių Ir labai teisingas principas: žaibiška ataka iš aukštai, panaudojant aukščio (=greičio) privalumus, nesivelti į menevrinį mūšį, vėl į viršų kol yra greitis ir dairytis toliau; rekomenduotina to pačio taikinio pakartotinai neatakuoti, nes tai pavojinga - priešas jau išgądintas.
Na, žiūrint kokių žemės priešlėktuvinių priemonių. Patrankos sviediniai yra padaryti taip, kad daugiausia nuostolių lėktuvams padaro ne pats sviedinio pataikymas, o jo skeveldros. Todėl zenitiniai sviediniai automatiškai arba gamyklose yra nustatyti sprogti tam tikrame aukštyje. O nuo kontakto jis gali ir nesprogti. O Il- ai, kaip žinia, skraidė žemai. Tai kad patrankos šiuo atveju netinka. Kol nusiimsi automatą ar kulkosvaidį, 10 - 50 m aukštyje skrendantis lėktuvas, kad ir nelabai greitas, jau bus nuskridęs apie 2/3 - 3/4 matymo lauko, kol nusitaikysi - ir pėdos atauš. O ir pataikymas į tepalo radiatorių dar nereiškia, kad lėktuvas subyrės iškart. Tepalas žaibiškai neišteka, o per tas 1 - 2 minutes galima dar ir nusileisti už kokių 10 - 20 km nuo pamušimo vietos. Pakeitei radiatorių ir vėl lėktuvas skrenda į mūšį, o Hartmanas jau pergalę užsirašė. Ir tai ne mano mintys, o panašių vaizdelių ir nutikimų ne vienas aprašyti ne tik tarybinėje, bet ir lenkų bei čekų literatūroje.