Gerb. kolega Kirai, jūsų straipsnius ir atsakymus šia tema skaičiau labai atidžiai, gerai prisimenu ir puikiai suprantu, ką norėjote pasakyti jūs. Apšaudyti lėktuvą su kulkosvaidžiu ir dar naktį - ne pats lengviausias darbas. Visų pirma reikia, kad lėktuvas praskristų labai lėtai, neaukštai ir praktiškai tiesiai virš kulkosvaidžio arba visiškai pro pat kulkosvaidį einančiu kursu. Kokia būtų Dariaus reakcija atspėti nesunku: padidinęs greitį, su posūkiu ir keisdamas aukštį išeitų iš šaudymo zonos. Kaip jau esu minėjęs, lėktuvas turi praskristi ne tik visai šalia kulkosvaidžio, bet šaulys dar turi jį pastebėti ir, kas svarbiausia, priimti sprendimą atidengti ugnį. Koncentracijos (darbo) stovyklos sargybinių tikslas yra saugoti kalinius, o ne apšaudyti lėktuvus. Sargybos bokštelio konstrukcija pritaikyta apsaugoti sargybinį nuo lietaus, o ne suteikti jam galimybę šaudyti į oro taikinius. Nematau jokios galimybės, kad sargybinis galėtų priimti sprendimą, atidengti ugnį ir sėkmingai apšaudyti "Lituanicą". Kitas klausimas, ar ta stovykla iš viso jau buvo, ar joje buvo kulkosvaidžių (!!!), mat šitas vaizdelis su bokšteliais ir kulkosvaidžiais labiau iš APK laikų filmų. Bet kalba ne apie apšaudymą. Kalba apie G.Sviderskytės teiginį minėtoje nuorodoje.
Beje, kaip toli nuo kritimo vietos menama ar buvusi Berlincheno darbo stovykla? Dėl kurios egzistavimo G.Sviderskytė, beje, teigia irgi neturinti informacijos.
Kitas klausimas, ar ta stovykla iš viso jau buvo, ar joje buvo kulkosvaidžių (!!!), mat šitas vaizdelis su bokšteliais ir kulkosvaidžiais labiau iš APK laikų filmų.
Labai geras pastebėjimas.1933 metai - tai ne `42-43, kai "mirties fabrikai" įgavo būtent tokį pavadinimą ir reputaciją.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Taip ir gaunasi. 0:15 - 0:20 pastebėti virš Berlincheno, o 0:36 jau sudužo. Pridėjus keletą minučių kol apsuko ratą apie Kuhdamo kaimą ir Celingo ežerą - viskas sutampa.
Grįžtant prie sąkmokslo teorijos: ar galėjo po apšaudymo ore išsilaikyti 10 min? Gal ir galėjo, žiūrint - kur kliuvo (hipotetiškai). Pvz., pastebėjo, kad sparčiai netenka kuro.
Gal reikėtų formuluoti klausimą taip: ar gali nukristi lėktuvas, į kurį nebuvo nei šaudyta, nei, tuo labiau, pataikyta Asmeniškai man apšaudymo ir numušimo kulkosvaidžiais (nes priešlėktuvinių patrankų ir raketų Vokietijoje dar nebuvo, na bent jau prie Soldino) tikimybė tokia pat nereali, kaip ir tikimybė, kad "Lituanicą" numušė ateivių "mirties spindulys" arba dėl "laiko spiralės" į ją atsitrenkęs aštuovietis tralas su naudotais automobiliais, vykstantis iš kokio nors Acheno į Marijampolę. Tie lobiai, su kuriais dirba G.Sviderskytė, itin praturtins mūsų tarpukario istoriografiją. Tiesa, kaip jau minėjau, sunkiai įsivaizduoju, kokią įtaką jie galėjo turėti įvykusiai katastrofai. Labai, labai norisi išgirsti atsakymą ir detalesnį kai kurių teiginių paaiškinimą. Pvz.:
"Ir turbūt jau galutinai įtvirtina ilgamečio tyrinėjimo metu vis ryškėjusią "siužetinę liniją": JAV nuo šios katastrofos pasekmių griežtai atsiribojo ir pozicijos niekada nekeitė. Be abejonės, nuo rūpesčių ją ir Vokietiją "išvadavo" Lietuva. Kaip jau žinome, to pasekmės buvo dramatiškos. Nuo šiol tai atrodo tikslinga vadinti oficialiojo Kauno netoliaregišku "voluntarizmu"."
(http://www.lituanica-documentica.lt/index.php?id=195) Ką, nuo ko išvadavo ir kokios tos dramatiškos pasekmės??? Kaip JAV turėjo "prisiimti" katasrofos pasekmes??? Daug intriguojančių užuominų, gerai, kad jau liepa ant nosies
Sąmokslo teoretikams: ar gali važiuoti automobilis, jei jam prašautos durelės ar kapotas? Netgi, sakykim, vienas ratas?
"Sparčiai netenka kuro" - jau ne kartą šnekėta, kad kuro bakuose šautinių skylių nėra!
Na, pvz., sugadinta, prakirsta kuro tiekimo sistema ar pan. Tiesiog pabandžiau teoriškai padėlioti situacijas. Nors, man visiškai priimtinas kolegos eppanzer požiūris ir mintys: neaišku, kokio statuso buvo ta stovykla (jei iš viso buvo). Ar saugoma? Kaip saugoma? Gikluotų karių su kulkosvaidžiai, bokšteliais? Kokia pataikymo tikimybė ir pan.
