Konstantinas Fugalevičius




Tarp tų taurių ir pasišventusių žmonių, kurie Nepriklausomybės karo metais ne itin palankiomis politinėmis ir sunkiomis materialinėmis sąlygomis 1919 m. dėjo Karo aviacijos pamatus, buvo ir jaunas karininkas Konstantinas Fugalevičius.

Jis gimė 1893 ar 1894 metais (1893 04 15 - svet. adm. pastaba) Kaune, kur nuo seno gyveno rusų kilmės Fugalevičių šeima, turėjusi nuosavą namą Ukmergės plente, Žaliakalnyje, ir nedideli dvarą netoli Kulautuvos. Jaunuolis baigė prestižine Kauno Ivano Platovo berniukų gimnaziją (jos patalpose nepriklausomos Lietuvos laikais įsikūrė „Aušros" berniukų gimnazija). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. K. Fugalevičius buvo pašauktas į caro armiją. Baigęs aviacijos mokyklą, tarnavo viename Rusijos karinių oro pajėgų dalinyje ir fronte skraidė kaip oro žvalgas. Vokiečiams artėjant prie Kauno, 1915 m. Fugalevičių šeima — tėvai ir trys dukros — evakavosi, o 1919-aisiais grįžo.

Po revoliucijos, bėgdamas nuo Rusijoje valdžią užgrobusių bolševikų, K. Fugelevičius atsidūrė Irane (Persijoje). Ten tarnavo šacho pilotu. Jo sesuo vilnietė Natalija Fugalevičiūtė pasakojo, kad brolis dažnai žaisdavo šachmatais su pačiu persų valdovu. Šis savo lakūnui padovanojo dailų rytietišką šachmatų stalelį. Pasak jos, šis suvenyras dabar yra Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

1919 m. pradžioje prityręs aviatorius K. Fugalevičius grįžo į Kauną. Rimtas, principingas ir sąžiningas žmogus ryžosi dirbti gimtojo krašto labui. įstojo į Lietuvos kariuomenę, gavo karininko laipsnį ir 1919 m. sausio 30 d. pirmuoju Inžinerijos kuopos įsakymu buvo paskirtas ką tik įkurto Aviacijos būrio vadu.

Šis kuklus dalinys tapo pirmąja Karo aviacijos užuomazga. Reikia pasakyti, kad K. Fugalevičius tuo metu buvo vienintelis Lietuvoje aviacijos specialistas, nepaprastai reikalingas kuriant naująją ginklo rūšį. Netrukus būrio, kuris kovo 1 d. buvo pavadintas Inžinerijos bataliono aviacijos kuopa, gretas papildė ir kiti aviatoriai.

Aviacijos kūrimosi pradžioje nebuvo nė vieno lietuvio lakūno arba lėktuvų techniką išmanančio žmogaus. Todėl iš pradžių ten tarnavo svetimtaučiai specialistai: amerikiečiai, anglai, prancūzai, rusai, švedai, vokiečiai, net japonai, dažniausiai Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Tarp jų pasitaikė neblogų lakūnų, su didele praktika, išprususių. Tačiau dauguma tarnavo Lietuvai tik dėl pinigų, todėl pasitaikydavo įvairiausių nesklandumų, konfliktų. Vyriausybė vienu metu ketino šį aviacijos dalinį visiškai išformuoti. Tik įkūrus Karo aviacijos mokyklą ir išleidus jos pirmąją laidą, aviacijos reikalai pakrypo i gerąją pusę.

Aviacijos būrio, vėliau Aviacijos kuopos vado pareigas K. Fugalevičius ėjo iki 1919 m. kovo 12 d., kai perdavė jas naujam Aviacijos dalies vadui. Tą pačią dieną jis buvo paskirtas ką tik įkurtos Karo aviacijos mokyklos viršininku. Deja, šias pareigas ėjo neilgai.

Įdomu pažymėti, kad iš pradžių aviacijos mokyklos būstinė buvo paties K. Fugalevičiaus namuose, Ukmergės pl. 28 (dabar Savanorių pr. 38). čia, iki šių dienų išlikusiame mediniame name kurį laiką gyveno ir aviacijos specialistai.

Šalia vadovavimo aviacijos daliniui, vėliau aviacijos mokyklos organizacinio darbo, K. Fugalevičiui teko skraidyti į frontą ir kovoti prieš besitraukiančius iš Lietuvos bolševikus.

1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje įsigijus pirmuosius aštuonis karo lėktuvus LVG C VI, jie buvo iš karto išbandyti. Trečiasis skridimas, jau kovos pobūdžio, įvyko kovo 3 d. Tą dieną pilotas vokietis Fridrichas Šulcas ir oro žvalgas K. Fugalevičius skrido į frontą maršrutu Kaunas—Kaišiadorys—Vilnius—Kaunas, norėdami, nufotografuoti geležinkelio stotis, Vilniaus miestą ir mėtyti atsišaukimus.

Šio skridimo ataskaitoje K. Fugalevičius rašė (originalas rusų kalba): „Skridimo aukštis — 2500 m, laikas — 2 val. Kauno—Vilniaus geležinkelio ruože jokio judėjimo nepastebėta. Trijose plokštelėse nufotografuotos Kaišiadorių ir Vilniaus stotys bei Vilniaus miestas. Vilniuje iš 900 m aukščio išmėtyta 1,5 pūdo atsišaukimų. Vilnius palieka išmirusio miesto įspūdį: gatvėse ir šaligatviuose eismo beveik nėra. Pastaba: variklis su benzolu blogai veikia, todėl ilgesnius skridimus atlikti pavojinga; ties Vilniumi motoras buvo pora kartų užspringęs ir sumažėjo apsisukimų skaičius. Lėktuvas gerai suderintas. Priede: „barograma".

Kovo 12 d. vėl buvo skrista į frontą maršrutu Kaunas—Jonava—Ukmergė—Kavarskas—Kupiškis—Panevėžys—Kėdainiai—Kaunas ir mėtyti atsišaukimai. Balandžio 4 d. ta pati LVG C VI įgula — F. Šulcas ir K. Fugalevičius — žvalgė maršrutu Kaunas—Jonava—Siesikai—Pagiria—Panevėžys—Kaunas. Apie šio skridimo rezultatus K. Fugalevičius raportavo: „Jonavos rajone Siesikų kryptyje jokio judėjimo nematyti. Siesikuose numestos dvi bombos, Pagirėliuose — viena, Pagiriuose — dvi. Tarp Pagirių ir Siesikų pastebėta dvi 25—30 žmonių grupės. Nuo Pagirių į Panevėžį vieškelyje eismo nepastebėta. Panevėžyje išmestas laiškas. Pastaba: dėl rankos sužeidimo ir didelio kraujo nutekėjimo teko priverstinai leistis prie Panevėžio. Tada buvome maždaug 25 žmonių kavaleristų grupės apšaudyti. Nusileidę iš kaimyninio kaimo gyventojų sužinojome, kad šis rajonas ryte užimtas 30 asmenų bolševikų grupės; dėl šios priežasties buvome priversti tuojau pat grįžti į Kauną. Šautuvo kulka peršautas benzino bakas ir plieninis vamzdelis kabinoje. Leidžiantis Panevėžyje sprogo (rato) kamera".

Tai, deja, buvo paskutinis K. Fugalevičiaus skrydis. Po tokio rimto sužeidimo K. Fugalevičius ilgai gulėjo Kauno karo ligoninėje, nes labai sužalota ranka negijo ir liga komplikavosi. Po to važiavo gydytis į Prancūziją, bet viskas buvo veltui. Dėl sveikatos netinkamas tarnauti jis buvo paleistas iš kariuomenės. Visiškai praradęs viltį grįžti į aviaciją, K. Fugalevičius 1919 m. pradžioje nusišovė. Tuo metu jis buvo 25 ar 26 metų amžiaus.

Aviacijos mokyklos, kurioje, be to, dėstė šaudymą, viršininko pareigas K. Fugalevičius ėjo iki balandžio 4 d., t. y. iki sužeidimo. Tą pat dieną jas perėmė buvęs rusų tarnybos generolas majoras Jakovas Okulič-Kazarinas, tačiau neilgam — iki balandžio 20 d. Mat lankydamas Karo ligoninėje sužeistą K. Fugalevičių, užsikrėtė infekcine liga ir po kelių dienų — balandžio 27 d. mirė.

K. Fugalevičius palaidotas Kauno Kleboniškio kapinėse. Jose amžino poilsio atgulė ir gen. mjr. J. Okulič-Kazarinas. Seserų rūpesčiu ant K. Fugalevičiaus kapo pastatytas paminklas. Abu kapus Kleboniškyje vertėtų įrašyti į mūsų aviacijos istorijos paminklų sąrašus. Šie du rusų tautybės aviatoriai nors ir trumpai, tačiau ištikimai tarnavo Lietuvos aviacijai.

Šaltinis: "Lietuvos Sparnai" Nr.2, 1992m.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis