Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Istoriniai faktai byloja kad, 1923 metais sausio 15 dieną įvyko Klaipėdos krašto sukilimas po kurio Mažoji Lietuva (iki 1939 metų Hitlerio įvykdytos aneksijos) buvo prijungta prie Lietuvos. Ši politinė - karinė akcija buvo sėkmingiausias Lietuvos politikų žingsnis, išsprendęs itin sudėtingą šio krašto likimą, kuris rūpėjo ne tik Lietuvai ir Vokietijai, bet ir Lenkijai, Rusijai, Anglijai, Prancūzijai (tuo metu administravusiai kraštą), JAV. Šis, sukilimu vadinamas įvykis slapta buvo remiamas Lietuvos vyriausybės. Dalis sukilėlių buvo persirengę Lietuvos kariuomenės kariškiai bei šaulių sąjungos atstovai. Vienu iš aktyviausių sukilimo vadų buvo Steponas Darius, išrinktas į svarbiausią sukilimo valdymo organą -Vyriausią Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą. Kartu su garsiuoju transatlantiniu lakūnų, sukilime dalyvavo daugiau nei 23 savanorių vėliau tapusių karo lakūnais ar kadriniais karo aviacijos tarnybos karininkais. Šis sukilimas ir Lietuvos pajūrio prijungimas tapo svarbiausiu veiksniu sprendžiant krašto likimą po Antrojo pasaulinio karo. Stalinas šį kraštą pasiūlė prijungti prie tuometinės Lietuvos TSR , o ne prie Kaliningrado srities.
Iš Lietuvos slapta į Klaipėdos permesto pajėgos buvo vadinamos ypatingos paskirties rinktinė. Ypatingosios paskirties rinktinę sudarė 1090 narių: 40 karininkų (11 iš8-ojo pėstininkų pulko, 10 iš Karo mokyklos, penki iš Karo milicijos mokyklos, trys iš 1-ojo kavalerijos pulko, du iš Šaulių sąjungos, po vieną iš penkto pėstininkų ir aviacijos pulkų ir septyni iš Generalinioštabo) 584 kareiviai ir 455 šauliai, trys karo valdininkai (intendantas, iždininkas, raštvedys) ir medicinos personalas (du gydytojai ir šeši sanitarai - puskarininkiai). Aviacijos karininkas buvo garsusis lakūnas Steponas Darius. Rinktinė turėjo 21 kulkosvaidį, lauko ryšio priemones, 4 motociklus ir tris automobilius, kavalerijos pulko kariškiai turėjo 63 arklius. (Vygandas Vareikis. Klaipėdos užėmimas: dokumentai prieš mitus. Kultūros barai)
Klaipėdos sukilime, vėliau Lietuvos karo aviacijoje tarnavusių kariškių sąrašas (pirminiai duomenys) informacija surinkta svetainėje www.plienosparnai.lt/
1.Steponas Darius Transatlantinis ir karo lakūnas, aviacijos kapitonas 2. Pranas Gudynas Karo lakūnas. Aviacijos kapitonas. 3. Jankauskas Juozas Karo lakūnas. Gen. št.pulkininkas leitenantas. 4. Maila Kazys Karo lakūnas. Aviacijos leitenantas. 5.Damijonaitis Antanas Aviacijos kapitonas. 6. Jakštas Antanas???? 1923 01 09-22 dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėdą (slap. Kalvaitis). 1926 08 12 perkeltas į Karo aviaciją, laikinai ėjo Aviacijos parko ūkio dalies vedėjo pareigas. (plieno sparnai) Rinktinei vadovavo ir ryšius su Galvanausku palaikė Jonas Polovinskas (Budrys), tačiau jis, būdamas žvalgybininkas, neturėjo patirties vadovauti kariniams daliniams, todėl karinius veiksmus krašte koordinavo rinktinės štabas, sudarytas iš kadrinių karininkų, o jam vadovavo kapitonas Juozas Tomkus. Ypatingoji rinktinė buvo paskirstytaį grupes. Klaipėdos grupę sudarė 405 Karo mokyklos, Karo milicijos mokyklos, 5-ojo pėstininkų pulko kareiviai ir karininkai, 125 Kaišiadoryse suformuoto šaulių būrio kovotojai, Pagėgių grupę - 8-ojo pėstininkų pulko 193 kareiviai ir karininkai, 250 Panevėžyje suformuoto būrio šaulių, Šilutės grupę - 5-ojo pėstininkų pulko 23 kareiviai ir karininkai, 80 Vilkaviškyje sudaryto būrio šaulių. Pirmoji grupė,kuriai vadovavo majoras Jonas Išlinskas-Aukštuolis, gavo užduotį užimti Klaipėdą, antroji (vadas kapitonas Mykolas Kalmantavičius-Bajoras ) -Pagėgius ir saugoti pasienį su Vokietija, trečioji (vadas majoras Petras???Jakštas-Kalvaitis) - užimti Šilutę. (Vygandas Vareikis. Klaipėdos užėmimas: dokumentai prieš mitus. Kultūros barai) 7. Jankus Jonas 1939 04 05 perkeltas į Karo aviaciją, nuo 12 01 tarnavo Karo aviacijos komendantūros raštinėje raštvedžiu. 8. Kudokas Česlovas. Karo Lakūnas. 9.Martinkus (Marcinkus) Klemas (Klemensas) Karo lakūnas. Aviacijos kapitonas. 10. Maželis Balys Oro žvalgas. 11. Miltakis Genrikas (Henrikas) Vytautas Oro žvalgas. 12. Namikas Juozas Oro žvalgas. Aviacijos majoras. 13. Perednius Leonas Aviacijos jaun. leitenantas 14. Pudzevičius Stasys Aviacijos viršininkas. Gen. št. divizijos generolas. 15. Stasiūnas Juozas 1926 01 01 perkeltas į Karo aviaciją vyr. gydytoju, kartu buvo fizinio lavinimo vadovas. 16. Strazdas Stasys. 1926 08 15 perkeltas į Karo aviaciją, paskirtas į mokomąją eskadrilę. 17. Strazdas Vytautas 1926 03 12 paskirtas 3 oro eskadrilės karo lakūnu. 1926 12 01 perkeltas į 2 oro eskadrilę oro žvalgu. 18. Šiaučiūnas Juozas 1926 09 02 perkeltas į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę. 1927 01 29 - į 4 eskadrilę raštvedžiu. 19. Šulcas Bronius Karo lakūnas. Aviacijos leitenantas. 20. Vimeris Ernestas Karo lakūnas. Aviacijos kapitonas. 21. Žygas Adolfas 1924 08 15 - į 2 eskadrilę oro žvalgu. 1927 02 21 paskirtas aviacijos technikos sandėliu prižiūrėtoju. 22.Kutka Antanas Karo lakūnas. Aviacijos majoras. 23. Lendraitis Leonas Karo lakūnas. Aviacijos leitenantas.
Pagarbiai, Arvydas Griškus Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius
Klaipėdos sukilimas viena įdomiausių tarpukario Lietuvos istorijos temų, na žinoma, tik po aviacijos istorijos. Rinkdamas informaciją apie 2-ąjį ulonų pulką Centriniame Valstybės Archyve radau štai tokios informacijos apie Dariau vaidmenį Klaipėdos sukilime.
1923 m. sausio 6 d. iš 1-ios Raitelių divizijos buvo gauta visiškai slaptas, skubus raštas kuriame divizijos vadas gen. ltn. Bronius Skomskis 2-ajm ulonų pulko vadui įsakė parinkti 20 gerų raitelių ir du karininkus. Raiteliams įsakyta apsiginkluoti tik karabinais, apsirengti civiliais rūbais, būti be skiriamųjų ženklų. Dėl tolimesnių užduočių kreiptis į Žvalgybos skyriuje tarnaujantį p. Budrį, o jeigu į pulką atvyktų ltn. Darius tai vykdyti jo įsakymus. Pulko vadas išrinko plk. ltn. Remišauską ir ltn. Račiūną. Tą pačią dieną buvo gautas LR KAM Generalinio štabo viršininko sausio 5 d. asmeninis raštas siustas 1-osios Raitelių divizijos vadui, kuriame rašoma apie prasidėjusius neramumus Klaipėdos krašte. Teigiama, jog Lietuva neliks pasyvi stebėtoja, tačiau nerimaujama dėl galimų lenkų veiksmų, todėl kariuomenės vadas įsakė pulkų vadams sustiprinti budrumą pulkuose, sekti galima priešo judėjimą pietinėje Lietuvos dalyje (Vilnijos krašte ir Suvalkijoje), sudaryti rezervus, skirtus galimam puolimui atremti.
Ulonų pulko ltn. Leonas Račiūnas. Už pasižymėjimą Nepriklausomybės kovose apdovanotas Vyčio kryžiumi, vėliau už drausmės nesilaikymą išleistas į atsargą
Ulonų pulko ltn. Leonas Račiūnas. Už pasižymėjimą Nepriklausomybės kovose apdovanotas Vyčio kryžiumi, vėliau už drausmės nesilaikymą išleistas į atsargą