Kodėl viskas taip sumaitota? Todėl, kad buvo ne vienas, nors ir stiprus, o serija smūgių į įvairias lėktuvo vietas. Lėktuvas - ne tankas, jis pakankamai gležnas, ir apkrovos, kurioms jis neskaičiuotas, jį smarkiai sumaitoja.
Sutinku, gerbiamas Juozai, bet... transatlantinis lėktuvas - tai visg-gi ne modelis. Aš suprantu Kiro, kitų bendraminčių mintyjimus (samprotavimus). Bet. Lėktuvas - ne popierinis. Aukščio - nėra. Greičio - nėra. Plius lėktuvo kritimo greitį stabdo spranai, šluojantys medžius. Ne kažin kiek, bet ir greitis ne viršgarsinis. O turime viską suplėšytą. Bakus (ne iš krtono), lentą, jau nekalbu apie patį lėktuvą, kurio tik padangos sveikos ir uodega aptruponta. Gi daugiau viskas - suknežinta, sutrinta. Aš kažkodėl manau, kad greitis turėjo būti ženkliai didesnis. Kitaip tokių sudaužymų negaliu pagrįsti. Tuo labiau, kad lėktuvas ne stačiu kampu tėškėsi į asfaltą...
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
JG52, jūs kažkaip užsiciklonot.
JG52 rašė ... Aukščio - nėra. Greičio - nėra.
Kaip tai greičio nėra? Sakykim 130-140 km/val. - tai ką, mažas greitis?
JG52 rašė ... Aš kažkodėl manau, kad greitis turėjo būti ženkliai didesnis.
Tai koks pagal jus tas greitis turėjo būti? Ir prie ko čia aukštis? Aukštis šiuo atveju neturi reikšmės.
Labai teisingai Juozas išsireiškė - lėktuvas ne tankas! Smūgių jis neatlaiko.
Pateiksiu pavyzdėlį.
Čia lėktuvas nusileido su parašiutu. Žmonės nenukentėjo. Nežinau koks čia tas leidimosi greitis - 5, gal 7 m/s, t.y. 18-25 km/val. Va čia tai greičio nėra! Ir ką, lėktuvas turėjo likti sveikas? Neatrodo.
Beje, pamirštam vieną svarbų dalyką: Taip, transatlantinis lėktuvas ne popierinis, bet ir ne tankas, ir dar kart pasikartosiu, jis pagamintas iš plieno vamzdelių, aptrauktas drobe. kritimo greitis, tegu bus, kad ir 140 km/h, smugio tikrai jam pakaks, kad taip suknežintų. bet ne tame esmė: Esmė tame, kad šio lėtuvo konstrukcija ir negalėjo bebūti tvirtesnė, nes svarbu buvo juk SVORIS. Lėktuvas turėjo būti pakankamai tvirtas (O ir buvo), kad nesubyrėtų ir atlaikytų kelionę Niujorkas - Kaunas, bet ne kritimo smūgį. Lėktuvo konstrukcija buvo parinkta tokia, ne dėl kažkokių sumetimų, kad esą kitaip negalėjo būti pastatytas jis, o dėl svorio. Iš plieno vamzdelių suvirntas, tai tvirtai, tačiau ir svoris neįtin didelis pasiektas. Žodžiu, paruošiant lėktuvą buvo irgi imama domėn svoris/tvirtumas. Juk viskas buvo apskaičiuota iki smulkmenų, koks tuščio lėktuvo svoris, kiek reiks degalų, ir parinktas variklis. Daug ką gal padaryti tvirčiau, sutvirtinti geriau, neleido, tai, kad padidės svoris. O tai, reiškė labai nemažai. Taigi, aš manau, kad todėl ir tokios kritimo pasekmės...
Pradėkim nuo to, kad "Belanca" buvo keleivinis (ne akrobatinis lėktuvas, ne naikintuvas), todėl jo atsparumas ir skaičiuotas atatinkamai. Krisdamas lėktuvas ne lėkštu kampu palietė žemę, nors ir tai pakankamai pavojinga. Mačiau į ką pavirto A. Cibarausko Jak-55. O žemę palietė gana lėkštu kampu. Kitas atvejia "Lituanica". Lėktuvas kliudė ne žemę (horizontalią kliūtį) o medžius (vertkalias kliūtis). Šiuo atveju lėktuvas gauna daug priešpriešinių smūgių į įvairias vietas. O tai didelės ir netipinės apkrovos, kurios labai stpriai suardo konstrukciją. Pavyzdžiui, kokios apkrovos reikia kad silaužytum sparną lenkiant jį į viršų, ir kokios - lenkiant atgal. Tvirčiausia lėktuvo dalis yra liemens ir sparno sujungimo vieta. Stprus priešpriešinis smūgis į sparną, ypatingai netoli liemens, suardo būtent šią konstrukcijos vietą. Pirmi smūgiai buvo kaip tik tokie. Iš kritimo schemos mstyti, kd lėktuvs sukosi, vadinasi gavo ir šononius smųgius, kuriems liemuo labiausiai neatsparus. Kalbame apie 140 km/ greitį. Per 50 metrų atkarpą gretis buvo prarastas. Lėktuvas buvo stabdomas ne trintimi į paviršių, kaip Eziuperi atveju dykumoje, arba leidžiantis laukuose be važiuoklės, o serija priešpriešinių ir, kas svarbiausia, šoninių smųgių į įvairias lėktuvo vietas. Iš čia ir tokie dideli konstrukcijos pažeidimai, nes šoniniai smūgiai labai stipriai pažeidžia konstrukciją.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
„Lituanika” sudužimo vietoje
Yra nemažai sudužusios „Lituanikos“ nuotraukų Zoldino miške: N.Dariūtės-Maštarienės monografijoje bei albume, E.Jasiūno albume, P.Jurgėlos knygoje. Dabar dar ir internete yra. Kilo mintis šių nuotraukų fotorakursus sukelti į Vlado Morkaus katastrofos schemą. Štai koks gavosi rezultatas:
F1
F2
F3
F4
F5
F6
F7
F8
F9
F10
Pastabos:
1. “Lituanika“ schemos kairėje pusėje atitinka stambesnįjį mastelį - maždaug tokį, kokiu pavaizduotas sudužusios „Lituanikos“ liemuo.
