Keistokai skamba teiginys apie kulkosvaidžiu besišvaistantį lakūną. Toks įspūdis, kad gynėsi nuo šakėmis puolančių ūkininkų. Prmas lakūnams kilęs klausimas buvo: "Kur nusileidom?" Kadangi tai buvo Vokietijos pasienis, sunkiai tikėtina, kad nors vienas smalsuolis nemokėjo vokiškai. Vadinasi bent jau kokioje valstybėje nusileido, išsiaiškino greit, ir pagrindo nerimauti nebuvo. O kokie buvo vokiečių santykiai su civiliais Lietuvos gyventojais, žino visi (klestinti mainų prekyba - lašiniai, sviestas, kiaušiniai ir pan. iš vienos pusės, ir cigaretės, muilas, degtukai, šokoladas it t.t. iš kitos pusės). Taigi lakūnas su kulkosvaidžiu prieš kaimiečius?.. Toliau dar įdomiau. Turėdamas vos ne miniatiūrinę armija - būrį šaulių (dėl karo veiksmų Lenkijoje, šauliai buvo ginkluoti), kulkosvaidį, nieko geresnio nesugalvojo, kaip plikti lėktuvo apsaugai vieną iš įgulos narių - svetimos valstybės kariškį, užuot palikęs ką nors iš šaulių būrio. Negi neatsirado keleto (ginkluotų) vyrų lėktuvui pasaugoti. Ir dar tas susirašnėjimas tarp įgulos narių, lėktunvo užminavimas. Jeigu įgula būtų norėjusi sunaikinti lėktuvą, būtų užtękę ir degtukų. Policininko psisėdėjimas prie butelio, taip pat kelia abejonių, tačiau nėra taip jau neįtikėtina. Vokiečių lakūnai visada mėgo išlenkti tarelę - kitą. Kad ir su policijos viršininku... Pastarąjam apie tai pasakoti nebuvo kaip, tai ir teko sugalvoti ką nors tokio.
Šauliai buvo, jis juos paminėjo, bet vėliau jie iš pasakojimo, paslėpti su kulkosvaidžiu "už kalnelio", kažkur išgaravo. Tikriausiai kantriai laukė, kol atnešė "apgauto" vokiečių karininko laiškelį ir puskarininkis "pasidavė". o gal ten ir pasiliko gulėti ir tebebudi dar šiandien
"27 września 1939 r. Prototyp samolotu PZL 46 Sum by nie dostać sie w ręce Niemców, odleciał z oblężonej Warszawy w Kierunku Litewskiej stolicy, Kowna . Po przekroczeniu granicy polsko-litewskiej samolot został przechwycony przez dwa litewskie myśliwce Dewoitine D 501L i odeskortowany na lotnisko w Kownie." Wojciech Niewęgłowski
