Gerbiamas kolega sky76v prakalbo apie duraliuminį. Juk tai nėra tas pats, kas komisijos minimas "aliuminijus", ar būtent čia siūlote įžvelgti komisijos neapsižiūrėjimą? O kam bakus gaminti iš brangesnio (ir sunkiau formuojamo) duraliuminio, nebent jie kartu yra kažkokios lėktuvo laikančios konstrukcijos? Gink Dieve, nepagalvokit, kad aš kabinėjuosi. Man tiesiog smalsu. Pridūrimui, drįstu prezumuoti, jog lakūnas Vladas Morkus gerai žinojo apie pėdas, kadangi iki 1920 m. Lietuvoje nebuvo metrinės sistemos, o buvo naudojama kaip tik imperinė, rusiška matų sistema. Greitosiom suradau, jog pėdos, tiek rusiška, tiek britiška, tokios pačios - 0,3048 m. Iki plačių apibendrinimų nepatraukiu, dovanokit už lindimą į akis.
o gerb. A.Gustaičio vadovaujama komisija nežino, kad aliuminis nerūdija?
Atsiprašau, bet jau kelintas pasisakymas apie tai šiame forume. Taip, iš mokyklos kurso žinom, kad aliuminio oksidas padengia metalą plėvele, kuri stabdo tolimesnę koroziją. Bet ai yra normaliomis sąlygomis. O ar žinote, kad: „Duraliuminis, ypač po grūdinimo ir sendinimo, yra kur kas mažiau atsparus korozijai nei techninis aliuminis.“ Ir kaip šis metalas reaguoja į sąlytį ne tik su oru ir jo drėgme, bet su nuolat besikeičiančiu visu kompleksu: benzinu, vandeniu, oru?
Normaliai reaguoja, be šalutinių produktų. Gan prastai elgiasi su šarmais, bet jų, kiek žinau, benzino bake nebūna. Tiek su rugštimis, tiek su benzinu aliuminis elgiasi gan ramiai ir "rūdžių" nepalieka. Aš tame įžiūriu šiokį tokį lingvistinį netikslumą "Oficialiam akte". Komisija, reik manyt, nebuvo chemikai, ir žodžio tikroji prasmė savąja chemine sąvoka jiems žinoti nebūtina. Juo labiau, kad tas netikslumas negalėjo pakeisi ar kažkaip nulemti komisijos išvadas. Faktas vienas - karbiuratorius ir benzino filtras nebuvo skaidrūs, ir to pakanka. (nebent jeigu mes numanytume komisijos nenagrinėtą diversijos versiją... stipriai abejoju). Straipsnio autorius labai korektiškai pamini, kad "Tikslumo dėlei reiktų pasakyti, kad aliuminis nerūdija (aliuminio korozija vyksta tik prie tam tikrų sąlygų)", jam priekaištų būti negali. Straipsnis puikus, ir labiausiai mane žavi savo konkretumu ir minčių aiškumu. Mane, kaip seną vairuotoją, ir su varikliais nemažai prasitampiusią personą, domina kitas klausimas. Ar lėktuvuose buvo numatytas benzino padavimo perjungimas į "rezervą", ir kur buvo to rezervo dislokacija. Klausiu dėl to, kad antžeminėse priemonėse yra labai dažnas atvejis, kai kurui einant į pabaigą, karbiuratorius prisiryja smulkių drožlių, purvo ir nuosėdų. Kitaip - " išvažinėk baką iki dugno ir plauk karbiuratorių". Kiek pamenu, beveik visada išvažiavus iki nulio kuro baką tekdavo keisti kuro filtrą. O požymiai į pabaigą labai jau panašūs, čiaudi, trūkčioja, netraukia, ir kartais išvis užgęsta, ypač kai bakas ilgai neplautas ir pririnkęs kondensato. Ar galėjo taip būti, kad koją lakūnams pakišo labai žemiška problema - jie niekada nebuvo susidūrę su "tuščiu" kuro baku, su baku, kuriame kuro pakaktų dar valandai variklio darbo, tačiau variklis jau "virškina" visa tai, kas buvo papuolę į baką per paskutinius kelis ar keliolika metų ir nenori dibti? Man pirmą kartą su tuom susidūrus - "meistrai" Vorošilovgrade pusę variklio išardė ir gedimo nerado, pakeičiau filtrą už pusantro rublio ir nuvažiavau.
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad Lituanicos bakai ir apskritai visa kuro tiekimo sistema buvo visiškai nauji. Tačiau, tai dar nereiškia, kad juose negalėjo likti gamybinių šiukšlių t.y. aliuminio drožlių ir t.t. Sakyčiau, net labai tikėtina. Bet vargu ar ten spėjo prisikaupti nuosėdų, vandens ir t.t.
Ar lėktuvuose buvo numatytas benzino padavimo perjungimas į "rezervą", ir kur buvo to rezervo dislokacija.
Lituanica turėjo 6 benzino bakus. Du didieji liemenyje, keturi sparnuose. Perpumpavimui buvo įrengtas rankinis siurblys. Lieka neaišku ar reikėjo perpumpuoti benziną iš sparnų į liemens bakus, ištuštėjus pastariesiems ar tiesiog atsukti "kraniuką" ir benzinas "samatioku" tekėdavo į liemens bakus, o gal iškart į karbiuratorius? Vamzdyno būta gausaus, nes buvo galimybė, gedimo atveju perpumpuoti benziną iš vienų bakų į kitus ir t.t. Rezervas - 27 benzino skardinės, kurių kiekvienoje tilpo po 18.9 ltr. Jos buvo tiesiog sukrautos ant bakų ir supilamos rankomis į didžiuosius liemens bakus. Jų katastrofos vietoje nerasta. (Bent aš taip manau peržiūrėjęs ATVEŽTŲ Į KARO MUZIEJŲ LĖKTUVO DALIŲ IR LAKŪNŲ ASMENINIŲ DAIKTŲ SĄRAŠĄ 1933 M. nuorašą, spausdintą : N.Dariūtė, A.Gamziukas, G.Ramoška - Darius ir Girėnas. Dokumentai psl. 131-135
Beje, gal metas keltis su šia tema į tam tinkamą skyrių?
