Balys Karvelis



Balys Karvelis
1911 - 1996

Balys Karvelis – žymus sklandytuvų konstruktorius – gimė 1911 metų sausio 23 dieną Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Tėvas buvo malūnininkas, todėl B.Karvelis jau nuo mažumės susipažino su technika, nors ir nesudėtinga. O tai lėmė jo tolesnį likimą. Baigęs keturias klases, nepanoro likti kaime, todėl 1931 metais patraukė laimės ieškoti į Kauną. Įsidarbino Plentų valdybos dirbtuvėse mechaniku.

Tuomet Lietuvoje vyravusio aviacinio pakilimo paveiktas, B.Karvelis 1934 m. vyksta į Nidos sklandymo mokyklą. Kitais metais pasiekė „C“ sklandytojo kvalifikaciją. Taip Anykščių krašto vaikinas „įgijo sparnus“. Tačiau Balys Karvelis Nidoje ne vien tik skraidė. Turėdamas nagingas rankas, jis labai prisidėdavo prie skraidymų metu palaužtų sklandytuvų remonto. Tada ir gimė svajonė pasigaminti savo sklandytuvą. Bet stigo lėšų. O padangė viliote viliojo – B.Karvelis siekė tapti lakūnu. Tad užsirašė į Lietuvos Aeroklubo organizuotus lakūnų kursus. Sėkmingai baigus skraidymo kursus su lėktuvu „Albatrosu“, 1936 metais jam buvo įteiktas civilinės aviacijos lakūno pažymėjimas.

Tuo metu mirė B.Karvelio tėvas. Balys paveldėjo malūną. Tačiau grįžti į tėviškę ir tapti malūnininku B.Karvelis nesirengė. Jis nedvejodamas pardavė malūną, o pinigus skyrė pradėto projektuoti sklandytuvo statybai, bei mokymuisi skraidyti lėktuvu.

1936 – 1937 žiemą intensyviai dirbdamas (apie 4000 darbo val.!) B.Karvelis gamino savos konstrukcijos sklandytuvą BK-1 „Vanagas“. Šis sklandytuvas buvo treniruočių tipo, skirtas skriejimams termikuose. Jo aerodinaminė kokybė siekė 23 – daugiau negu bet kurio kito iki tol pagaminto lietuviškos konstrukcijos sklandytuvo. Tai parodė Balio Karvelio aviacinį išprusimą. Savamokslis aviakonstruktorius nebaigęs jokių aukštųjų mokslų, iš karto sugebėjo sukurti aukščiausios klasės sklandytuvą. Su šiuo sklandytuvu B.Karvelis pats dalyvavo 1938 metais Tautinės olimpiados sklandymo varžybose.

Įgyta aviacinė patirtis paskatino pakeisti darbą. 1938 metais B.Karvelis perėjo dirbti iš Plentų valdybos į Orinio susisiekimo direkciją dirbtuvių vedėju. Be to, dar dirbo Aeroklube sklandytuvų velkamojo skridimo instruktoriumi.

Tuo metu B.Karvelis jau projektavo kitą savo kūrinį – BK-2. Tai rekordinis aukščiausios klasės sklandytuvas, kurio aerodinaminė kokybė – 33, turėjo prilygti geriausiems pasaulio sklandytuvams.

Politinės permainos Lietuvoje visą sujaukė. Atgavus Vilniaus kraštą, Lietuva iš Lenkijos „paveldėjo“ Aukštagirio sklandymo mokyklą. Balys Karvelis tapo Aukštagirio mokyklos viršininku. Čia baigė statyti savo BK-2 ir atliko juo pirmuosius bandomuosius skridimus. Tačiau pilnai išbandyti BK-2 nespėjo. Vėliau šis sklandytuvas kažkur pradingo karo verpetuose.

1941 metais B.Karvelis įsidarbino „Aeroflote“ motoristu. Karo pradžią sutiko būdamas komandiruotėje Rygoje. Vėliau karo audros B.Karvelį nubloškė į Rusijos platybes – iš pradžių į Velikije Lukus, o galop į Jakutską. Atšiauriomis Sibiro sąlygomis „Aerofloto“ sistemoje B.Karveliui teko skraidyti bortmechaniku, remontuoti variklius. Vėliau darbavosi lėktuvų remonto dirbtuvėse. Baigėsi karas, ir tada B.Karvelis, kaip ir dauguma lietuvių, pateko po stalinistinių represijų girnomis. Ten, Jakutske, Karvelis buvo suimtas ir nuteistas „už buržuazinio gyvenimo propagandą“. Penkeri metai kalėjimo aukso kasyklose, vėliau – tremtis.

Į Lietuvą Balys Karvelis grįžo 1954 metais. Įsidarbino Kauno autoremonto gamykloje. Netrukus susisiekė su Kauno sklandytojais, skraidžiusiais Kulautuvoje, ir vėl ėmėsi sklandytuvų projektavimo.

BK-4 "Kaunas"
Nuotrauka iš Benvenuto Ivanausko albumo

Tuo metu Kauno sklandytojai stokojo sklandytuvų. B.Karvelis pateikė preliminarinį sklandytuvo BK-3 projektą su 17 metrų sparnais. Bet skraidyti su tokiu sklandytuvu Kulautuvoje būtų buvę per ankšta, todėl, daugumos sklandytojų pageidavimu, buvo apsiribota 14 metrų ilgio sparnais. Karvelis parengė tokio sklandytuvo projektą. Taip gimė sklandytuvas BK-4, kuris Kauno sklandytojų lėšomis buvo pastatytas ir pavadintas „Kaunu“. O BK-3 liko neįgyvendintas. BK-4 „Kaunas“ tapo geriausiu pokario laikotarpio sklandytuvu.
1958 metais Balys Karvelis persikėlė į Vilnių, dirbo staklių projektavimo biure. Laisvalaikiu darbavosi prie naujų sklandytuvų projektų. Sklandytuvo BK-5 projektas liko neįgyvendintas.

1959 metais parengtas standartinės klasės sklandytuvo projektas BK-6 „Neringa“ išėjo į plačiuosius vandenis. Nuo 1960 metų šis sklandytuvas buvo gaminamas serijiniu būdu Simferopolyje, juo aprūpindavo visus buvusios Sovietų Sąjungos sklandymo klubus.

Balys Karvelis prie BK-6 "Neringa"
Nuotrauka iš Benvenuto Ivanausko albumo

1968 metais besilankant Lenkijoje Lešne vykusiame Pasaulio sklandymo čempionate, gimė idėja ir Lietuvoje gaminti plastmasinius sklandytuvus. 1969 metais Balys Karvelis pradėjo dirbti Prienų Eksperimentinėse sportinės aviacijos dirbtuvėse (vėliau – Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla) ir čia suprojektavo sklandytuvą BK-7 „Lietuva“ iš stiklaplasčio. Tai visų vėlesnių „Lietuvų“ prototipas. Į orą pirmą kartą BK-7 pakilo 1972 metais, o 1975 metais – patobulintas variantas BK-7A.

BK-7 "Lietuva"
Nuotrauka iš Benvenuto Ivanausko albumo

Už nuopelnus aviacijai Balys Karvelis buvo įvertintas ir apdovanotas. 1987 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus garbės vardas, 1993 metais apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, 1995 metais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Balys Karvelis mirė 1996 rugsėjo 7 d.

Straipsnio autorius G.Kačergius, 2008
www.vgc.lt


Grįžti į LAK Garbės narių pagrindinį

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis