Paminklas Dariui ir Girėnui Ąžuolyne



Paminklo statyba 1993m.


1992 m. liepos 22-ąją 17 valandą susirinkusių liudininkų akivaizdoje miesto meras A.Račkauskas įsmeigė žalios spalvos kuolelį, paženklindamas čia iškilsiančio monumento vietą. Pagaliau "vežimas pajudėjo".

Bet kiek prarasta brangaus laiko ir išeikvota veltui energijos.

Prasidėjus statybos darbams tapo aišku, kad turimomis lėšomis (dėl nesulaikomos rublio infliacijos) paminklo nepastatysime. Kultūros fondo vardu buvo parašytas raštas G.Vagnoriaus vyriausybei, prašant surinktas lėšas indeksuoti. Atsakė, jog neįmanoma numatyti indeksacijos koeficiento, bet pažadėjo pagal galimybes kompensuoti.

Taip iš G.Vagnoriaus vyriausybės buvo gauta 700 milijonų talonų, P.Lubio - 42 mln., A.Šleževičiaus - 40 mln. talonų. Vyriausybinio masto reikaluose daug padėjo Valstybinės komisijos pirmininkas A.Nasvytis.

Monumento statybą parėmė ir pasaulio lietuviai. Iš Čikagos asmeninę auką 1000 dolerių (ir surinkęs 1280 dol.) atsiuntė Edmundas Jasiūnas. Vytautas Peseckas surinko 3280 dol. L.Š.S. išeivijoje Vilniaus šaulių rinktinės Kanadoje iniciatyva surinkta 5160 dol. Lietuvos visuomeninės kultūros draugijos Lenkijoje Ščecino skyriaus valdyba (pirm. Jonas Žaliapienis) -120 dolerių.

Pagrindiniai rėmėjai Lietuvoje:

Kauno aerouostas 100 000 talonų, Mažeikių "Nafta" 15 000 rublių. Po 10 000 rublių aukojo: Klaipėdos medienos medžiagų kombinatas, Šiaulių vandens tiekimo įmonė, Rokiškio AB "Rokiškio sūris", Kauno raj. UAB "Šansas", "Utenos trikotažas", Kauno "Apvija", Kauno fabrikas "Kova", Kauno siuvimo jmonė "Baltija", Kauno tekstilės galanterijos susivienijimas "Kaspinas".

Kitos įmonės, fabrikai aukojo mažesnes sumas. Balionų federacijos pirmininkas G.Šurkus įvairia valiuta surinko 47 697 rublius. O kur dar per pusė milijono Lietuvos žmonių...

1992.07.21 d. Kauno m. mero A.Račkausko potvarkiu buvo patvirtinta vietos komisija paminklui statyti. Jos pirmininku tapo Kauno vicemeras kultūros reikalams kompozitorius G.Kuprevičius. Jo iniciatyva monumento statyba tapo ne vien LKF Kauno tarybos entuziastų, bet ir Kauno merijos rūpestis.

Į paminklo statybos grupę buvo įtraukti merijos inžinieriai: J.Bricas, Z.Girčys, Z.Vainoras ir kiti. Kiekvieną savaitę vyko gamybiniai pasitarimai, sprendžiamos problemos. Ir štai 1992 m. lapkričio 18-ąją buvęs S.Dariaus eskadrilės lakūnas Juozas Dambrava nuleido į pamatuose padarytą kiaurymę kapsulę su testamentu, jog šioje vietoje bus pastatytas paminklas Atlanto nugalėtojams.

Dėl žiemos šalčių darbai statybos aikštelėje sustojo. Tik Ritualinių gaminių įmonėje buvo ruošiamasi "pavasario mūšiams". Dieną naktį dūzgė akmenų pjovimo mašinos, rėždami ausis tarsi kulkosvaidžiai kaleno granito meistrų pneumatiniai plaktukai.

Tuo tarpu sprendėsi skulptūrų likimas. Br.Pundzius jų net eskizų nepaliko. Sukurti bandė keletas skulptorių. Galutinei apžiūrai pateikė tik prof. J.Kėdainis ir skulpt. J.Šlivinskas. Vertinimo komisija pirmenybę pripažino Juozui Šlivinskui.

Šiandien, žvelgdami į jo kūrinį, galime drąsiai pasakyti - gana sėkmingai pavyko išspręsti šią sudėtingą užduotį. Prie klasikinių Broniaus Pundziaus sparnų priderinti šiandieniniu modernizmu dvelkiančius lakūnų atvaizdus. Skulptūrą atliejo Vilniaus "Dailės" kombinato meistrai.

1993 m. pradžioje G.Kuprevičiui pasitraukus iš vicemero pareigų, paminklo statybai ėmė vadovauti vicemeras Rapolas Vasiliauskas. Buvo sudaryta nauja komisija, šios sudėties:
Pirmininkas R.Vasiliauskas, L.Bernotas - AB "Struktūra" direktorius, J.Baršauskas - RGĮ vyr.meistras, J.Balčiūnas - LKF Kauno tarybos pirmininkas, S.Gečas - LKF Kauno tarybos pirmininkas, Z.Girčys - Miesto tvarkymo posk. viršininkas, A.Jakučiūnas - Kauno m. urbanistikos ir architektūros skyr. vedėjo pavaduotojas, G.Majorovas - LKF Kauno tarybos narys, J.Šlapikas - RGĮ vyr.inžinierius, Z.Vainoras - Kauno m. ūkio skyriaus ved. pav., J.Šlivinskas - skulptorius.

1993.04.08 d. Ritualinių gaminių įmonės meistrai sumontavo pirmąją monumento eilę. Tik dabar pasimatė, kaip sudėtingas, reikalaujantis juvelyrinio tikslumo darbas. Kiekvienam akmeniui teko gaminti atskirą šabloną. Konstruktorius reikalavo, kad siūlės neviršytų 3-jų milimetrų tarpo. Pasitaikydavo, jog baigiant tašyti akmenyje pasimatydavo trūkis. Tuomet darbas veltui.

Vartau paskubomis užrašytus asmeninius ir G.Majorovo užrašus:

Balandžio 23 d.
Apie 15 val. pradėjo montuoti antrą eilę. Tačiau 17 val. kranininkas "baigė darbą" ir išėjo namo. Darbas sustojo. Laimė, jog montuotojai dar rado darbe J.Šlapiką, tas pasiuntė savo kilnojamą kraną ir kranininką. Rytoj (nors šeštadienį) montuotojai dirbs, kad pirmadienį statybininkai galėtų betonuoti.

Gegužės 14 d.
Šiandien ryte turėjo montuoti 4-tą eilę, bet akmenis atvežė tik vakare. Pasirodo, brėžinyje buvo 2 centimetrų netikslumas, ir teko taisyti. Sunku šių sudėtingų figūrų statinyje viską iš anksto numatyti. Teko montuoti šeštadienį.

Gegužės 29 d.
Per savaitę sumontavo 7-8 eilę. Iki paminklo atidengimo liko apie pusantro mėnesio. Pasigirsta nuogąstavimų, jog nebesuspėsime. Su Majorovu lankėmės Ritualinių gaminių įmonėje. Ten tikra "rugiapjūtė". Meistrai dirba net šeštadieniais. Vyriausias inžinierius ramus. "Rytoj montuosime 9-tą eilę," - atsako. Jo laikysena ir žodžiai teikia vilčių.

Birželio 1 d.
Kiekvieną pirmadienį statybininkų namelyje prie paminklo vyksta gamybiniai pasitarimai. Statyba nestandartinė, reikalaujanti tikslumo ir kruopštumo. Neįmanoma taikyti standartinių įkainių ar metodų. Kliūna inžinieriui konstruktoriui K.Linkui, jog jis labai užsispyręs ir reikalauja sunkiai pasiekiamo tikslumo. Tąsyk, kai reikėjo skubėti, gal ne vienas taip pagalvodavo. Šiandien žvelgdami į monumentą matome - Kęstutis Linkus buvo teisus.

Birželio 2 d.
J.Šlapikas skundžiasi -baigiasi granitas. O du vagonai stovi prie Ukrainos sienos. Nepraleidžia. Ieškoma "paskolos" Pilviškiuose.
Iš Vilniaus pasigirsta skambutis, jog gali nesuspėti atlikti skulptūrų. Teks padirbėti viršvalandžius. Žinoma, ne veltui. Z.Girčys, G.Majorovas važiuojame aiškintis. Randame betriūsiantį skulptūrų autorių J.Šlivinską. Klausiame, kodėl sutriko grafikas ? "Niekas nesutriko, - atsako. - Dirbame normaliai, skulptūros bus atliedintos laiku."
Paaiškėjo, jog vienas komisijos geradaris pažadėjo premijas. O kad jas legalizavus, prireikė viršvalandžių. Pasikalbėjome su meistrais, cecho viršininku. Paaiškinome, jog neturime pinigų ir negalime tesėti pažado. Suprato, ir skulptūros laiku atvažiavo į Kauną. O kiek įvairių biurokratinių ir kitų kliūčių teko įveikti.

Birželio 10 d.
Šiandien montavo 12 eilę Dar liko 16 eilių. Norint baigti laiku reikia kas antra diena po eilę. Vis daugiau abejojančių Pasigirsta net patarimų - vis vien nespėsite - tai kam skubėti. Su Majorovu važiuojame į Ritualinių gaminių įmonę. Ten darbas verda. Grįžtame ramesni.

Birželio 15 d.
Po pietų broliai Romas Vilius Ganusauskai, Pranas Baranauskas Rmgaudas Rokus dailino 13-tą eilę. Apie 4 val. atvežė pirmuosius keturioliktos eilės akmenis. Vyrai tuojau ėmė kelti juos į viršų ir derinti. 15 val. susirinkę prie paminklo jau išdrįsome užsiminti apie paminklo atidengimo reikalus, nes J.Šlapikas pažadėjo laiku pasiekti paminklo viršūnę.
"Struktūros" vyrai betonavo podiumo grindinį. Vaizdas keičiasi. Apie 19 val. atvežė likusius 14-tos eilės akmenis. Montuotojai darbą baigė sekančios dienos 0 val. 31 min.

Birželio 19 d.
Šiandien talka paminklo grindinio akmenims nuvalyti ir surūšiuoti. Perskaitę spaudoje kvietimą pirmieji talkon atėjo miesto deputatas, daug padėjęs paminklo statyboje, Andrius Dručkus ir aviatorius Vytautas Gaidys. Talkoje dalyvavo 18 kauniečių Vytautų klubo narių. Dėkojame.

Birželio 20 d.
Sekmadienis. 17-ąją eilę surinko apie 16-tą valandą. Iki užbetonavo - laikrodis jau rodė 23 val. 30 min. Vyrai dirbo "iš peties". Net pats darbų vykdytojas Jonas Žaliaduonis maišė ir pylė betoną. Tai pareigingas ir pergyvenantis dėl paminklo likimo žmogus. Laimė, jog statybos aikštelėje jis ne vienišas. Čia nėra šaukiančio transparanto, bet dirbančiųjų tikslas - paminklą baigti laiku.

Birželio 26 d.
Šeštadienis. Prie paminklo ramu. Su Majorovu nuvykome į RGĮ. Ten vyrai pluša prie akmenų. Po pietų pasitarimas. G.Majorovui pasiūlius, J.Šlapikui ir vyrams pritarus, nutarta 27, 28 eiles pagaminti ir sumontuoti veltui, o pinigus (per vieną milijoną) paaukoti paminklo fondui. RGĮ pavyzdžiu pasekė ir AB "Struktūra" vyrai.

Liepos 2 d.
Paminklo viršūnėje montuojama 25-oji. Visų nuotaika puiki. Darbuojasi iki vėliausios nakties.

Liepos 4 d.
Sekmadienis. Minima Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena Rašau didžiosiomis raidėmis: PABAIGTUVĖS Apie 21 val. baigė montuoti paskutines - 27 ir 28 eiles. Su paskutiniu 28-os eilės akmeniu pakyla ąžuolo lapų vainikas, Lietuvos trispalvė ir JAV vėliavos, į 23 m aukštyje esančią statybos aikštelę pas meistrus Joną Baršauską. Romą Ganusauską, Rimgaudą Rokų, Valių Stankevičių, Praną Tuškevičių pakyla Lietuvoje viešėjęs čikagietis inž. lakūnas Edmundas Jasiūnas, RGĮ vyriausias inžinierius Jonas Šlapikas. AB "Struktūra" direktorius L.Bernotas, darbų vykdytojas J.Žaliaduonis, Br.Pundziaus projekto darbo brėžinių autorius inžinierius konstruktorius K.Linkus, Kauno m. deputatas A.Dručkus.

Viršuje pasigirsta šampano šūvis. Tuo pat atsakoma ir apačioje, nes ne visi tilpo (ir ryžosi) pasikelti į aukštybes. Rankų paspaudimai, linkėjimai. Pagaliau grąžinta tiek metų užsitęsusi skola.

Neįmanoma trumpame rašinyje išvardinti, kiek rankų į padangę kėlė monumentą. Kai kuriuos paminėjau. Bet kiek liko "už borto"! Tai AB "Struktūra" direktorius Linas Bernotas, inž. Justinas Jonikas, darbininkai: Valentinas Nerevičius, Henrikas Nomeika, Jonas Grinkevičius, Romualdas Krušinskas. Ritualinių gaminių įmonės meistrai Jonas Baršauskas, Zenonas Lukošius. Akmentašis Sigitas Dubosas. Techninės priežiūros inžinierius Jonas Bricas, autorinės priežiūros inž. Kęstutis Linkus, skulptorius Juozas Šlivinskas. Kauno merijos inžinieriai Zenonas Girčys, Zenonas Vainoras. O kiek gamyklų, jstaigų ir žmonių geranoriškai rėmė. Visiems nuoširdus lietuviškas - ačiū.

Ryškiomis raidėmis į paminklo istoriją liks įrašytos Kauno miesto vicemerų Giedriaus Kuprevičiaus ir Rapolo Vasiliausko pavardės.

Paminklo statybai panaudota 243 kubiniai metrai granito. Pagamintos 495 įvairiausių formų detalės.

Pateikiu išsamesnę medžiagų sąnaudos ir įkainių lentelę.
Paminklo pamatams sunaudota 310 m³ cemento. Paminklo podiumui sunaudota 57 m³ granito. Išeiga 34 m³. Podiumui sunaudota 33 m³ granito. Išeiga 19,5 m³.

Obeliskas:
1-ąją eilę sudaro 16 akmenų. 2-ąją – 18, 3 – 15, 4 – 17, 5 – 12, 6 – 13, 7 – 12, 8 – 13, 9 – 12, 10 – 12, 11 – 10, nuo 12 iki 26 – po 8, 27 – 7 ir 28-ąją eilę 3 akmenys. Viso obeliske 280 akmenų. Sunaudota 153 m³ granito. Išeiga 92 m³.

Paminklo detalių gamyba ir montavimas kainavo 552,992 litus.
Už granitą "Granitui" pervesta 55275 litai.
Šios sumos (paskaičiuotos lito kursu) neatitinka tikros vertės, nes rublio ir talono infliacijos metu didėjo medžiagos ir statybos kainos.

Žvelgi į virš ąžuolų iškilusius granito sparnus ir pagalvoji - koks sutapimas. Pirmojo Lietuvos karaliaus karūnavimo diena ir monumento pabaigtuvės.

Mindaugas - Darius ir Girėnas: vienas kito verti milžinai.



Ištrauka iš J.Balčiūno straipsnio "Dariui, Girėnui - dėkinga Tauta"
PLIENO SPARNAI Nr. 3 1995m.


• GRĮŽTI Į puslapį: Paminklas Dariui ir Girėnui Ąžuolyne



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis