Dar idomus pastebejimas apie tuos vokiskus lektuvus karo pradzioj.Rusai gauta 109 taip isnarste, kad net isleido tokia knygele-brezinius su visais metalu lydiniu komponentais ir t.t. Deje net ir turedami tokia informacija-pasinaudot nelabai pavyko:) nors pvz velesniu jak ir La kabinose atsirado vokiska standartine vairolazde KG13 , kuri su nezymiom modifikacijom buvo naudota net iki MIG-19. kalbant apie Lendlyza, teko paskaitinet rusu forumus (ten yra tikrai kompetetingu ir nesalisku zmoniu), deje jie patys kolkas negali ivardinti tiksliu skaiciu.Kaip supratau, net iki dabar rusu archyvai nera atlapom durim, o kai kuri informacija iki dabar pilnai uzslaptinta
Kirai - dėl surastos statistikos apie belaisvius stovyklose: Kažin ar pagal tai galima suskaičiuoti numuštus lėktuvus, nes manau tose stovyklose pakliuvę buvo ne tik pilotai bet ir kiti įgulų nariai. O dideliam bombonešy įgulos gali būti ir 10-11 žmonių.
Dėl lendlyzo. Kažkur esu skaitęs statistikas, kur lyginamas vietoje pagamintos technikos skaičius su gauta lendlyzu. Tikslių procentų neprisimenu, bet tankų - niekingas procentas (ir tie gautieji tankai nieko verti lyginant su vietiniais T-34, KV ar kt.), aviacijos taip pat labai nedidelis procentas. Taip pat esu matęs vertinimus, kad svarbiausia iš lendlyzo buvo sunkvežimiai ir džipai (technika), ir maistas, rūbai, vaistai, šoviniai. Iš aviacijos manyčiau svarbiausia P-39 "Aerocobra", "Boston" ir DC-3/C-47. "Aerocobra" apskritai daugiausiai ir sėkmingiausiai naudota būtent rusų, manau dėl tinkamos joms taktikos, prie ko labai daug prisidėjo Pokryškinas. Didelė dalis iš sovietų asų yra bent dalį pergalių pasiekę būtent su P-39. Kiti lendlyziniai naikintuvai didesnės įtakos rezultatams neturėjo ir nepasižymėjo, išskyrus gal Safonovą šiaurinėj fronto daly, pradingusį su P-40. Bendram supratimui apie "Aerocobra" ir rusų pilotus: http://acepilots.com/planes/soviet_p39_airacobra.html
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1315
B.Safonovas karo pradžioj skraidė su I-16, pasiekė 14 pergalių. Vėliau jų eskadrilė perginkluota „Hurricane'ais“, o žuvo su P-40 „Kittyhawk“, gindamas konvojų PQ-16 (gal čia supainiojimo priežastis?).
Man labai patiko JG-52 pranešimas-mums -lietuvos aviacijos mylėtojams ir vieni ,ir kiti nėra savi,bet žinoti apie kitų valstybių gerus lakūnus yra naudinga,nes tai skatina ir mūsų aviacijos plėtojimą.Šiuo metu -NĖRA KO SLĖPTI-visi esame nepatenkinti Lietuvos kovinės aviacijos vystymu-gal slopinimu-nevystymu,nes žinoma kaip lietuviai mėgsta aviaciją.Vokietijos lakūnams buvo nesunkiai užskaitomos pergalės-bet Hartmann patraukia reakcijos greitumu,kovos ore originalumu-gimęs lakūnu.Karo pabaigoje jis buvo gabęs dvi savaites atostogų,netoli Hamburgo kaime ir ten stovėjo naikintuvų eskadrilė gynybai nuo Britų-JAV bombonešių-bet jis pasibaisėjo pamatęs ,kad skraido 16 m paaugliai...jis pasakė eskadrilės vadui--jūs tas dvi savaites juos pamokykite,o man duokite keisti lėktuvus ir tas dvi savaites jis vienas numušinėjo/kada masę bombonešių puola tik vienas lėktuvas -sunku susigaudyti,o Hartmanui bet kuris papuolęs į taikiklį lėktuvas-mušamas/bombonešius.Jis pateko į Vakarų okupacinę zona,bet SSSR prašė jį apkeisti,nes domino jo mūšio vedimo stilius. J.PR.
Dėl Hartmano, tai truputį ne taip. Iš tikrųjų, Hartmanas su kitais vokiečiais pasidavė amerikiečiams. Apie jojį apkeitimą nebuvo net kalbos, o kad sovietų nedomino Hartmano mūšio stilius, rodo tolimesnis lakūno likimas. Į sovietų rankas Hartmanas pateko todėl, kad pagal tarpusavio susitarimą, visi į rytus nuo Plzenės, JAV armijos į nelaisvę paimti vokiečiai turėjo būti perduoti rusams. Visa belaisvių kolona 1945 metų gegžės 24 dieną buvo susodinta į sunkvežimius ir pajudėjo iš Plzenės. Pravažiavus keletą kilometrų kolona sustojo viduryje lauko, ir belaisviams buvo įsakyta išlipti. Laukas buvo apsuptas rusų kareivių. Hartmanas su kitais belaisviais pateko į Neibisterico persiuntimo stovyklą. Buvo surašoma kiekvieno belaisvio pavardė, laipsnis, asmeninio ženklelio numeris, karinės tarnybos vieta ir civilinė profesija. Niekas nesidomėjo nei lakūnų patirtimi (kartu su Hartmanu į nelaisvę pateko it Germanas Grafas, numušęs 212 lėktuvų). Po trijų savaičių pėsčiomis nuvarė į už šimto kilometrų esantį Budvaisą, susodio į vagonus, ir traukinys pajudėjo Vienos link. Tačiau tikslas kelionės buvo ne Viena. Dvi savaites traukinys dundėjo į rytus. Pravažiavo Kijevą, Maskvą, vologdą. Pravažiavę Kirovą, belaiviai pamatė, kad abipus geležinkelio iki pat horizonto driekiasi beribės pelkės. Hartmanui susidarė įspūdis, kad pateko į didžiulių pelkių centrą, tų pčių, apie kurias visai neseniai skaitė mokykliniame vadovėlyje. Siaubinga nuojauta pasitvirtino. Belaisvius išlaipino iš vagonų. Kiek užmatė akys, driekėsi pelkės. Belaisviai išsikasė žemines, uždegė jas šakomis. Toks dabar buvo jų būstas. Vos patekėjus saulei, apsauga varydavo belaisvius į darbą - kasti durpių. Po penių savaičių karininkus perkėlė į karininkų lagerį Griazovece, kuriame laikė majoro ir aukštesnio laipsnio karininkus. 1951 metais Kuteinikovo lageryje, Hartmanui paskelbė nuosprendį - 25 metai laisvės atėmimo, kaip karo nusikaltėliui.
Nesu tikras, bet kiek žinau, ar tai už sovietinės ekonomikos žlugdymą, ar tai už kenkimą sovietinei ekonomikai. Žodžiu, kažkas panašaaus. Bet norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad sovietinei valdžiai nerūpėjo lakūnų patirtis, rūpėjo kerštas. Kai suprato, kas į jų rankas pateko, tuo ir pasirūpino. Kitaip elgėsi amerkiečiai. Pavyzdžiui, Valteris fon Braunas tapo net NASA vadovu.
