Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1313
Bet kokį heroizavimą galima pavadinti perdėtu – ar Dariaus ir Girėno, ar Vytauto ir Smetonos laikų Lietuvos, ar partizanų, ar Estijos valstybės pasiekimų. Dabar madinga nuvainikuoti didvyrius – nuo A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus iki R.Kamuntavičiaus. Bet gal vis dėlto reikia pavyzdžių kuriais norėtųsi sekti.
Na, tokiu atveju, gerbiamas Kirai, mūsų nuomonės nesutampa. Aš perdėto heroizavimo neįžvelgiu. Gal ir taip, kad Jums, tiek metų gilinantis į visas tas smulkmenas, tiesiog jau "persipildė taurė". Labai pritariu sky76v nuomonei, kad reikalinga pavyzdinių, pasididžiavimą keliančių mūsų tauta, mūsų istorija asmenybių. Gal net kartais kiek perdėm idealizuotų. Nematau tame nieko blogo. Tik nereikia iš to daryti dirbtinio kulto, stabų. Bet iki to dar toli toli Blogiau būtų, jei viską niveliuotume: nuo Mindaugo, Vytauto, iki Vanago, R. Kalantos,.... Gal ir pastarieji kai kam perdėtai idealizuoti. Mano reziumė: geriau jau perdėtai, nei nieko. Aš prieš mankurtišką visuomenę .
Na, manau, kad kiekvienam, kuris šiek tiek plačiau pasidomėjęs skryžiu per Atlantą, buvo aišku, kad S. Darius ir S. Girėnas nebuvo draugai, o tik partneriai. Visi mūsų herojai yra idealizuoti, bet tas idealizavimas atsiranda tada, kai kažkoks įvykis ar jame dalyvavęs asmuo, tampa daugiau negu istoriniu įvykiu. Taip ir su Dariumi ir Girėnu. Jų skrydis ir asmuo tapo Amerikos lietuvius vienijančiu įvykiu, tuo pačiu (,kad ir su KGB pastangomis) leido didžiuotis lietuvišku įvykiu tarybinės okupacijos metais. Manau, kad į visą tai reikia žiūrėti plačiau, ne tik, kaip į istorinį įvykį, juk tas idealizavimas tikrai davė naudos vienijant lietuvius, skatinant žmones domėtis aviacija. Jei ne Darius ir Girėnas, aš, asmeniškai, tikrai nerašyčiau šitame forume. Jie buvo mano susidomėjimo Lietuvos aviacijos istorija priežastimi.
Norisi pritarti Sauliaus išsakytai minčiai, kad pavyzdžių reikia. Ir tų pavyzdžių žmonės ieškos visą laiką. Galbūt sunkiau su S. Girėnu, tačiau S. Darius, bent jau mažesniam žmonių ratui, ir be "Lituanicos" skrydžio būtų herojus. Jo dalyvavimas Pasauliniame kare, darbas organizuojant savanorius Amerikoje, tarnyba žvalgyboje, tarnyba Aviacijoje, darbai nuveikti vaduojant Klaipėdą, stadiono statymas Ąžuolyne, dalyvavimas pirmosiose krepšinio varžybose, žaidimas futbolo rinktinėje ir LFLS. Juk tikrai labai daug nuveikta ir be "Lituanicos" skrydžio? Žinoma, S. Darius buvo entuziazmo žmogus, galėjo entuziastingai kažką inicijuoti, tačiau jėgų išpildymui pritrūkdavo. Apie tai minėjo ir G. Sviderskytė straipsniuose. Knygoje, manau, bus dar daugiau apie tai parašyta.
Žinoma, gaila, kad per 28 metus, Lietuva taip ir nesugebėjo atiduoti duoklės A. Gustaičiui. Jis žinomas tik pakankamai mažam žmonių ratui, bet Darius ir Girėnas tiek laisvos Lietuvos laikais, tiek okupacijos laikais atsidūrė laiku ir vietoje. Tai leido augti jų populiarumui. Tačiau, žmonės patys ėmė dainuoti "Darius ir Girėnas narsūs vyrai buvo" ir pradėjo savo vaikus vadinti jų vardais.
Laukime knygos, sužinosime daug naujos informacijos ir tikrai turėsime apie ką padiskutuoti.
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1313
Vilniaus knygų mugė 2019 vasario 23 d. šeštadienis | nekasdieniai pasimatymai 16.00 konf. salė 1.2 Gražinos Sviderskytės knygos – dokumentinės istorinės monografijos „Lituanica: nematomoji pusė“ – pristatymas. Dalyvauja autorė, Nerijus Šepetys. („Aukso žuvys“).
Nepatiko ir man tas interviu. Bet kokiu atveju knyga pirksiu, nes smalsu. Cia gal tokia autores taktika: privelt taip, kad is anksto nesuprastum ko tiketis knygoje?
Nepatiko ir man tas interviu. Bet kokiu atveju knyga pirksiu, nes smalsu. Cia gal tokia autores taktika: privelt taip, kad is anksto nesuprastum ko tiketis knygoje?
Tiek, kiek šiame forume prityrinėta ypač Kiro ir kitų (kas liečia pasirengimą, patį skrydį ir katastrofą) - tai kažko dar tikėtis... galima . Ko gero, ten surinkta daugiau dokumentinė medžiaga, o forume žvelgiama iš techninės pusės. Ir man to pakanka. Todėl knygos aš...
Blogiau būtų, jei viską niveliuotume: nuo Mindaugo, Vytauto, iki Vanago, R. Kalantos,.... Gal ir pastarieji kai kam perdėtai idealizuoti. 
