Viešint Golambyje, mano "Jupiter" įvertintas II vieta geležinkelio technikos modelių kategorijoje ir, be medalio ir diplomo, "atnešė" man štai tokį žurnalą - vaizdelis "priekabose" Nr.1. Iš pradžių jis manęs nesužavėjo. Bet, parvažiavus namo, ėmiau apžiūrinėti savo trofėjus, atsiverčiau pirmą lapą ir... didžiulis netikėtumas - jis, pasirodo, lietuviškas. Tiksliau, buvęs Lietuvos geležinkelių vienas iš "Škodos" pagamintų 4 greitųjų traukinių garvežių.
Aišku, kad buvo nuspręsta iš karto jį "papjauti", tik mastelis man nepatiko. Nusprendžiau pasididinti iki 1:25, t. y. - 1,8 karto. Modelis dėl informacijos trūkumo, suprojektuotas be kabinos įrangos. Deja, tokį jį teks daryti ir padidintą, kadangi dar neteko matyti šio garvežio mašinisto kabinos vaizdų. O ir iš viso tų vaizdų ne tiek jau daug ir radęs esu. Trumpa istorija:
1932 metais Čekoslovakijos „Škoda“ gamykloje Lietuvos geležinkelių užsakymu pagaminti 4 TK serijos garvežiai greitųjų traukinių sąstatų vilkimui. Jie Lietuvoje gavo žymėjimus nuo TK-11 iki TK-14. Karo negandų metais šie garvežiai, kaipir daugumas kitų Lietuvos Geležinkelių riedmenų klajojo iš valstybės į valstybę ir buvo naudojami daugiausia karo reikmėms. Garvežys Tk-14 po Lietuvos okupacijos buvo priskirtas Rygos geležinkelių mazfgui ir bazavosi Skirotavos garvežių depe. . TSRS pirmos okupacijos laikotarpiu šie garvežiai buvo perstatyti ant platesnės (rusiškos) vėžės važiuoklių ir tokie naudoti iki Vokietijos okupacijos. Vokiečiai vėl juos perstatė ant europinės vėžės važiuoklių ir nuo 1941 liepos pabaigos pradėjo naudoti savo reikmėms. TK-14 pateko į austriją, kur neaišku kodėl markiravimas pakeistas į Pk-14. Apie jo tarnybą Austrijoje nėra žinių (ką vežiojo, kokiais maršrutais). Žinoma tik kad buvo naudojamas keleivinių traukinių vilkimui ir priskirtas Vienos – Hutteldorfo geležinkelio depui. Tuoj po karo dauguma Europos valstybių pradėjo ieškoti joms priklausiusių ir išbarstytų po visą Europą geležinkelio riedmenų. Tarp tų valstybių buvo ir Lenkija. Be to, kad ieškota savų riedmenų, dalį geležinkelio turto, kuriam neatsirado šeimininkai, buvo išdalinta kaip reparacijos. Taip mūsiškis TK-14 tarp daugybės gautų pagal reparacijas arba paliktų Lenkijos teritorijoje riedmenų atiteko Lenkijos LR. 1948 metų lapkričio 15 dieną jis savo eiga atvažiavo į Zebžydovyčių depą kaip antros reparacinės partijos dalis. Į PKP inventorių mašinos buvo įrašomos pagal specialius nurodymus. Jei tikra identifikacija buvo neįmanoma, garvežiai įrašyti į sąrašus pagal panašios serijos žymėjimą ir jiems buvo suteikiamas lenkiškas, dažniausiai klaidingas, žymėjimas. Neaišku, ar TK-14 atveju klaidingai interpretuotas jo žymėjimas (PK 14 + raidė T reiškianti „Tarybinis karo grobis“), ar tai padaryta specialiaipagal PKP žymėjimus. Todėl dažniausiai sutinkamas žymėjimas Tkp 14. Iš pradžių jo techninis stovis įvertintas kaip labai geras ir garvežys įrašytas į PKP inventoriaus sąrašą dar kartą pakeičiant žymėjimą – Okf 100-1. Bet dėl daugelio atsarginių dalių trūkumo ir įtrūkimų pagrindiniuose ratuose garvežys nukreiptas į remonto dirbtuves Vroclave ir įrašytas į Katovicų geležinkelio depo DOKP Katowice inventoriaus sąrašą. Bet dirbtuvėse net nepradėtas remontas, o 1950 metais jis išbraukiamas iš inventoriaus sąrašų ir nukreipiamas supjaustymui. Bet gerai išsilaikęs garo katilas naudotas iki pat 70-ųjų metų pradžios Vroclavo remonto depo katilinėje kol taip pat buvo supjaustytas.
Keletas instrukcijos ir lapų vaizdelių.
Keletas mano turimų PK-11 - PK-14 nuotraukų ir mažytė schema.
Pakeitimų reiks daryti minimaliai - vietoj lenkiškų lentelių, kurios yra suprojektuotos atskiromis detalėmis, reiks pasidaryti lietuviškas. Be to, dar reikės uždažyti porą lenkiškų užrašų. Ir startas - pirmos rėmo detalės.
Taigi, besibaigiant Šuns metams, gerokai pasistūmėjau su TK-14 rėmu į priekį - kol kas viskas gerai. Tik instrukcija nėra labai jau gera - trūksta informacijos apie kai kurias detales. O keliolika detalių net numerių lapuose neturi...
Taigi, priklijuoti priekiniai ir galiniai rėmo skydai, didžiųjų ratų tepalinės ir tvirtinimo kronšteinų pora. Gali būti, kad priekinę ir galinę rėmo detales perdažysiu, nes labai jau neryški ta oranžinė jų spalva gavosi.
Taigi, dar pora kronšteinų ir įvorių atsidūrė savo vietose. Taip pat suklijuoti į vietas kažkokie "ragai" priekyje ir gale. Mano nuomone, tai - sniego nuskleidėjų tvirtinimo kronšteinai ar kažkas panašaus. Priekyje dar ir pora dėžių bei laipteliai padaryti. Priekyje taip pat priklijuota vaikščiojimo platforma, kurios viršų apklijavau lazeriu graviruotu rifliuotu popieriumi iš "Answer" asortimento bei nudažiau jį juodai. Dar kartą reikės dažyti.
Taigi, keletas dienų ligoninėje, išvykos į konkursus, mokslo metų pabaigos popierizmas ir nusistovėję karščiai visai nepadeda modeliavimui. Garvežys taip pat nežymiai pasistūmėjo į priekį: