1934 metais vasarojau Zokniuose prie Šiaulių, pas vienmetį draugą Algirdą Milašių. Jis irgi domėjosi aviacija, pats rentė lėktuvą iš medinių 5x5 cm lystelių. Jo žodžiais, pieno centrifuga – puikus variklis, su tūkstančiais apsisukimų. Algis turėjo ir propelerį, tik, atrodo, per didelį. Vieną dieną jo suręstas liemuo krito kluone nuo balkių ir keliose vietose lūžo. Bet Algis nenusiminė – tuoj liemenį sutvirtino vinimis ir geležiniais apkaustais.

Zoknius pasiekė žinia: Kaune, darant figūras, nulūžo „ANBO-2“ sparnai. Oro sportininkas Vaclovas Juodis užsimušė, kartu skridęs šešiolikametis Jurgis Steikūnas išsigelbėjo parašiutu. Studento V.Juodžio nepažinojau, bet aeroklubo lėktuvas „RY-LAK“ man buvo gerai žinomas. Taip pat gerai pažinojau ir rudaplaukį Jurgį Steikūną, aerodromo žiurkę, kuris padėdavo mechanikui Požėrai šveisti vienintelį aeroklubo lėktuvą.

Skaudi nelaimė sudirgino paširdį, bet neatgrasė. Priešingai, dar daugiau viliojo aerodromas ir lėktuvai...

Grįžęs Kaunan, ėmiau dar karščiau siekti užsibrėžto tikslo. Aplankydavau tas vietas, kur buvo nukritę lėktuvai ir užsimušę lakūnai. Dažnai tįsodavau aerodromo pakraštyje, kvapioje nepjautoje žolėje. Sekiau ir skaičiavau karo lėktuvus, jų serijas ir numerius. Tik nežinojau, kiek kovos mašinų yra Zoknių aerodrome... bet vilties nepraradau: aš sužinosiu, kiek Lietuvoje yra lėktuvų. Padės Zoknių Algirdas!

Nenutuokiau, kad po poros metų dėl tų sąrašų aš turėsiu nemaža nemalonumų.

Su Zoknių Algiu susirašinėjau atvirlaiškiais, rašydamas daugiausia apie aviacinius įvykius. Prieš pat Kalėdas parašiau Algiui laiškutį, kur tarp kita ko prisiminiau:
„ ... Karo aviacijos dirbtuvės pastatė gerokai patobulintą „ANBO-41“. Turi 930 arklio jėgų variklį. Greičio dar nežinome, matyt, jis laikomas paslapty. Galima spręsti, kad skrenda apie 400 kilometrų per valandą.
Paskutinis „ANBO“ turi 70 numerį, o šis – 71, bet iš priešakio prirašyti dar 6, taigi jo numeris – 671. Gal jis jau buvo atskridęs į Šiaulius?
Šis lėktuvas – pirmas iš statomos serijos. Ar jums neatvežė bombonešių? Mums jau atvežė seriją naikintuvų. Juos sustato prancūzų mechanikai. Naikintuvai vadinasi „Devoitine 501“. Ore labai gražiai atrodo. Šiomis dienomis bandė greitį „ANBO-41“ ir „Devoitine“. Apie šias lenktynes sužinosi daugiau, kai atvažiuosi... Parašyk, ar atvežė bombonešių. Tavo draugas Dzidas“.

Šis naivus mano laiškas pateko ne Algiui, o į Zoknių aerodromą. Skirstąs laiškus puskarininkis pastebėjo įtartinus skaičius ir mano atvirlaiškį atidavė budinčiam karininkui. Konfiskuotas atvirlaiškis (juk jame karinės paslaptys!) pasiekė net generalinį štabą.

Praslinkus trims mėnesiams, į namus atėjo aviacijos kontržvalgybos viršininkas kapitonas D. Jis išsivedė mane į balkoną ir parodė dvi nuotraukas. Apstulbau. Nufotografuotas mano atvirlaiškis! Tokiam vizitui buvau nepasiruošęs. Apklausinėjęs kapitonas išėjo. Kol vyko kvota balkone, kambaryje buvę draugai įmetė ugnin mano sąsiuvinį su surašytais Lietuvos lėktuvais...
Po kelių dienų pasirodė policijos atstovas. Jis vėl kažką rašinėjo.

Netrukus Kauno dienraštyje radau reportažą, kur buvo pasakojama, kad kai kurie Aleksoto mokiniai, norį tapti lakūnais, kalba visais terminais kaip inžinieriai, net laiškuose rašo paslaptis. Tokiu laišku susidomėjusios atitinkamos įstaigos, nes buvo manyta, kad turima reikalo su šnipais. Bet vėliau paaiškėję, kad tai tik tuščias gyrimasis: štai ką žinau...

Daug griežčiau apie šį mano atvirlaiškį rašė karinis laikraštis:
„ ... Mokinio Dzido laiškas visai panašus į svetimos žvalgybos agento pranešimą. Jis rodo, kad ne tik kariams žinomos valstybinės paslaptys. Net gimnazistui šiandien prieinamos ir žinomos jautriausios krašto gynimo paslaptys...“

Ši istorija taip greit nepasibaigė.
Mano atvirlaiškį daug kas minėjo paskaitose ir rašiniuose prieš šnipinėjimą, skaitė per radiją, primindavo per aviamodelistų užsiėmimus. Jį pakartojo „Lietuvos aidas“.

Žinia, jaučiausi kaip nuogas viduryje gatvės. Labiausiai rūpėjo: ar neišvarys iš aerodromo? Karo aviacijon kelias man tikriausiai užkirstas. Tada turėjau aštuoniolika metų. Gal beliko tik sklandymas, bet ir čia visi viską žino. Beveik išdavikas... Priešo tarnas...