2. Pagal nuotraukų F3, F4, F6 vaizdus, man pasirodė, kad V.Morkaus schemoje variklis yra šiek tiek ne toje vietoje, todėl jį „perkėliau“.
3. V.Morkaus schemoje pažymėtos 6 pušys kaip nulaužtos ir dar viena, šalia kurios guli „Lituanikos“ liemuo. Šią pušį pažymėjau numeriu 7. Manau, kad čia yra viena iš svarbiausių šios schemos pušų. Tikriausiai, variklis, atšokęs nuo žemės, trenkėsi į šios pušies šoną ir dėl to pakeitęs kryptį nusirito įstrižai į „savo vietą“. Galvoju, kad šios 7-tos pušies šonas užfiksuotas N.Dariūtės-Maštarienės albumo 95 psl. nuotraukoje:
4. Nuotraukų artimuosiuose planuose matomas pušis, kurias pavyko identifikuoti, sukėliau į schemą ir sunumeravau: 8, 9, 10, 11 ir 12. Šiuos numerius užnešiau ir nuotraukose.
5. Nuotraukose F1, F2, F3, F4, F5 užfiksuoti pradinės stadijos vaizdai, t.y. prieš „Lituanikos“ nuolaužų pajudinimą. Lėktuvas guli ant dešinio šono, važiuoklė pasisukusi daugiau nei 90° kampu (manyčiau apie 110°). Nuotraukoje F1 matosi lėktuvo apačia - liemens bako dugne juoduoja greito išpylimo vožtuvas. Lėktuvo uodega persisukusi dar daugiau: išlikęs sveikas kairys stabilizatorius persisukęs į dešinę pusę. Redaguota 2014-01-12 20:30 Guli ne ant kairio, o ant dešinio šono
6. Nuotraukose F6, F7, F8, ir F9 vaizdai yra po „judinimo“: „Lituanika“ atversta - matosi važiuoklės ratai atstatyti horizontaliai, uodega irgi atsukta - stabilizatorius jau kairėje pusėje, tik pakilęs apie 45°.
7. Dėl nuotraukos F10 vaizduojamo sektoriaus nesu visiškai tikras - todėl su klaustuku. Redaguota 2014-01-10 17:30: Nuotrauka F10 ne iš "šios operos". Iš schemos pašalinta.
8. Nuotraukos F11 nesugebu įkomponuoti į schemą, bet joje matomos nuolaužos yra tapačios F4 nuotraukos tolumoje matomai detalei. Lūžęs (žemai) medis, matomas nuotraukoje F12, galėtų atitikti V.Morkaus pušį Nr.6. Tačiau šalimais įžiūriu dvi aukštai lūžusias pušis, o pagal V.Morkaus teiginį: „Lėktuvo puolimo kampas nuo viršūnės medžių iki žemės per visą 80 mtr. tuolygus“. Todėl čia yra tam tikra abejonė. F11
F12
Į absoliutų tikslumą nepretenduoju. „Fotokameros“ gali būti pasislinkusios kokį metrą į vieną ar į kitą pusę. Schemoje mano „susodintų“ pušų vietos irgi gali šiek tiek varijuoti. Tačiau bendras vaizdas, manau, nuo realybės ne per daugiausiai skiriasi.
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Puikus darbas Gintautai. Kaskart vis žaviuosi jūsų įsigilinimu į temą, detales ir t.t. Svetainės narių susitikime 5 gimtadienio proga kalbėjome apie niekaip nesuorganizuojamą kelionę į Soldiną, Eugenijus su Gražina net nustebo, sako: kokios bėdos, mes turime autobusiuką, metamės ant kuro ir važiuojam. Gintautai jums ten nuvažiuoti būtina, prisijungsit pavasarį ?
Puikus darbas, Kirai! Žaviuosi Jūsų sugebėjimais Tiesa, JG52 teisus dėl Foto 10, nes šis vaizdas tikrai yra iš "Skrydžio per Atlantą". Turbūt pamenat tą sceną, kai kostiumuotas žmogus su skrybele ir SA rudmarškiniai eina per mišką ir tas kostiumuotasis pastebi "Lituanicą". Jį matome ir tame vaizde, antrą iš kairės.
Turbūt pamenat tą sceną, kai kostiumuotas žmogus su skrybele ir SA rudmarškiniai eina per mišką ir tas kostiumuotasis pastebi "Lituanicą". Jį matome ir tame vaizde, antrą iš kairės.