Tik pamastymai: 1. Bakų svoris permanentinis. Kanistrai išskrenda lauk paskui sunaudotą benziną. Išmetus visus kanistrus lėktuvas lengvesnis nei lėktuvas su padidintu baku. 2. Galbūt virš pagrindinio bako buvo konstrukcinių elementų, dėl kurių, aukštinant baką, būtų reikėję sudėtingos bako formos. O tai mažina patikimumą ir didina masę. Bako ilginimas galėjo būti nepriimtinas dėl svorio centro pasislinkimo atgal.
1. Tokiu atveju tų kanistrų galėtų būti dar daugiau, o pagrindiniai bakai dar mažesni. Kita vertus, "terliotis" su tais kanistrais skrydžio metu, ankštoje kabinoje.... O ir didesnis bakas (kiek didesnis aliuminio sienelių plotas) ne kaži kiek svorio pridėtų. Be to, sudėtingiausias išbandymas - pakilimas. O atskirai kanistruose "įpakuotas" benzinas tikrai sudarytų didesnį svorį, nei tiesiog didesnis bakas. Jau pakilus ir skrendant nebėra didelės reikšmės dėl lėktuvo palengvėjimo atsikarčius balasto - tuščių kanistrų. T.y., išmestų tuščių kanistrų svorio nauda neatstotų rizikos, lėktuvui keliant kelis šimtus kg atskirai "supakuoto" kuro. Tuo labiau, kaip minėjau, ta palengvėjimo nauda skrendant nebebuvo tokia aktuali. 2. Visai gali būti. Iš S.Dariaus dienoraščio matyti, kad problemų su lėktuvo centruote tikrai buvo.
Tokiu atveju tų kanistrų galėtų būti dar daugiau, o pagrindiniai bakai dar mažesni.
Tokiu atveju bakai gali nebeužtikrinti plūdurumo.
O ir didesnis bakas (kiek didesnis aliuminio sienelių plotas) ne kaži kiek svorio pridėtų.
Iš foto atrodo, kad bakas rinktas ant kampainių. Taigi skaičiuojam ir kampainių svorį. Be to, tonos benzino teliuskavimas tokio svorio lėktųvą gali nuvaryti į kapus žaibiškai, pertvaros bake būtinos. Netvirtinu kad sumoj viskas sunkiau nei 27 tušti kanistrai, bet ir vien į aliuminio plotą nesusiveda.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
JG52 rašė ...
Kita vertus, "terliotis" su tais kanistrais skrydžio metu, ankštoje kabinoje.... O ir didesnis bakas (kiek didesnis aliuminio sienelių plotas) ne kaži kiek svorio pridėtų. Be to, sudėtingiausias išbandymas - pakilimas. O atskirai kanistruose "įpakuotas" benzinas tikrai sudarytų didesnį svorį, nei tiesiog didesnis bakas. Jau pakilus ir skrendant nebėra didelės reikšmės dėl lėktuvo palengvėjimo atsikarčius balasto - tuščių kanistrų. T.y., išmestų tuščių kanistrų svorio nauda neatstotų rizikos, lėktuvui keliant kelis šimtus kg atskirai "supakuoto" kuro.
Visiškai pritariu JG52. Dar galima pridėti, kad ta "terlionė" kabinoje (prijungiant rankinį siurblį ir juo perpumpuojant benziną į pagrindinį baką) yra pavojinga ir gaisro atžvilgiu.
Dėl plūdrumo - tai paprasčiau būtų paimti guminę valtelę. Tas plūdrumas vandenyne (ne ežere!) labai sąlyginis ir, manau, labai trumpalaikis dalykas. Jei iš viso įmanomas. Įtariu, variklis nusvertų ir lėktuvas gana greit nunirtų. Čia jau priklauso nuo lėktuvo centruotės. Tikrai netikiu, kad ant vandens nutūpęs lėktuvas (su sąlyga - kad nutūpta sėkmingai: be lūžimų, drobės plyšimų, esant ramiam bangavimui, geram matomumui, nekapotavus ratais kliudžius vandenį,...) ilgai išsilaikytų vandens paviršiuje. Ne tokia paskirtis, ne laivas vis-gi....
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Pamąstymus apie "Lituanikos" plūdrumą jau esu rašęs šioje pačioje temoje anksčiau. Aišku, tą situaciją gali kiekvienas įsivaizduoti skirtingai, bet man atrodo tai yra labai menka išsigelbėjimo - išlikimo - išgyvenimo galimybė.
Pamąstymus apie "Lituanikos" plūdrumą jau esu rašęs šioje pačioje temoje anksčiau. Aišku, tą situaciją gali kiekvienas įsivaizduoti skirtingai, bet man atrodo tai yra labai menka išsigelbėjimo - išlikimo - išgyvenimo galimybė.
Pritariu. Nebent, lėktuvas turėtų būti su kranu nuleistas į vandenį. Atkreipkite dėmesį į tai, kolegos, kaip išdėstyta "Lituanikos" važiuoklė. Mano supratimu, nusileisti ant vandens nekapotavus... na nežinau, nežinau...
Tarpas tarp bakų ir liemens viršaus paliktas tam, kad nusileidus į vandenį, būtų galima pralįsti už bakų. Pagrindinis lėktuvo svoris priekyje, todėl jis plūduriuotų iškėlęs uodegą, variklis, o tikriausiai ir kabina, atsidurtų po vandeniu. Taigi būtina atsidurti virš bakų. Tam ir reikalingas tarpas.
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1313
Nusileidimų į vandenį yra buvę - pavyzdžiui, Byrdo Fokker C-2 "America" 1927 metais: http://www.check-six.com/Crash_Sites/America-NX206.htm Lėktuvas leisdamasis nuplėšė važiuoklę, sulankstė uodegą, bet liko plūduriuoti pasinėręs iki sparno.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Juozas rašė ...
Tarpas tarp bakų ir liemens viršaus paliktas tam, kad nusileidus į vandenį, būtų galima pralįsti už bakų. Pagrindinis lėktuvo svoris priekyje, todėl jis plūduriuotų iškėlęs uodegą, variklis, o tikriausiai ir kabina, atsidurtų po vandeniu. Taigi būtina atsidurti virš bakų. Tam ir reikalingas tarpas.
Juozai, iš kur šis teiginys? Kokiuose šaltiniuose apie tai rašyta?
.