Antano Gustaičio Sugrįžimas


Autorius: Jonas Balčiūnas 1991 m.


A.Gustaitis apie 1923 m.


Ilgas ir sudėtingas buvo šis kelias. Pokario metais apie A. Gustaičio likimą nieko tikro nežinojome. Stalino laikais apie jį rašyti ir viešai kalbėti buvo draudžiama. Jei spaudoje ir pasirodydavo A. Gustaičio pavardė, tai su buržuazinio generolo ar tautos išdaviko etikete. Apie jo likimą sklandė įvairios spėlionės: įslaptintas dirba aviacijos pramonėje, pasitraukęs į užsienį...

Tik Pranas Hiksa (1897 -1966), vienas pirmųjų Lietuvos lakūnų, artimai bendravęs su Gustaičiu, kartą prasitarė apie jo areštą Šeštokuose. Vėliau šį teiginį patvirtino architektas V.Žemkalnis ir buvęs karo lakūnas, majoras J. Mikėnas (1899 -1988). Tolimesnio A. Gustaičio likimo ir jie nežinojo. Grįžęs iš lagerių vienas tautietis pasakojo, jog persiuntimo punkte buvo sutikęs Lietuvos aviacijos viršininką. Pavardės nežinojo, bet nupasakoti išoriniai bruožai sutapo. Tik parodžius nuotraukas, paaiškėjo, jog ten buvo pirmasis karo aviacijos viršininkas gen. J. Kraucevičius.

Prasidėjus Chruščiovo "atšilimui" ir kiek sušvelnėjus cenzūrai, ANBO konstruktoriaus pavardę retkarčiais savo raštuose paminėdavo lakūnas -rašytojas Jonas Dovydaitis (1914 -1983). Aviacijos istorikas V. Jurkštas Švyturiui buvo parašęs net straipsnį, plačiai nušviesdamas A. Gustaičio - konstruktoriaus veiklą. Tačiau cenzūra panoro susipažinti su jo byla. Tarpininkaujant LTSR, KGB byla buvo atsiųsta į Vilniaus saugumą. Ar ją matė straipsnio autorius V. Jurkštas, nežinau, bet J. Dovydaitis sužinojo šiurpią tiesą: 1941 m. liepos 5 d. Antanas Gustaitis Maskvoje nuteistas aukščiausia bausme-sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1941 m. spalio 16 d. Straipsnis Švyturyje nepasirodė.

1969 - 1972 m. Sparnų žurnaluose trumpai rašyta apie ANBO lėktuvus. 1978 m. Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje, po nelengvų derybų su cenzūra, pavyko įpiršti trumpą A. Gustaičio biografiją. Cituoju: "Antanas Gustaitis (1898 Obelinėje, Kapsuko raj.) - 1941, lietuvis, aviacijos inžinierius, lakūnas. 1929 m. baigė Paryžiaus aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą. 1934 - 40 Lietuvos karo aviacijos viršininkas, brigados generolas (1937). 1924 -1940 sukūrė ir pastatė įvairios paskirties ANBO lėktuvų. Vietoj Kauno lėktuvų remonto dirbtuvių įkūrė aviacijos dirbtuves ir vadovavo lėktuvų gamybai. 1934 m. vadovavo trijų ANBO skridimui apie Europą (nuskrido ~ 10000 km)]."

1980 m. ruošiant rusų kalba Mokslų Akademijos leidinį Iš gamtos ir technikos mokslų istorijos Pabaltijyje, šių eilučių autoriui pasiūlė parašyti ką nors iš Lietuvos aviacijos istorijos. Pasiūliau temą "Lėktuvų statybos pradžia Lietuvoje". Nurodžiau, jog bus kalbama apie J.Dobkevičių ir A. Gustaitį. Dėl J. Dobkevičiaus kliūčių nebuvo, dėl A. Gustaičio teko aiškintis su cenzūra. Bet padėjo žinutė enciklopedijoje. Dalis leidinio tiražo (išspausdinta tik 1000 egz.) pateko į Latviją, Estiją. Vėliau šis straipsnis buvo pakartotas TSRS Mokslų Akademijos leidinyje.

1975 -1983 m., kuriant Lietuvos sportinės aviacijos visuomeninį muziejų, susidarė problema, kaip jame parodyti A. Gustaitį. Brežnevo stagnacijos metais tai vėl buvo nepageidaujama tema. Po ilgų apmąstymų nutarėme įsteigti ekspoziciją "Mūsų konstruktoriai" ir ten parodyti J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio, B. Oškinio, B. Karvelio ir kitų konstruktorių lėktuvus, sklandytuvus. Cenzūra neprieštaravo, bet pasakė, jog prieškarinius konstruktorius galime rodyti tik paminėtus enciklopedijoje.

