Mūsų pasirodymas vietiniams buvo tikras siurprizas. Atskridome minutės tikslumu, kaip buvome savo maršrutą apskaičiavę. Mums pakilus iš Kauno aerodromo, telegrafavo Maskvon. Tačiau per sovietų teritoriją, 700 km kelyje mūsų niekas nepastebėjo ir tuo momentu, kai užskridome ant jos, niekas nelaukė. Punktualumas ir labai greitos mašinos sovietų lakūnams buvo tada savotiška sensacija.

Jie priėmė nuoširdžiai ir draugiškai, vaišino, rodė ką turi. Pagaliau atėjo grįžimo valanda. Vėl man atsitiko viena mažutė istorijėlė, kuri galėjo pasibaigti labai prastai.

Lėktuvų bakus pripylėme ligi pat viršaus. Mašinos pasidarė sunkios ir nerangios. Aerodromas, iš kurio turėjome startuoti, buvo duobėtas ir nelygus. Mūsų startas buvo tikrai vargingas. Už aerodromo pievose buvo susitelkusi milžiniška kavalerijos masė. Per šį didžiulį arklių ir žmonių būrį mums kaip tik teko kilti. Mano startas. Sunkus „Ansaldas" bėga mažai greitėdamas. Jis vargingai šokinėja bjauriais nelygumais. Artėju prie ribos, o mašina vis dar žemėje. Ji nuo grumsto pašoka, bet dėl apkrovimo drimba atgal. Vėl pašoka ir vėl drimba. Rankat prie vairalazdės stipriau spaudžiu. Žaibiška mintis blykstelėja sąmonėj: „Ar iš viso pavyks pakilti?"

Galop aerodromo pabaiga. Čia pat grioviai. Staiga atplėšiu mašiną. Tai berods paskutinis momentas. Ji ore pasikabina, slenka, bet smunka, vos vos nepaliečia žemės, paskui šiaip taip užkariauja kelis metrus aukščio, bet vis juda pačiu kritiškiausiu greičiu.

Po manim sovietų kavalerijos brigada. Gyvoji arklių ir žmonių masė. Ji be galo tiršta. Raiteliai pakėlę veidus į mūsų baltakryžius. Staiga mano motoras kranktelėja ir sustoja. „Trenksimės kaip meteorai," -mintis. - „Kas pasidarė?" Tuo pačiu momentu mano akys ir ranka prie jungiklio. Jis vėl išsijungė! Griebiu jį ir grąžinu reikalingon vieton. Viskas vyksta akimirksniu. Kai motoras suūkia pilnais apsisukimais, dirsteliu žemyn. Matau, kaip kavalerija lekia į šonus, palikdama tuščią vietą mūsų žnektelėjimui. Jie strimgalviais neša sveikus sprandus šonan.

Gera, kada jauti vėl esąs stiprus. Sukame pagal kursą Lietuvos pusėn. Kelionė atgal sėkminga, kaip ir į ten. Mūsų aviacijos pasirodymas - be priekaištų. Vėliau, Kaune būnant, gavau iš Sovietų Rusijos laišką. Sovietų pilotai, kurie stebėjo mūsų pakilimą, gerai įsidėmėjo mano „Ansaldo" trumpą stabtelėjimą ore, mažą smuktelėjimą ant kavalerijos galvų, o toliau vėl tiesią ir gerą kelionę. Laiške jie teiravosi, kas buvo mums tada atsitikę. Žemėj stovėdami, jie suprato nemalonią piloto būklę ir, kaip lakūnams, buvo labai įdomu apie ją smulkiau sužinoti.