Galima. Kai tokia priešo kiekybinė persvara ir lėktuvą pilotuoja 12 valandų priskraidęs pilotas. O knyga tikrai nuostabi. Rekomenduoju.
Pala pala. "Bubi" (E.H.) savo tarnybą pradėjo (atvyko į frontą) 1942 m. pabaigoje. Spalį berods. Taigi, jau seniai buvo praėję tie laikai, kai lėktuvus pilotavo 12 val. priskraidę pilotai. O ir technika buvo jau visai kitokia. Ne i-16, I-153 ar Po-2.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
E.Hartmanas buvo "medžiotojas" ir labai geras medžiotojas - tai 10 "kiškių" ir sumedžiojo. Jis nelįsdavo į "šunų pjautynes". Jo taktika buvo: "pamačiau - nusprendžiau - atakavau - pasišalinau". Galima diskutuoti, ar tokia taktika duodavo didelės naudos bendrai liuftvafei. Sakykim skrenda bombonešiai, juos dengia grupė naikintuvų. Hartmanas, pamatęs iš viršaus, pikiruodamas kaip vanagas praskrodžia per tą grupę žemyn, nušaudamas 1 ar 2 naikintuvus ir pasišalina. Bet bombonešiai skrenda tolyn ir atlieka savo užduotį. Kitas variantas. Stojama į mūšį su priešo naikintuvais. Užverda "šunų pjautynės". Bombonešių priedangos naikintuvai išsklaidomi, patys bombonešiai netenka saugumo. Jie sumeta bombas į mišką ir apsisukę nešdinasi.
Žinoma E.Hartmanas buvo ne eilinis lakūnas, o asų asas. Jis turėjo labai gerą erdvinį orientavimasi, puikų regėjimą, na ir matyt idealiai sugebėjo valdyti lėktuvą. Ne visi pilotai tai gali, nors ir turi pakankamą priskraidytų val. skaičių. Hartmanas buvo apsigimęs "žmogus-paukštis". O vokiečiams reikėjo tokių didvyrių. Todėl Hartmanas galėjo sau leisti atvykti apdovanojimų atsiimti girtas, ar neatiduoti pistoleto eidamas į Hitlerio bunkerį.
E.Hartmanas buvo "medžiotojas" ir labai geras medžiotojas - tai 10 "kiškių" ir sumedžiojo. Jis nelįsdavo į "šunų pjautynes". Jo taktika buvo: "pamačiau - nusprendžiau - atakavau - pasišalinau". Galima diskutuoti, ar tokia taktika duodavo didelės naudos bendrai liuftvafei. Sakykim skrenda bombonešiai, juos dengia grupė naikintuvų. Hartmanas, pamatęs iš viršaus, pikiruodamas kaip vanagas praskrodžia per tą grupę žemyn, nušaudamas 1 ar 2 naikintuvus ir pasišalina. Bet bombonešiai skrenda tolyn ir atlieka savo užduotį. Kitas variantas. Stojama į mūšį su priešo naikintuvais. Užverda "šunų pjautynės". Bombonešių priedangos naikintuvai išsklaidomi, patys bombonešiai netenka saugumo. Jie sumeta bombas į mišką ir apsisukę nešdinasi.
Manau, kad davė. Esmė - rezultatas. Ar priešo lėktuvai būtų numušti užklumpant, ar "pjautynėse", svarbiausia - rezultatas. Jei numušęs 1 ar 2 pasišalina - tai dar ne pabaiga. Yra juk "wingmanai". Jie galėtų užbaigti pradėtą darbą. O jei E.H. būtų vienišo medžioklio rolėje - tai ir tikėtis kito varianto rezultato (kad vienišius išsklaidys priedangą ir bombonešiai pasuks atgal) nėra pagrindo.
Žinoma E.Hartmanas buvo ne eilinis lakūnas, o asų asas. Jis turėjo labai gerą erdvinį orientavimasi, puikų regėjimą, na ir matyt idealiai sugebėjo valdyti lėktuvą. Ne visi pilotai tai gali, nors ir turi pakankamą priskraidytų val. skaičių. Hartmanas buvo apsigimęs "žmogus-paukštis". O vokiečiams reikėjo tokių didvyrių. Todėl Hartmanas galėjo sau leisti atvykti apdovanojimų atsiimti girtas, ar neatiduoti pistoleto eidamas į Hitlerio bunkerį.
Ar tik ne U.Rudelis tai buvo? Tiksliau, kad U.R. - tai tikrai. E.H. tikrai atvyko pašventęs traukinyje. O gal ir pistoleto apsaugai nepridavė. Dėl šito epizodo su E.H. nepamenu.