A. Gustaičio stende nurašėme iš enciklopedijos jo biografiją, darėme ANBO lėktuvų nuotraukas, techninių duomenų lentelę. Vėliau įsidrąsinę įruošėme net atskirą stendą skrydžiui aplink Europą. Daugiau keblumų iškilo dėl ANBO-I. Pirmasis 1925 m. A. Gustaičio kūrinys stebuklingai išliko iki mūsų dienų. Bet ant jo buvo nupiešti Lietuvos Karo aviacijos ženklai - Vyčio kryžiai. Cenzūra ir partijos ideologai leido ANBO-I demonstruoti, jei bus uždažyti kryžiai. Unikalaus eksponato gadinti nesirengėme.

Muziejaus atidarymas užsitęsė. Per tą laiką "prašviesėjo politikos padangė", ir cenzūros valdininkai praleido ANBO-I su ženklais.

1983 m. kovo 6 d. įvyko muziejaus atidarymas. Kartu - pirmasis oficialus A. Gustaičio sugrįžimas, nors jo stendas buvo kuklus. Bet, gidui talkininkaujant, (budėdavo aviacijos istorijos žinovai), lankytojai sužinodavo tiesą apie Antano Gustaičio asmenybę bei nuopelnus Lietuvos aviacijai. Daugelis klausinėdavo apie jo likimą. Nors keletas muziejaus kūrėjų jį žinojome, bet sakyti tiesą nedrįsome. Aiškindavome, jog JAV gyvenanti dukra Rasa Gustaitytė yra gavusi Tarpautinio Raudonojo Kryžiaus pranešimą, kad jos tėvas 1941 m. spalio 16d.miręs Maskvoje. Šią žinią atvežė JAV viešėjęs J. Dovydaitis.

ANBO-I sukėlė žmonių susidomėjimą ir padarė gerą reklamą muziejui. Muziejų lankydavo jaunimas, tėvai su vaikais, įvairios ekskursijos. Pamatę Vyčio kryžius ant sparnų, vyresni žmonės nustebdavo. Kai kurie net ašarą nubraukdavo. Jaunuoliai dažnai klausdavo, kas tai per ženklas. Tekdavo (nors gana atsargiai) paaiškinti.

Padvelkus Atgimimo vėjams ir susikūrus Kultūros fondui, atsirado galimybė grąžinti ilgus metus užtęstą skolą Dariui ir Girėnui - pastatyti jiems paminklą Kaune. 1988 m. pradžioje gavome leidimą rinkti paminklui aukas.
Šiuo tikslu su a.a. Nijole Dariūte (1925 - 1991), aviakonstruktoriumi V. Kensgaila, tautodailininku G. Majorovu ir turtingos, įdomios apie Darių ir Girėną kolekcijos savininku V. Burinsku lankėmės Marijampolėje (tuomet dar Kapsuke). Didžiulė gamyklos salė buvo pilna žmonių. Kalbėdamas apie mūsų Atlanto nugalėtojus priminiau, jog netoli nuo Marijampolės, Obelinėje, yra gimęs įžymus lietuvių aviakonstruktorius Antanas Gustaitis.

Klausytojai nustebo - ANBO, Gustaitis?! Jie nieko apie tai nežinoję... Pasipylė klausimai. Salėje buvo ir Vidmantas Kačergis. Pertraukos metu jis marijampoliečių vardu pažadėjo prikelti jų įžymaus žemiečio atminimą. Netrukus V. Kačergio rūpesčiu Maisto pramonės automatų gamykloje įsikūrė iniciatyvinė grupė A. Gustaičio tėviškei atstatyti, šiandien darbai pradėti ir tęsiami.

1988 m. kovo 20 d. Kauno Politechnikos instituto salėje Aviacijos sporto federacijos (nuo 1989 m. kovo 18 d. Lietuvos aeroklubas) Aviacijos istorikų tarybos ir Technikos muziejaus iniciatyva surengtas viešas Antano Gustaičio 90-čio paminėjimas. 250 vietų salė buvo pilna. Iš Vilniaus atvyko buvęs A. Gustaičio bičiulis architektas V. Žemkalnis, vienas pirmųjų Lietuvos sklandytojų V.Ašmenskas. Iš Kauno - Nepriklausomos Lietuvos savanoris, Karo lakūnas kpt. S. Stanaitis. Iš visos Lietuvos susirinko būrelis Karo lakūnų ir šiandien skraidančių vyrų. Buvo surengta foto paroda, demonstruojamos skaidrės. Po minėjimo žmonės dėkojo už įdomų renginį.

Bet po keletos dienų "kilo vėjelis". DOSAFo (organizacija, valdžiusi sportinę aviaciją) funkcioneriai apskundė LKP centro komitetui, jog Kaune, Politechnikos institute, buvo minimas buržuazinės kariuomenės generolas, salėje plevėsavo trispalvės, girdėjosi nepalankūs šūkiai. Partijos centro komiteto sekretorius Mitkin įsakė išaiškinti, kas gi buvo tas Gustaitis. Tačiau nei Vilniaus, nei Kauno komunistų ideologai nieko apie jį nežinojo. Tuomet kreipėsi į Kauno istorijos muziejų (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus), apklausė keletą minėjimo dalyvių. Visų atsiliepimai buvo palankūs. Mitkin nurimo, o minėjimo organizatoriai nenukentėjo.

Po minėjimo įsidrąsinę, 1988 m. balandžio 26 d. ASF vardu parašėme TSRS generaliniam prokurorui raštą dėl A. Gustaičio bylos peržiūrėjimo ir reabilitavimo. Jį pasirašė V. Žemkalnis, V. Ašmenskas, A. Gamziukas ir J. Balčiūnas. Rezultatų teko laukti ilgokai, o apie raštą net keletą kartų priminti. Pagaliau bylą atsiuntė į Vilnių ir priimti nuosprendį pavedė Lietuvos prokuratūrai.

Tik atkūrus Nepriklausomą Lietuvos Respubliką, 1990 m. balandžio 26 d. Aukščiausias teismas A. Gustaitį reabilitavo. 1988 m. vasarą sužinojome, jog Marijampolėje, prie buvusios J. Jablonskio gimnazijos, ruošiama atminimo lenta su įžymių šią gimnaziją baigusių žmonių pavardėmis. Gustaitis į šią lentą nepateko. Tik įsiterpus ASF, klaida tapo ištaisyta.

1989 m. liepos 2 d. marijampoliečių iniciatyva Obelinėje įvyko skrydžio aplink Europą 55-mečio paminėjimas. Susirinko aviacijos veteranai, lakūnai, sklandytojai, gausus būrys marijampoliečių. Minėjime dalyvavo tuo metu Lietuvoje viešėjusi A. Gustaičio dukra Rasa. Pradžioje trys lėktuvai pademonstravo aukštojo pilotažo figūras. Po to nusileido parašiutininkai. Kalbėjo V. Žemkalnis, V. Ašmenskas, V. Kensgaila ir viešnia.

Iš jos sužinojome, jog, Sovietų armijai okupavus Lietuvą ir prasidėjus areštams, Gustaitienė, supratusi padėties tragiškumą, ėmė įkalbinėti vyrą (patarė ir artimi bičiuliai), kad ieškotų prieglobsčio užsienyje. Šis atsakydavo, kad nėra tautai nusikaltęs ir neturi priežasties bėgti. Pavasarį tapo aišku, jog areštuos. Gustaitis sutiko pasitraukti iš Lietuvos. Vienintelis kelias dar buvo į Vokietiją,

Bet Gustaitis Vokietijoje likti nenorėjo. Žmona, pasinaudodama senomis pažintimis, apėjo dar likusias Kaune užsienio atstovybes, tačiau visur atsakydavo, kad pavėluota ir niekuo padėti nebegali. Tik Argentinos konsulas sutiko paruošti vizą - bet ją teks atsiimti Berlyne. Gustaitis, vengdamas vokiečiams bet kokių įsipareigojimų, ryžosi sieną pereiti nelegaliai.

Skrydžio aplink Europą jubiliejus buvo paminėtas ir spaudoje. Nuo to laiko liepos pradžioje Obelinėje kasmet minima A. Gustaičio diena. 1990 m. gruodžio 1 d. popietę Kaune, Fredoje, Lakūnų plente prie namo, pažymėto 44 - ju Nr., susirinko aviacijos veteranai, apylinkės gyventojai. Susitikti su vaikyste atvyko Nepriklausomos Lietuvos lakūnų vaikai: A. Mikėnas, V. Stašaitis. Juk šiame name kadaise gyveno jų tėvai, S. Darius, A. Gustaitis ir kiti lakūnai.

Šiandien čia prie sienos pritvirtinta bronzinė lenta. Viršuje - karo lakūno ženklas, po juo įrašas: "šiame name 1925 -1927 metais gyveno lakūnas S. Darius, 1928 - 1940 metais lakūnas aviakonstruktorius A. Gustaitis."

Du mūsų tautos ąžuolai po tremties ir negandų sugrįžę gimtinėn į mūsų atmintį.


Technikos Žodis 1991 Nr.3 Čikaga


GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ A.GUSTAIČIO PUSLAPĮ





Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis