1959 m. ūkininko Juozo Karpavičiaus sodyba šalia aerodromo. Dešiniajame kampe viršuje matosi Nemunas. Nuo Nemuno matosi nutolstantis kelias, o jo dešinėje tamsus kelių medžių gojelis. Teritorija nuo kelio iki Nemuno buvo užsodinta pušelėmis ir šiuo metu jau suaugęs miškas.
Eugenijus rašė: Aerodromas Pociūnuose pradėtas įrengti 1940 m. rugpjūčio mėn...
Labai ačiū Eugenijua, būtent tai, ko reikėjo. Gal žinote, kodėl Pociūnai nebuvo įtraukti į Jūsų paminėtus 26 aerodromus ir aikšteles? Apie Pociūnus nerašo ir atsiminimuose Lietuvių kariai sovietinių aerodromų statybose (www.rytufrontas.net). Kur čia šuo pakastas?
1940 m. rugpjūčio 5 d. Karo Aviacijos štabo I-sis skyrius Raudonosios Armijos vadovybei pateikė 34 aerodromų sąrašą, kuriame aerodromų dydžius, jų panaudojimo galimybes, kokie pastatai yra aerodromuose ar aikštelėse, telefoninio ryšio galimybes. Šiame 34 aerodromų ir aikštelių saraše yra visi Lietuvos Karo Aviacijos naudoti aerodromai 1935 m. [LCVA.F.1323.Ap.1 B.299.L15-26] bei dauguma slaptų Lietuvos karo Aviacijos aerodromų (aikštelių) [LCVA F.1323.Ap.1. B.299. L.48-49]. Slaptų aerodromų sąraše ir saraše Nr.1350 jų numeracija nesutampa: pvz. Girėnų aerodromo šifras 24 sąraše ir schemoje -3; Dotnuvos 23 sąraše ir schemoje -14; Baisogalos 27 sąraše ir schemoje – 11; Muniškių 31 sąraše ir schemoje – 20; Paginės 34 sąraše ir schemoje – 18 Veprių 40 sąraše ir schemoje – 28; Vaiguvos 39 sąraše ir schemoje – 6; Kelmės 26 sąraše ir schemoje – 7; Sviliukų 35 sąraše ir schemoje – 15 ir t.t.
Sąraše Nr.1350 kai kurių aikštelių duomenyse nurodyta, kad vieta parinkta ir jose nėra jokių statinių. Pvz.: Labūnavos, Paginės, Babtų, Šeduvos, Baisogalos, Seredžiaus.
1940 m.rugpjūčio mėn. pradėti ruošti papildomai dar 26 aerodromai. Kurių aerodromų statybose dalyvavo lietuvių kariai jie ir paminėti. Pociūnų aerodromo statyboje dalyvavo Prienų įgulos kariai bei civiliai gyventojai, tai manau, dėl to ir atsiminimuose nepaminėti. 1940-1941 m. statytų ir nebaigtų aerodromų sąrašą reikėtų tikslinti. Kai kuriuos iš jų baigė statyti vokiečiai, kai kurie jų buvo panaudoti Raudonosios Armijos tik 1944 m. Keletą iš jų galima paminėti: Seredžius, Šlapaberžė, Perloja, Tyrelkai, Šeduva, Barysiai (Dausiškiai), Puraičiai, Paneriai, Kryžiokai ir t.t.
Na, tvartai rusų kalboj dažniau vadinami pagal gyvulių rūšį: "коровник", "свинарник", "конюшня", rečiau vartojamas apibendrintas "хлев". O "сарай" reiškia daržinę
Atsakymą apie Perloją gal reikėtų iškelti į atskirą temą, čia paliekant nuorodą.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
sky76v rašė ...
Na, tvartai rusų kalboj dažniau vadinami pagal gyvulių rūšį: "коровник", "свинарник", "конюшня",
Tai čia taip, turbūt, įsigaliojo sovietiniais kolchozų laikais. Valstietis gi neturėjo kelioms karvutėms ar kiaulėms atskirai nei коровника, nei свинарника, nei конюшни.