Vrš. Konstantinas Liuberskis gimė 1913 m. liepos 23 d. Stungių k., Žagarės vlsč., Šiaulių aps.
1930 m. baigė Žagarės progimnaziją, o 1932 m. gegužės 1 d. priimtas į Karo aviacijos mokyklos Puskarininkių lakūnų skyrių. Stažuotės metu skrendant lėktuvu „Albatros" C. III su žvalgu ltn. Kaupu, 2000 m aukštyje įskrido į debesis. Nesugebėjęs suvaldyti lėktuvo, pateko į suktuką. Tik žvalgui ltn. Kaupui iššokus parašiutu ir pasikeitus lėktuvo centruotei, pavyko įveikti suktuką.
1934 m. lapkričio 1 d., baigęs Karo aviacijos mokyklą, paskirtas į tarnybą 3-iojoje bombonešių eskadrilėje Zokniuose.
1935 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Kaune vykusioje aviacijos šventėje.
1936 m. gegužės 24 d. karo aviacijos šventėje skraidė kartu su žvalgu ltn. Žižiu - lėktuvu Ansaldo A. 120 demonstravo eskadrilės rikiuotėje aerodromo ir kitų taikinių puolimą.
1937 m. birželio mėn. baigė aklojo skraidymo mokymą ir gavo pirmos eilės karo lakūno vardą.
1939 m. lapkričio 1 d. parado metu skrido į Vilnių. Perkeltas tarnauti į 5-ąją (naikintuvų) eskadrilę.
1940 m. kovo 16 d. suteiktas viršilos laipsnis, o rugpjūčio 28 d. apdovanotas garbės ženklu „Plieno Sparnai". Po dviejų mėnesių, likviduojant Lietuvos karo aviaciją, išleistas į atsargą. Karo aviacijoje skraidė 695 val. Vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių finansų inspekcijoje. 1944 m. Žagarėję sprogusios bombos skeveldrų sužeistas į koją. Gydėsi rusų kariuomenės ligoninėje. Po to gyveno Vilniuje ir dirbo Šv. Jokūbo ligoninėje. Čia buvo atpažintas ir vengdamas suėmimo persikėlė į Ramoškių k., Joniškio r. Dirbo žemės ūkio darbus.
1950 m. balandžio mėn. buvo areštuotas, bet varomas į Žagarės saugumą pabėgo į Tyrelio mišką, prie Juodeikių. Ten pateko į A. Juozapavičiaus tėvūnijos „Ąžuolo" būrį. Po priesaikos pasirinko „Žvainio" slapyvardį. K. Liuberskis nuo 1952 m. iki 1955 m. redagavo ir leido Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio Juozapavičiaus tėvūnijos laikraštėlį „Partizanų šūviams aidint". Nuo 1956 m. - „Partizanų šūvių aidą".
1955 m. rugsėjo 4 d. Tyrelio miške apnuodytas rusiškais „Neptūno" nuodais, įdėtais į maistą. Jį partizanams atnešė ryšininkas. „Neptūno" nuodų paveiktiems partizanams sutriko regėjimas, prasidėjo įvairios haliucinacijos, bet K. Liuberskis po keturių parų klajonių sugebėjo ateiti į Reibinių kaimą pas ryšininkę, kuri jį išslaugė.
1957 m. vasarą, susidūrus su milicininkais, K. Liuberskis dingo. Kitais duomenimis, 1959 m. partizanavo Šakynos, Kruopių apylinkėse, žuvo susidūręs su saugumiečiais, o jo palaikai užkasti Liepkalnių kaime. Krašto apsaugos ministras 2003 m. gruodžio mėn. patvirtino viršilos laipsnį Konstantinui Liuberskiui-Žvainiui (po mirties), Šiaulių apskr., Žagarės m., Prisikėlimo apyg., Juozapavičiaus tėvūnijos „Ąžuolo" būrio partizanui.
Žuvo 1969 m. spalio 2 d. Liepkalnio kaime ( dabartinis Akmenės rajonas ) karinės - čekistinės operacijos metu.
1912 07 17 Jokūbaičių k., Jurbarko vls., Raseinių aps. gimė Kasperas (Kasperavičius) Juozas. Baigė Jurbarko g-ją.
1933 09 18 priimtas į Karo mokyklos 2 aspirantų kuopą.
1934 pervestas į XVII laidos II kursą.
1935 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę.
1936 05 10 paskirtas 2 zenitinės baterijos vadovavimo būrio vadu.
1937 10 07 pakeltas į leitenantus.
1937 12 31 baigė Karo aviacijos mokyklą, suteiktas II eilės karo lakūno vardas, paskirtas į 6 eskadrilę Pajuostėje, Panevėžio aps.
Iki 1940 06 15 Juozas Kasperas Karo aviacijoje skraidė 336 val. 20 min.
