Pyragius Jonas



Karo lakūnas. Aviacijos majoras.
1902-1975


1901 12 29 (dokumentuose nurodoma 1902 m. sausio 1 d. data) Baluškių k., Daujėnų vls, Biržų aps. gausioje ūkininkų šeimoje gimė Jonas Pyragius. Mokėsi Smilgių ir Daršiškių pradžios m-lose.

1918 baigė Panevėžio „Saulės“ g-jos 5 klases.

1919 01 09 mokydamasis g-jos 6 klasėje savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.

1919 07 - 09 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais.

1919 10 - 11 su bermontininkais.

1920 01 16 įstojo į Karo mokyklą.

1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas Inžinerijos dalies šarvuočio „Pragaras" jaun. karininku.

1920 10 12 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.

1922 01 22 paskirtas šarvuočio „Žaibas" jaun. karininku.

1922 10 13 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida), paskirtas šarvuočio „Savanoris" vadu.

Nuo 1922 bendradarbiavo spaudoje, daugiausia rašė aviacijos ir sporto temomis.

1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus.

1923 11 15 paskirtas Šarvuočių autodiviziono (nuo 1924 01 01 šarvuota autokuopa) būrio vadu.

1924 išleido knygeles „Sportiniai bėgimai“.

1924 10 14 perkeltas į Karo aviaciją.

1925 06 baigė aviacijos kursus, paskirtas lakūnu į 4 oro eskadrilę.

1925 07 04 pirmą kartą skrido savarankiškai.

1925 12 18 perkeltas į 3 oro eskadrilę.

1926 išvertė M.von Richthoffeno „Raudonasis lakūnas“.

1926 03 09 – perkeltas į 4 oro eskadrilę.

1926 03 13 paskirtas eskadrilės adjutantu.

1926 09 24 baigė aukštojo pilotažo kursus.

1926 09 16 priimtas laisvuoju klausytoju į LU Humanitarinių m. f-to Filologijos skyrių.

1926 12 17
aktyviai dalyvavo valstybės perversme.

1927 02 16 pakeltas į aviacijos kapitonus.

1927 07 15 suteiktas karo lakūno vardas.

1927 - 29 „Geležinio Vilko“ s-gos vadovybės narys.

1929 01 02 perkeltas į 1 oro eskadrilę.

1930 06 01 paskirtas eskadrilės vado padėjėju.

1931 kartu su kpt. Klemu Martinkumi pirmieji iš Lietuvos dalyvavo tarptautinėse Monte Karlo automobilių ralio lenktynėse.

1932 02 13 pakeltas į majorus.

1932 10 21 paskirtas 5 eskadrilės vadu.

1934 07 09 už dalyvavimą voldemarininkų maište pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargą. Tarnaudamas kariuomenėje vienas pirmųjų pradėjo domėtis Lietuvos aviacijos istorija, redagavo knygas „Mūsų sparnai“ (1929), „Paukščių keliais“ (1933).

1924 - 29 dalyvavo steigiant Lietuvos fizinio lavinimo s-gą, Lietuvos sporto lygą, Lietuvos aeroklubą, kartu su mjr. K. Austu 1924 07 15 buvo vieni pagrindinių Kariuomenės sporto d-jos steigėjų, jos v-bos narys.

Nuo 1934 07 11 Nidos sklandymo m-los v-kas.

1934 gavo sklandytojo C (aukščiausiąjį) laipsnį.

1935 redagavo žurnalą „Lietuvos sparnai“. Knygų „Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą“ (1933) ir „Priešlėktuvinė apsauga“ (1935) autorius.

1934 - 38 pasiekė šiuos Lietuvos sklandymo rekordus:

1934 išsilaikymo ore su sklandytuvu T-1 (7 val. 2 min.) bei su sklandytuvu „Sakalas“ (12 val. 35 min.).

1935 skridimo nuotolio su sklandytuvu „Sakalas“ – (Nida - Palanga, 75 km).

1936 išsilaikymo ore su sklandytuvu „Sakalas“ (22 val. 36 min., tai buvo ketvirtas rezultatas pasaulyje).

1938 su sklandytuvu „Biržietis“ skridimo nuotolio (Kaunas - Sakučiai, 170 km) ir pakilimo aukščio (2660 m).

1935 - 40 Lietuvos aeroklubo atstovas Tarptautinėje sklandymo komisijoje, dalyvavo konferencijose Berlyne (1936), Miunchene (1937) ir Berne (1938).

1936 - 39 Lietuvos aeroklubo gen. sekretorius, vyr. sklandymo instruktorius.

1937 07 su B. Oškiniu dalyvavo sklandytojų sąskrydyje Elmiroje, JAV.

1938 06 25 Resp. Prezidento aktu grąžintas majoro laipsnis ir įskaitytas į aviacijos karininkų atsargą.

1938 07 pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje sklandymo varžybose iškovojo aukso medalį.

1940 06 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą nelegaliai pasitraukė į Vokietiją.

1940 11 17 dalyvavo Berlyne plk. K Škirpos sukviestame lietuvių, pasitraukusių nuo sovietinės okupacijos, pasitarime įkuriant LAF, pasisakė ir balsavo už pasipriešinimo organizacijos įkūrimą.

Kilus Vokietijos – SSRS karui grįžo į Lietuvą, vadovavo gestapo inspiruotam maištui prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę, nušalinant plk. J. Bobelį iš Kauno m. komendanto pareigų.

1941 07 - 1942 tarnavo Vokietijos kariuomenėje (Abvere) kaip vertėjas ir ekspertas Dancige, Smolenske, Pskove. Turėjo zonder-fiurerio (K) laipsnį.

1943 - 44 Vidaus reikalų generalinio tarėjo gen. P. Kubiliūno padėjėjas.

1944 pab. pasitraukė į Vokietiją, iki 1945 01 dirbo instruktoriumi desantininkų m-loje Niedersee, Rytprūsiuose.

1947 - 48 gyveno Gros Hesepe lietuvių pabėgėlių stovykloje, mokytojavo lietuvių g-joje.

1949 06 emigravo į Australiją, gyveno Rydleitone, dirbo darbininku. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių visuomeniniame gyvenime, tvarkė Adelaidės lietuvių namų muziejų, dalyvavo ramovėnų veikloje.

Nuo 1950 australų Adelaidės Waikerie sklandymo klubo narys, bendradarbiavo leidžiant Bostono LE. Parašė atsiminimus „Kovosiu kol gyvas“ (Lietuvos technikos muziejaus leidykla, 1993).

1975 10 14 mirė.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vykdydama tėvo valią dukra Ona Dalia Gordon surinktą mjr. Jono Pyragiaus tarpukario lietuviškų apdovanojimų ir ženklų kolekciją padovanojo Lietuvos Aviacijos Muziejui.

Žmona – Amelija Cigleraitė (1905-1969, susituokė 1929), duktė – Ona Dalia Gordon (1931).


Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928),
Savanorio medaliu (1929, liudijimas ir savanorio kūrėjo teisės anuliuoti),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932).


Literatūra:
1.Kulnytė Birutė (red. kom. pirm.), Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. VI t. Vilnius: Spauda, 2006, 128-129 psl.
2.Gamziukas Algirdas „Prieštaringa asmenybė“, knygoje: Jonas Pyragius, Kovosiu kol gyvas. Kaunas: Lietuvos technikos muziejus, 1993, 5-6 psl.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis