otto scorceny rašė: Kiekviena apskritis žymėjosi atitinkama raide
O kaip žymėjosi Marijampolės ir Mažeikių apskritys? Utenos ir Ukmergės?
otto scorceny rašė: Daugmaž visi tipai egzistavusių tarnybinių pažymėjimų....
Neturėjo kokio nors paprastesnio, kaip dabar? Kaip su tokiu prisistatysi? Užtekdavo vilkėti uniformą? O kam neužtekdavo, turėjo bananą?
Marijampolė žymėjosi - M, Mažeikiai - Ma, Utena- U, Ukmergė - Uk. Pažymėjimai buvo tokie, nešiotis nelabai patogu, nebuvo nei spausdintuvų, nei laminavimo įrenginių "Bananas" vadinosi gumine lazdele, iki 1935 m. jas galėjo nešioti tik sostinės policija, vėliau buvo leista ir kitose apskrityse.
Naudodavo "džiudžitsu", šiai disciplinai policijos mokykloje buvo skiriama daug valandų, reikėdavo laikyti baigiamąjį egzaminą...
Žinom tuos "džiudžitsu", ne taip paprasta išmokti policijos mokykloje per kažkiek tai valandų, o nesitreniruojant pastoviai, ypač provincijoje, įgūdžiai blėsta. Aišku, ir vyrai tvirtesni buvo atrenkami, ir chuliganėliai maišų rūsiuose nedaužė. Bet lengva nebuvo, ypač pavojinga sveikatai ir gyvybei pasienio policijoje. Ko gero po visų okupacijų ir represijų policininkų išliko labai mažai. Ačiū už puikų kolekcijos pristatymą su įdomiais paaiškinimais. Aišku laukiam daugiau Įdomu
Taip, kolega esate teisus, pasienio policijoje tarnyba buvo ypač pavojinga, kontrabandininkai sentimentų neturėjo, o kur dar lenkų išpuoliai. Bet ir viešojoje ar kriminalinėje policijoje pavojų netrūko. Pastudijavus nusikalstamumo statistiką ir pasipriešinimo atvejus galima daryti išvadą jog nusikalstamumas buvo ganėtinai nemažas, netrūko ir brutualių nužudymų apiplėšimo tikslais. Savo archyvėlyje turiu surinkęs apie pora šimtų fotonuotraukų, jų nepublikuosiu, bet keletą įkelsiu su nusikaltėliais ir nusikaltimų aukomis. Už kokybę nepykite, neturiu skanerio, tad perfotografavau... Įvykio vietos tyrimas, lavono apžiūra
Sulaikyti įtariamieji plėšimais, ant stalo įkalčiai. Manau, kad rankos surakintos retežiais, kitaip toks fotografavimas keltų potencialią grėsmę.
Fotografuota parodymų patikrinimo vietoje metu, bažnyčios turto vagis...
Naudodavo "džiudžitsu", šiai disciplinai policijos mokykloje buvo skiriama daug valandų, reikėdavo laikyti baigiamąjį egzaminą...
Žinom tuos "džiudžitsu", ne taip paprasta išmokti policijos mokykloje per kažkiek tai valandų, o nesitreniruojant pastoviai, ypač provincijoje, įgūdžiai blėsta. Aišku, ir vyrai tvirtesni buvo atrenkami, ir chuliganėliai maišų rūsiuose nedaužė. Bet lengva nebuvo, ypač pavojinga sveikatai ir gyvybei pasienio policijoje. Ko gero po visų okupacijų ir represijų policininkų išliko labai mažai. Ačiū už puikų kolekcijos pristatymą su įdomiais paaiškinimais. Aišku laukiam daugiau Įdomu
Įdomumo dėlei pasienio policijos mokomojo būrio baigimo diplomo fragmentėlis, išvardintos privalomos disciplinos.