1940 10 11 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviaeskadrilės vyresn. lakūnu žvalgu.
Kilus Vokietijos – SSRS karui su RA nesitraukė, o grįžo atgal į Lietuvą, kur pateko į vokiečių nelaisvę, kalintas karo belaisvių stovykloje Kėdainiuose, vėliau – Rytprūsiuose ir Austrijoje.
1941 10 grįžęs įsidarbino Subačiaus mstl. (Panevėžio aps.) kooperatyvo pirmininku.
1944 su šeima persikėlė į tėviškę, kur su broliu Antanu suimtas. Vežant į Raseinių saugumą brolis nušautas, jis sužeistas, gydytas ir saugotas Biliūnų ligoninėje.
1945 07 09 išlaisvintas J. Čeponio vadovaujamų partizanų, pasveikęs įstojo į Pavidaujo partizanų būrį, vėliau tapo Lydžio rinktinės štabo operatyvinio skyriaus v-ku.
1946 09 12 įkūrus jungtinę Kęstučio partizanų apygardą išrinktas jos vadu (slap. Angis, Šilas, Visvydas).
1947 04 12 išdavus apygardos štabo buvimo vietą Juknos sodyboje, prie Batakių mstl., ir apsupus NKVD kariuomenei kartu su savo adjutantu A. Biliūnu (slap. Džiugas) žuvo (susisprogdino).
1949 02 16 suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas (po mirties).
1997 11 22 pripažintas kariu savanoriu.
1998 05 19 Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Žmona – Marijona Birutė Razminairė (1921–1997, susituokė 1939), duktė – Vida Tereikienė (1940).
Albinas TINDŽIULIS gimė 1910 m. rugsėjo 11 d. Gineišių k., Skapiškio vlsč., Panevėžio aps.
Mokėsi Skapiškio pradžios mokykloje.
1933 m. kartu su būsimaisiais lakūnais J.Grinciumi, S.Jasiunsku, B.Kuzmicku baigė PLP karo mokyklos XIII laidą ir 1933 m. rugsėjo 15 d. gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį paskirtas tarnauti į 4-ąjį pėstininkų pulką.
1934 m. kartu su j. ltn. J.Vaičeliūnu atvyko į Karo aviacijos mokyklą ir buvo atrinkti mokytis karininkų klasėje.
1935 m. spalio 15 d. baigė Karo aviacijos mokyklos karininkų klasės kursą ir paskirtas tarnauti oro žvalgu 4-ojoje eskadrilėje.
1936 m. gegužės 1 d. pakeltas į leitenantus.
1936 m. gegužės 24 d. aviacijos šventėje Kaune skraidė kaip oro žvalgas vyr. psk. Miliūno pilotuojamame lėktuve Ansaldo A.120, demonstravo, kaip devynių lėktuvų (bombonešių) eskadrilė bombarduoja didelius plotus, kaip ji veikia bombarduodama zenitiniais artilerijos pabūklais ir naikintuvais ginamą aerodromą.
Vėliau, apie 1939 m. gruodžio mėn., pakeltas į kapitonus ir paskirtas Karo aviacijos viršininko adjutantu.
Iki 1941 06 15 Albinas Tindžiulis Karo aviacijoje buvo skraidęs 425 val. 15 min.
1940 m. spalio 1 d. buvo Karo aviacijos štabo sąrašuose ir vykdė I skyriaus viršininko pareigas.
1940 m. gruodžio 31 d. išleistas į atsargą. T
1941 m. kovo mėn. emigravo į Vokietiją, bet po metų grįžo į Lietuvą, mokėsi Kaune žurnalistikos.
Apie 1943 m. grįžo į tėviškę, dirbo pas seserį ūkio darbus. Artinantis frontui, antrą kartą trauktis į Vakarus nebenorėjo, liko savame krašte. Raudonajai armijai užėmus Kupiškio raj. Salamiesčio apylinkes, įsijungė į partizanų gretas, ėmėsi vadovauti partizanų būriui. Jo vadovaujamas partizanų būrys sėkmingai veikė keletą metų, išvengė provokatorių pinklių.
1949 m. žiemą, persekiojamas NKVD kariuomenės, pasitraukė iš slėptuvės ir 1949 m. vasario 2 d. žuvo Ožkinių kaime.
Leonas TAUNYS gimė 1900 m. lapkričio 12 d. Bučiūnų kv Pašvitinio vlsč., Šiaulių aps.
1920 m. įstojo į Karo mokyklą.
1921 m. gruodžio 21 d. ją baigęs gavo leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas į 2-ąjį DLK Algirdo pėstininkų pulką.
1925 m. perkeltas į Karo aviaciją.
1926 m. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Tų pačių metų liepos 16 d. atliko pirmą savarankišką skrydį. 1926 m. rugsėjo 30 d. perkeltas į 2-ąją oro eskadrilę. 1926 m. lapkričio 1 d. perkeltas į 1-ąją (naikintuvų) eskadrilę.
1927 m. liepos 25 d. baigė aukštojo pilotažo kursus.
1928 m. spalio 1 d. suteiktas karo lakūno vardas.
1930 m. gruodžio 30 d. suteiktas kapitono laipsnis.
1933 m. sausio 30 d. paskirtas eskadrilės technikos karininku, o 1934 m. balandžio 16 d. paskirtas 1-osios (naikintuvų) eskadrilės vado pavaduotoju. Dėl dalyvavimo voldemarininkų perversme numatytas perkelti į 3-iąją eskadrilę, bet pačiam prašant 1934m. rugsėjo 29 d. Respublikos Prezidento aktu išleistas į atsargą.
1936 m. lapkričio 28 d. paskirtas Lietuvos aeroklubo sportinės eskadrilės vadu.
1940 m. vasarą LAK aviacinė technika iš Kauno buvo perskraidinta į Aukštagiryje veikusią Lietuvos šaulių sąjungos sklandymo mokyklą. Likvidavus Saulių sąjungą, perėmus Aukštagirio sklandymo mokyklos turtą ir LAK perdavus Osoaviachimui, L. Taunys skiriamas šios sklandymo mokyklos viršininku. Prasidėjus karui, jis įkalbėjo mokyklos „politruką“ neišvežti aviacinės technikos, nes neva rusai greit grįšią atgal, ir taip technika liko Lietuvoje. Karo metais L. Taunys išvyko gyventi į Pasūdonių k., Kalvarijos vlsč., Marijampolės aps. Dalyvavo pokario rezistencijos kovose.
1945 m. liepos 19 d. išrinktas partizanų rajoninės „Tauro“ apygardos štabo viršininku. L. Taunys, būdamas „Tauro“ apygardos vadovu, išleido nemažai įsakymų, cirkuliarų, pavedimų, aktyviai dalyvavo priimant ir ruošiant „Tauro“ apygardos statutą.
1945 m. spalio 23 d. enkavedistų suimtas, o 1946 m. lapkričio 28 d. sušaudytas Vilniuje.
Zigmas Drunga gimė 1904 m. sausio 2 d. Užpalių miestelyje, Utenos aps. Baigęs Zarasų progimnaziją, brandos atestatą įgijo 1926 m. Rokiškio gimnazijoje.
Tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, kurią baigęs 1929 m. rugsėjo 8 d. (X laidą) buvo paskirtas į Panevėžio DLK Mindaugo 4-ąjį pėstininkų pulką.
1932 m. gegužės 14 d sėkmingai baigė Aukštųjų Vytauto Didžiojo Karininkų kursų Aviacijos skyrių (X laidą). Suteiktas karo lakūno vardas, perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas lakūnu žvalgu.
1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus.
1939 m. lapkričio 18 d. paskirtas Karo aviacijos štabo III skyriaus viršininku.
1940 m. suteiktas majoro laipsnis. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais tapo aviacijos majoru, Karo aviacijos štabo II skyriaus viršininku. Tarnaudamas karo aviacijoje iki 1940 m. birželio 1 d. skraidė 302 val.
Po sovietų invazijos 1940 m. liepos 6 d. išleistas į atsargą. Vengdamas represijų išvyko į Ramygalą, kur žmona dirbo pradžios mokyklos mokytoja. Vokiečių okupacijos metu, susikūrus kovos prieš vokiečių okupantus Lietuvių fronto organizacijai, dirbo Kauno apygardos štabe. Išvengęs gestapo ir Štuthofo stovyklos, 1944 m. vasarą traukiantis vokiečiams, su šeima pasitraukė į Zapyškį. Frontui praėjus, grįžo į Kauną.
Dirbo Kauno gaisrinėje, bet 1945 m. vasarą juo, kaip buvusiu Lietuvių fronto nariu, pradėjo domėtis Kauno NKVD, todėl traukėsi į Suvalkiją. Pakeliui enkavedistai sulaikė, uždarė į Šilavoto areštinę, bet Z. Drunga po kelių dienų pabėgo ir įsijungė į „Geležinio Vilko" partizanų grupę.
1945 m. rugpjūčio 15 d. įkūrus „Tauro" partizanų apygardą, jos vado aviacijos kapitono Leono Taunio (Kovo) įsakymu mjr. Z. Drunga (Šernas) paskiriamas „Geležinio Vilko" rinktinės vadu. Nuo 1945 m. spalio 22 d. „Tauro" apygardos vadas.
1946 m. birželio 12 d. rytą žuvo kautynėse su NKVD kariuomene Agurkiškės miške, Lukšių vlsč., Šakių aps. kartu su 4 partizanais. Paskutinėse savo kautynėse nukovė 13 enkavedistų.